- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- N-444-1343-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 16 d. surašė I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 1.45 val., Šviesos gatvėje, Elektrėnuose, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 1,625 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
II.
Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino I. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką konstatavęs, jog nors asmuo kategoriškai savo kaltę neigia (paaiškino, jog automobilį vairavo jo draugas A. P., kuris parvežė jį iš kavinės, kur su ledo ritulio komanda, kurioje jis žaidžia, šventė pergalę turnyre, buvo išgėręs alkoholio. Nurodė, kad jo automobilyje yra įrengta blokuojanti sistema, kurios neišjungus, automobilis sustoja. A. P., sėdęs į automobilį, pradėjo važiuoti, tačiau nebuvo išjungęs blokuojančios sistemos ir, pavažiavus keliasdešimt metrų, automobilis sustojo. Jis norėjo parodyti sistemos išjungimo mygtuką, kuris yra įrengtas automobilio durelėse prie vairuotojo, tačiau negalėjo jo rasti, tada liepė A. P. persėsti ant priekinės keleivio sėdynės, kad galėtų rasti mygtuką, o šiam persėdus, prie jų priėjo policijos pareigūnai ir pareikalavo iš jo pateikti automobilio dokumentus ir teises), ją įrodo apklaustų policijos pareigūnų parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, jog policijos pareigūnai S. K. ir A. J. teisme parodė, kad patruliuodami Elektrėnuose gavo pranešimą, kad reikia patikrinti juodą BMW automobilį, kuriuo važiuoja neblaivūs asmenys, pamačius šį automobilį važiuojantį, S. K. išlipo ir ėmė stabdyti, tačiau šis sustojo maždaug už 100 metrų atstumu, o privažiavus arčiau ir apšvietus automobilį žibintų šviesomis buvo matyti, kaip vairuotojas perlipa ant automobilio galinės sėdynės. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vieta buvo tuščia, o paklausus, kas vairavo automobilį, I. M. atsakė, kad vairuotojas pabėgo, nors buvo matyti, kad iš automobilio niekas neišlipo. Liudytojas R. M. parodė, jog gavęs pranešimą, kad Šviesos gatvėje sustabdytas automobilis BMW, kurio vairuotojas yra neblaivus, nuvyko į vietą, kur jam pristatytas I. M., patikrinus jį alkotesteriu, nustatytas girtumas, administracinio teisės pažeidimo protokolą šis atsisakė pasirašyti, kalbėjo, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, kuris jau išėjo. Teismas pabrėžė, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, duoti nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, todėl jais netikėti neturi pagrindo ir priimdamas sprendimą jais vadovaujasi. Paties I. M. paaiškinimus teismas įvertino kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės, o liudytojo A. P. parodymus – kaip melagingus, nes prieštarauja ne tik kitiems byloje esantiems įrodymas, bet ir elementariai logikai (versija apie jo vairavimą teisme atsirado tik po trijų mėnesių, jis, kaip vairuotojas, nebuvo įvardintas policijos pareigūnams įvykio vietoje, A. P. negalėjo paaiškinti, kodėl matydamas su antrankiais į policijos automobilį sodinamą draugą, neprisistatė policijos pareigūnams kaip automobilio vairuotojas, be to, neįtikinami ir I. M. bei A. P. teiginiai apie A. P. (kuris buvo visiškai blaivus) perlipimą automobilio viduje iš vairuotojo vietos į priekinę keleivio vietą tam, kad I. M., sėdėjęs automobilio gale, neišlipdamas iš automobilio paspaustų blokavimo sistemos išjungimo mygtuką įtaisytą ties vairuotojo pusės durelėmis.
Parinkdamas nuobaudą – 2800 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 8 mėnesiams - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, I. M. asmenybę (ne vieną kartą teistas, turi galiojančių nuobaudų, buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį). Teismas nurodė, jog pateiktos VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro, VšĮ Vilties kranto teigiamos asmens charakteristikos nenusveria I. M. teisinę padėtį sunkinančių aplinkybių.
III.
Nesutikdamas su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimu, I. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba pakeisti nutarimą nusprendžiant neskirti nuobaudos. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apklausti liudytojai patvirtino, kad jo veiksmuose nebuvo pažeidimo požymių, nes niekas nematė jo vairuojančio, policijos pareigūnų parodymai nesutapo tarpusavyje ir su tarnybiniuose pranešimuose fiksuotais duomenimis, o A. P. parodymai tik patvirtino, kad policijos pareigūnai net nebandė nustatinėti, ar jis iš tikrųjų vairavo. Taip pat pažymi, jog šiuo metu daug dirba, studijuoja, sportuoja, iš ankstesnių savo klaidų pasimokė. Nurodo, jog teismas neišsprendė jo automobilio grąžinimo klausimo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą palaikydama Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. M. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
I. M. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog automobilio nevairavo, o pirmosios instancijos teismas kitokios išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais policijos pareigūnus S. K., A. J. ir R. M. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą asmenį A. P., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad šiuo atveju kertiniai yra policijos pareigūnų S. K. ir A. J., betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, parodymai, kuriais patvirtinta, kad važiuodami paskui stabdytą automobilį matė, jog vairuotojas perlipo į galinę sėdynę (b. l. 51, 52). Pabrėžtina, jog jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai pareigūnų parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Vien tai, jog apklausti teisme pareigūnai neatsiminė kai kurių neesminių įvykio detalių, paaiškinama įvykio senumu (pareigūnai teisme apklausti po 3 mėnesių nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo) bei jo rutiniškumu, ir tai nepaneigia pažeidimui konstatuoti nustatytų būtinų elementų, be to, apelianto akcentuojama policijos pareigūno S. K. tarnybiniame pranešime fiksuota aplinkybė, jog I. M. vėliau pripažino vairavęs, o teisme tokios aplinkybės jau nepatvirtino, nerodo jo parodymų nenuoseklumo, nes pastarasis teisme pabrėžė, jog apie prisipažinimą vairavus sprendė iš I. M. kelių užuominų (b. l. 51).Liudytojo A. P. parodymais teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo motyvus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja. Paties apelianto teikiamo paaiškinimo nepatikimumą netiesiogiai patvirtina ir tai, jog pasiaiškinti administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė, kas iš tiesų nevairavusiam asmeniui būtų nelogiškas ir nenaudingas elgesio modelis.ATPK 269 straipsnio 1 dalis įtvirtino, jog išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), paimti daiktai grąžinami teisėtam valdytojui, ATPK 286 straipsnio 4 dalis numatė, jog nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis perduotas saugojimui UAB „Gilučių verslas“ (b. l. 9 – 10), tačiau dėl automobilio grąžinimo pirmosios instancijos teismas nutarime nepasisakė. Toks trūkumas priimto nutarimo neteisėtu nedaro, byloje nėra duomenų, jog paimta transporto priemonė nebuvo grąžinta teisėtam valdytojui, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. M. apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.