- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2-726-563/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05289-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Ieškovas
- UAB „Instreita“
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Petras Labanauskas
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovo UAB „Instreita“ atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovei D. P., atsakovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Instreita“ ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6000,00 Lt materialinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2003-07-22 sudarė darbo sutartį Nr. 25, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti UAB „Instreita“ Klaipėdos filialo administratorės pareigose. Su atsakove taip pat buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovo direktoriaus sudaryta inventorizacijos komisija 2009-12-21 aktu nustatė 6000,00 Lt trūkumą Klaipėdos filialo grynųjų pinigų kasoje. Atsakovė pinigų trūkumo faktą pripažino, tačiau neigia savo kaltę. Atsakovė buvo vienintelė darbuotoja, kuriai buvo pavesta tvarkyti grynuosius pinigus Klaipėdos filiale, todėl ji privalo atsakyti už susidariusį grynųjų pinigų trūkumą. Kadangi žala padaryta tyčia ir žala padaryta darbuotojos, su kuria sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovė privalo atlyginti ieškovui visą žalą (t. 1, b.l. 3-5). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nebuvo vienintelė įmonės darbuotoja, kuriai buvo pavesta tvarkyti grynuosius pinigus Klaipėdos filiale, ji kartu su filialo vadovu D. J. buvo atsakinga už filialo darbą. D. J. buvo materialiai atsakingas asmuo už Klaipėdos filialo kasą, jis važinėdavo į Šiaulius ir perduodavo visus dokumentus UAB „Instreita“. Atsakovė į buhalterinę programą suvesdavo dienos pajamas, o išlaidų dokumentus tik pridėdavo prie ataskaitos, dokumentų kopijų nedarė, į buhalterinę programą neįvedinėjo, nes tai neįėjo į jos pareigas, ji dirbo administratore, o ne buhaltere. Atsakovė nesusipažino su įsakymu, kad ji paskiriama dirbti kasininke, taip pat dėl kasos perdavimo jai iš Klaipėdos filialo vadovo D. J. ir įsakymo nepasirašė, su darbo sąlygų ir darbo pobūdžio pakeitimais, kasos vedimo taisyklėmis supažindinta nebuvo, jokių pakeitimų darbo sutartyje nepadaryta, seifo ir seifo raktų nepriėmė. Klaipėdos filiale seifo pinigams ir griežtos atskaitomybės blankams laikyti nebuvo, viskas buvo laikoma rašomojo darbo stalo nerakinamame stalčiuje, atsakovė ir D. J. dirbo viename kabinete, naudojosi vienu kompiuteriu, kuriame buvo įdiegta buhalterinė programa. Atsakovė pinigų trūkumo fakto nepripažįsta, nežino, kodėl jis atsirado, ataskaitą sudarė pagal turimus dokumentus. Ant 2009-12-31 kasos inventorizacijos akto, kuriame užfiksuotas grynųjų pinigų trūkumas, ji pasirašė dėl neatidumo, kadangi skubėjo ir pasirašinėjo daug dokumentų (t.1, b.l. 68-71). Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, jos nuomone, grynųjų pinigų trūkumas kasoje atsirado dėl to, kad į apskaitą nėra įtraukti visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, o išlaidų apskaitos atsakovė netvarkė, pirkti paslaugas ir prekes už grynus pinigus turėjo teisę filialo vadovas D. J. Atsakovė patvirtino, kad darė grynųjų pinigų kasos ataskaitą už 2009 m. gruodžio mėn. ir grynųjų pinigų trūkumo nebuvo. Apie tai, kad yra nustatytas grynųjų pinigų trūkumas ji sužinojo tik 2010 m. sausio mėn. pabaigoje . Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo įmonėje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos materialinių vertybių apsaugojimui, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad buvo realus grynųjų pinigų trūkumas, taip pat, kad tas trūkumas susidarė dėl atsakovės veiksmų, mano, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2003-07-22 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25, pagal kurią atsakovė nuo 2003-07-22 buvo priimta dirbti UAB „Instreita“ Klaipėdos filialo administratore. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2010-02-19 LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (t.1, b.l. 7-13). UAB „Instreita“ direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. 760 sudaryta komisija grynųjų pinigų kasos inventorizacijai Klaipėdos filiale atlikti. Atlikus inventorizaciją, 2009-12-31 surašytas kasos inventorizacijos aktas Nr. 4, kuriame nurodyta, kad yra 6000,00 Lt trūkumas grynųjų pinigų kasoje (t.1, b.l. 14, 15, 16, 17). Kadangi atsakovė faktiškai atliko kasininkės funkcijas ir, kaip nurodo ieškovas, jai buvo pavesta tvarkyti grynuosius pinigus Klaipėdos filiale, ieškovas kreipėsi į teismą dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės materialinės atsakomybės buvusiam darbdaviui.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 253 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, 5 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, 6 punkte – dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 254 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai žala padaryta tyčia, 3 punkte – tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011).
