Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, nereng­da­mas teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. R. skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria nutarta nukentėjusiosios J. R. skundą su bylos medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme privataus kaltinimo byloje nukentėjusioji J. R. kaltina K. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2017 m. balandžio 17 d. 14.30 val. bū­damas neblaivus, (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo koridoriuje, kon­flikto metu išplūdo J. R. ir jos dukterį K. R. necenzūriniais žo­džiais, po to sudavė ranka J. R. du kartus į veidą, sugriebęs už rankų tampė ją, tokiais veiksmais padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sudavė delnu vieną kartą jos dukrai K. R. į veidą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nukentėjusiosios J. R. skundą su bylos medžiaga persiuntė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Teismas nurodė, jog nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) pakeitimais (įstatymas Nr. XIII-626 (toliau – Įstatymas)) pripažintas netekusiu galios BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. Šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kal­ti­nimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis tokių bylų nagrinėjimo nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju J. R. skundas privataus kaltinimo byloje prieš K. B. nebuvo pradėtas nagrinėti, todėl nuta­rė, kad privataus kaltinimo bylos procesas pagal nukentėjusiosios skundą nėra galimas. Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pa­va­duotoja A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nu­tartį ir priimti naują sprendimą – J. R. privataus kaltinimo skundą su bau­džia­mosios bylos medžiaga grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas perdavė skundą nagrinėti teisia­ma­jame posėdyje. 2017 m. rugsėjo 22 d. paskirtam teismo posėdžiui neįvykus, proceso dalyviai su­si­rinko tik 2017 m. spalio 12 d. teismo posėdyje. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nu­tartyje konstatuoja, kad privataus kaltinimo institutas panaikintas nuo 2017 m. spalio 1 d. ir nežiūrint į tai, kad skundas priimtas 2017 m. birželio 9 d. (nors teismas nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d.), o 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti teisiamajam posėdyje, byla perduotina prokuratūrai. Prokurorės teigimu, tokia teismo išvada nepagrįsta. Nors nutarties priėmimas dėl teisiamojo posėdžio paskyrimo laikomas parengiamąja bylos nagrinėjimo stadija, bet jis nėra savarankiškas, o sudėtinė bylos nagrinėjimo proceso dalis ir negali būti tapatinama nei su įrodymų tyrimo pradžia, nei su susirinkimu į teisiamąjį posėdį. Privataus kaltinimo byla nepradėta nagrinėti, siejant bylos nagrinėjimą su įrodymų tyrimo pradžia teisiamajame posėdyje, t. y. su bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia, kai tuo tarpu įsigaliojimo įstatymas nenumato tokio reikalavimo.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pava­duo­to­jos A. R. skundas tenkinamas. Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad skundas pradėti privataus kaltinimo bylą prieš K. B. nebuvo pradėtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tuo remdamasi pro­ku­rorė prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui. Su šiuo reikalavimu skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sutinka.Pagal Įstatymo 14 straipsnį, nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo pripažintas netekusiu galios BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. To paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagri­nė­jimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Taigi, ši teisės norma skirta tam, kad užtikrintų sklandų pereinamąjį laikotarpį ir teisinių santykių stabilumą. Apylinkės teismas šią teisės normą taikė netin­kamai, kas lėmė nepagrįstą ir neteisingą teismo sprendimą nukentėjusiosios skundą su bylos medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji 2017 m. birželio 9 d. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo prieš K. B. (b. l. 2). 2017 m. birželio 21 d. rezoliucija šis jos skundas buvo priimtas ir paskirtas taikinamasis posėdis, šaukimais į šį posėdį iškviesti J. R., jos atstovas advokatas R. P., K. B. (b. l. 14-16). Kadangi į posėdį neatvyko nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, skundo nagrinėjimas buvo atidėtas 2017 m. liepos 4 d. (b. l. 14). Pastarasis posėdis taip pat buvo atidėtas, nes į jį neatvyko pareiškėjos atstovas. Nutarta skundo nagrinėjimą atidėti 2017 m. rugpjūčio 14 d. Taikinamojo posėdžio metu J. R. ir K. B. nesu­sitaikė, todėl nukentėjusiosios skundas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti iš esmės teisiamajame posėdyje 2017 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 34-35). Dėl teisėjo daly­va­vimo seminare, posėdis buvo perkeltas į 2017 m. spalio 12 d. Pastarasis posėdis neįvyko, nes teismas 2017 m. spalio 13 d. priėmė nutartį ir nukentėjusiosios skundą su bylos medžiaga persiuntė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atliktus procesinius veiks­mus ir priimtus sprendimus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas neatitinka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies esmės, t. y. reikalavimo, kad iki 2017 m. spalio 1 d. teismuose pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo galio­ju­siomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.Iš anksčiau galiojusių privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuojančių BPK 407-417 straips­nių matyti, kad gavęs nukentėjusiojo asmens pareiškimą pradėti tokį procesą, teismas galėjo jo nepri­imti, jei kaltininkas yra kaltinamas nusikaltimu, kuris nėra numatytas įstatyme (BPK 407 straips­nis); perduoti jį prokurorui 409 straipsnyje numatytais atvejais; atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą BPK 4121 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka; perduoti pareiškimą tai­kinamajam posėdžiui (BPK 413 straipsnis) ir procesą nutraukti, jei kaltininkas susitaiko su nu­kentėjusiuoju (413 straipsnio 2 dalis), perduoti pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje (413 straipsnio 5, 7 dalys), palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu nukentėjusysis ar jo atstovas be svar­bios priežasties neatvyko į taikinamąjį posėdį (413 straipsnio 6 dalis). Toks teisinis reguliavimas pakankamas daryti išvadai, kad privataus kaltinimo byla teisme pradedama nagrinėti iš esmės teis­mui priėmus nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes šia nu­tartimi iš esmės pabaigiama bylos parengimo nagrinėti teisme stadija. Tuomet teismas turi atlikti BPK 414 straipsnyje numatytus veiks­mus, t. y. pradėti tirti įvykio aplinkybes arba pavesti jas ištirti pro­ku­ro­rui, rinkti įrodymus apie įvykį, duomenis apie kaltininką ir nukentėjusįjį, ir pan. Šioje by­lo­je tokia apylinkės teismo nutartis buvo priimta 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. iki įsigaliojant Įstatymui, todėl vadovaujantis jau paminėta Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, baigiamasis pro­ce­si­nis spren­di­mas šioje byloje turėjo būti priimtas pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusias pri­vataus kal­ti­ni­mo bylų nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Aplinkybė, kad dėl procesinės kliūties šioje byloje apylinkės teisme nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, šiuo atveju nereiškė, kad teismas po 2017 m. spalio 1 d. įgijo teisę nukentėjusiosios skundą persiųsti prokuratūrai. Toks apylinkės teis­mo aiškinimas prieštarauja Įstatymo 15 straipsnio 2 daliai.Kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra teisėta, ji naikinama ir byla pagal nuken­tėjusiosios skundą privataus kaltinimo tvarka grąžinama nagrinėti teismui iš esmės.