Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovams V. P. ir R. P., jų atstovui advokatui Mantui Liugui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir R. P. ieškinį atsakovui E. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b.l. 22). Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaiko, prašo teismo ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-05-30 sprendimu buvo nutraukta ieškovės R. P. (buv. Š.) ir atsakovo E. Š. santuoka (b.l. 10-11), ištuoka įregistruota 2009-03-12 (b.l. 8). (duomenys neskelbtini) gimė E. Š., kurio tėvais gimimo įraše nurodyta motina R. Š., tėvas – E. Š. (b.l. 7).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje, remiantis medicininiais tyrimais, nustatyta, kad atsakovas nėra biologinis E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kadangi vaiko biologinis tėvas yra ieškovas V. P. (CK 3.148 str.) (b.l. 6). Atsakovas taip pat niekada nepalaikė ryšių su vaiku, o vaiko tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas kaip buvęs ieškovės R. P. sutuoktinis, vaikui gimus dar iki ištuokos įregistravimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys medicininių tyrimų rezultatai bei ieškovų paaiškinimai yra pakankami, siekiant panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas yra E. Š. tėvas, ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas nėra biologinis E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150 str. 1 d.).

Dėl tėvystės nustatymo

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. P. ieškinį pripažįsta, aplinkybes, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas V. P. taip pat patvirtina medicininių tyrimų duomenys (b.l. 6) (CK 3.148 str.), ginčo byloje dėl E. Š. tėvystės nėra, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas laiko įrodyta, kad ieškovas V. P. yra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 187 str., 182 str 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įrašą E. Š. gimimo liudijime (AA Nr. (duomenys neskelbtini)), jog E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), yra E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad ieškovas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), yra E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. Š. yra ieškovo V. P. sūnus.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Kretingos rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.