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis atsakovė, dirbdama ieškovo įmonėje Klaipėdos filialo administratore, faktiškai atliko ir dalį kasininkės darbo funkcijų – atlikdavo kasos operacijas, t.y. priimdavo ir išduodavo grynuosius pinigus, išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius (t.1, b.l. 104-130, 133-161 ir kt., t.2, b.l. 2-185), sudarydavo grynųjų pinigų ataskaitas (t.3, b.l. 77-84), kartu su įmonės vyriausiąja buhaltere pasirašydavo kaip kasininkė kasos knygoje (t.1, b.l. 162-163), tačiau jokių įrašų, pakeitimų apie tai, kad atsakovė, dirbdama administratore, kartu eina ir kasininkės pareigas ieškovo įmonėje tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje padaryta nebuvo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė žinojo apie 2009-03-24 UAB „Instreita“ akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo jai buvo priskirtos šios darbo funkcijos: Klaipėdos filialo prekių pajamavimas ir išlaidavimas, PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas, kasos pajamų ir išlaidų orderių išrašymas, pajamų ir išlaidų mėnesinės ataskaitos teikimas vyriausiajai buhalterei (t.3, b.l. 8-9), tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo supažindinta su šiuo nutarimu, atsakovės 2009-03-24 sutikimas tik patvirtina atsakovės sutikimą dirbti puse etato (neminint pareigų) gaunant 800,00 Lt darbo užmokestį (t.3, b.l. 10). 2009-03-24 UAB „Instreita“ direktoriaus įsakymu taip pat tik nustatoma atsakovės darbo laiko trukmė ir darbo užmokesčio dydis, tačiau apie jokį atsakovės darbo pobūdžio pakeitimą, papildomų kasininkės pareigų jai priskyrimą nekalbama.
Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką ūkio subjektuose nustato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179. Šių taisyklių 30 punktas numato, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taisyklių 23 punkte numatyta, kad ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta su minėtomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, taip pat, kad su atsakove buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas teigia, kad tokia sutartis su atsakove buvo sudaryta ir nurodo 2003-07-22 darbo sutarties Nr. 25 6 dalį (t.1, b.l. 10). Pažymėtina, kad sutinkamai su LR DK 256 straipsniu visiškos materialinės atsakomybės sutartis privalo būti sudaroma raštu, po vieną egzempliorių kiekvienai šaliai. Šios sutarties sudarymo tvarka ir sąlygos reglamentuojamos atskirame minėtame LR DK 256 straipsnyje, ši sutartis yra savarankiška sutartis, o ne darbo sutarties sudedamoji dalis, kaip bando aiškinti ieškovas. Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje yra konkrečiai apibrėžiamos abiejų šalių, darbuotojo ir darbdavio, teisės ir pareigos. Joje turi būti tiksliai nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę jų sužalojimo, kitokio nuvertėjimo (dėl darbuotojo kaltės), praradimo atvejais. Darbdavys, sudarydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį, įsipareigoja sudaryti darbuotojui tinkamas sąlygas darbui ir perduotų materialinių vertybių išsaugojimui, laiku pašalinti minėtoms vertybėms gresiantį pavojų, apie kurį informavo darbuotojas. Ieškovo minima tarp šalių 2003-07-22 sudarytos darbo sutarties Nr. 25 6 dalis, kurioje iš esmės tik kalbama apie galimybę sudaryti su darbuotojais visiškos materialinės atsakomybės sutartį, negali būti traktuojama kaip visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl konstatuotina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad tarp šalių būtų sudaryta galiojanti, įstatymo imperatyviosioms nuostatoms neprieštaraujanti visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Tačiau net ir nesant tarp šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, atsakovei gali būti taikoma materialinė atsakomybė, ieškovui įrodžius visas tokios atsakomybės sąlygas: padarytą žala, atsakovės neteisėtą veiką, priežastinį ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, atsakovės kaltę, aplinkybes, kad atsakovė ir ieškovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra tam tikrų duomenų, kad pas ieškovą nustatytas 6000,00 Lt trūkumas (t.1, b.l. 15, 16, 17), tačiau duomenų apie tai, kada konkrečiai pinigai dingo (buvo paimti ir kas tai padarė) iš kasos, byloje nėra. Liudytoja L. Ž., dirbusi UAB „Instreita“ buhaltere, patvirtino, kad visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo sutikrinti ir įtraukti į apskaitą, grynųjų pinigų trūkumas kasoje buvo nustatytas. Atsakovė teigia, kad, jai patikrinus grynųjų pinigų likutį kasoje 2009-12-31 dienai, likutis buvo 121,61 Lt (t.1, b.l. 72, 78-79), kodėl atsirado trūkumas apskaitos dokumentuose, ji nežino, mano, kad į apskaitą galėjo būti neįtraukti visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, kurių ji netvarkė. Pažymėtina, kad lėšų trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, kad iš tikrųjų yra padaryta žala, nes nepaneigta, kad tai gali būti apskaitos klaidos ar netikslumai. Esant prieštaringiems atsakovės ir liudytojos parodymams bei byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo įmonėje nustatytas 6000,00 Lt trūkumas iš tiesų yra realus, o ne tik buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tačiau net ir pripažinus, kad grynųjų pinigų trūkumas yra realus, ieškovas turi įrodyti ir kitas materialinės atsakomybės sąlygas.
Sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės yra būtina nustatyti jo atliktą neteisėtą veiką, kuri turėtų būti priežastis žalai atsirasti. Ieškovas teigia, kad atsakovė vienintelė buvo atsakinga už grynųjų pinigų operacijas Klaipėdos filiale, todėl ji ir turi atlyginti žalą, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės neteisėta veika, ieškovas nenurodė. Neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, dirbdama ieškovo įmonėje administratore, netinkamai atliko savo pareigas, atvirkščiai, iš 2003-07-22 darbo sutarties pakeitimų matyti, kad atsakovei 2004 m., 2006 m., 2007 m. buvo didinamas darbo užmokestis, kuris buvo sumažintas 2009 m. kovo mėn. dėl nuostolingų įmonės veiklos rezultatų (t.1, b.l. 11-12, t.3, b.l. 8-9, 10, 11), duomenų, kad atsakovei būtų buvusios paskirtos kokios nors drausminės nuobaudos, ieškovas nepateikė. Ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad jau anksčiau dėl atsakovės kaltės iš įmonės buvo dingę 5000,00 Lt ir šį trūkumą ieškovas įformino kaip paskolą atsakovei (t.3, b.l. 37-39), šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nėra tiesiogiai susijusi su byloje sprendžiamu ginču – nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei jos kaltės neįrodo, po minėto įvykio atsakovė toliau dirbo ieškovo įmonėje, toliau atliko grynųjų pinigų operacijas, jokių drausminių nuobaudų atsakovei skirta nebuvo. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Instreita“ Klaipėdos filialo vadovas D. J. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad filiale nebuvo seifo gryniesiems pinigams laikyti, pinigai buvo laikomi darbo stalo nerakinamame stalčiuje, taip pat patvirtino, kad tame pačiame kabinete, kuriame dirbo atsakovė, buvo ir jo bei dar vieno vadybininko darbo vietos, pripažino, kad, nors ir retai, tačiau kartais dirbdavo prie atsakovės kompiuterio, kuriame buvo įdiegta buhalterinės apskaitos programa, taip pat, kad priimdavo pinigus iš klientų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad pats ieškovo UAB „Instreita“ vadovas, būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos ir kasos darbo organizavimą įmonėje, kasoje laikomų pinigų saugumą (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 20 p.), netinkami vykdė teisės aktų jam nustatytas pareigas: nors atsakovei faktiškai buvo pavesta atlikti kasininkės darbo funkcijas, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė, ieškovo įmonėje dirbusi administratore, taip pat buvo priimta dirbti ir kasininke, kad ji buvo supažindinta su kasininko pareiginiais nuostatais, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kad su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nei UAB „Instreita“ vadovas E. K., nei įmonės Klaipėdos filialo vadovas D. J. neužtikrino tinkamos materialinių vertybių, šiuo atveju grynųjų pinigų, apsaugos: filiale nebuvo seifo gryniesiems pinigams laikyti, pinigai buvo laikomi tiesiog nerakinamame stalo stalčiuje, kuriuo galėjo naudotis ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo ir kaltės atsirado grynųjų pinigų trūkumas, kad tas trūkumas realus. Ieškovui neįrodžius šių sąlygų, kitų dviejų materialinės atsakomybės sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla) įrodinėjimas yra neaktualus, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.
Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.), o valstybės naudai iš ieškovo priteistina 1630,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-23 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Instreita“ 1630,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštą, neviršijant 6785,00 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Instreita“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.