Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. K., L. K., K. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. K. K., L. K., K. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (1 t., b. l. 63–65), prašydami panaikinti šiuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) sprendimus: 1) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-169-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. K. K.“; 2) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-168-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei L. K.“; 3) 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-196-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. M.“; 4) 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-197-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. A. P.“ (toliau – ir Sprendimai, skundžiami sprendimai); taip pat įpareigoti atsakovę atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į jų tėvo K. M. valdytą žemę, perduodant jiems neatlygintinai žemės sklypą Alytaus mieste.

Pareiškėjai patikslintame skunde (1 t., b. l. 63–65), taip pat pareiškėja V. K. K. ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Nr. 980, esantį Alytaus apskrities Alytaus rajono Alytaus kaime, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nurodė, jog pareiškėjų tėvas K. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą Alytaus mieste. Pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą ir, gavę informaciją, jog Alytaus mieste laisvos valstybinės žemės nėra, sutiko, jog ji būtų grąžinta kaimo vietovėje.

Tvirtino, jog Sprendimai priimti, pažeidžiant pareiškėjų teises ir jų teisėtus interesus, neatsižvelgiant į jų nuomonę, pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimus, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, nes nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 980) (toliau – ir Sklypas), nenumatant prie jo privažiavimo.

Pažymėjo, jog Sklypo ženklinimas buvo atliktas nedalyvaujant pareiškėjai V. K. K. ir jai nesusipažinus su ženklinamo sklypo situacija, nors, 2019 m. sausio 21 d. gavusi kvietimą iš VĮ Valstybės žemės fondo dalyvauti 2019 m. vasario 7 d. atliekant žemės sklypų projektinį ženklinimą, ji pageidavo dalyvauti. Tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėnesio sunkiai sirgo, apie tai informavo matininkus, prašė sklypų ženklinimo datą atidėti, buvo įsipareigojusi ateityje pati pasirūpinti transportu ir nuvežti šio fondo specialistus į sklypo ženklinimo vietą savo lėšomis, nepaisant to, į jos prašymus nebuvo atsižvelgta.

Teigė, jog NŽT Alytaus skyrius tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjų pareiškimų, į kai kuriuos nepateikė atsakymų. Skundžiami sprendimai buvo priimti, neišnagrinėjus pareiškėjų skundų NŽT direktoriui. Tvirtino, jog pareiškėjai kelis kartus kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių su pareiškimais, prašydami nurodyti privažiavimo prie Sklypo kelią. Pareiškimuose buvo nurodyta, jog, nesant kelio, jie Sklypo atsisako, nes laipioti skardžiais dėl amžiaus ir prastos sveikatos būklės yra nepajėgūs.

Nurodė, jog nors Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 290-2624 (14.2.-104) pareiškėjus informavo, jog yra numatytas privažiavimas prie šio žemės sklypo miško kvartalų linija, besiribojančia su pareiškėjams suprojektuotu žemės sklypu, tačiau patikrinus gautą informaciją vietoje paaiškėjo, kad privažiavimo prie Sklypo nėra, o atsakovės rašte nuodyta kvartalo linija niekur neveda (pareiškėjų teigimu, atsimuša į uždarą sodininkų bendrijos teritoriją, kurioje išvažiavimo nėra). Teigė, jog, paaiškėjus, kad nuosavybės teises atkurianti institucija nuosavybės teisių atkūrimui suformavo žemės sklypą, kuriuo pareiškėjai dėl senyvo amžiaus, ligų negali naudotis, 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu buvo kreiptasi į NŽT Alytaus skyrių, nurodant, jog pareiškėjai atsisako kaip kompensaciją už negrąžintą žemę gauti miško paskirties sklypą ir prašo grąžinti jiems priklausančią žemę Alytaus mieste. Tačiau nepaisant jų prašymų buvo priimti skundžiami sprendimai, kurie yra neteisėti, neatitinkantys pareiškėjų valios, todėl panaikintini. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 96–106) ir atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjai 2014 m. prašymais išreiškė valią nuosavybės teises atkuriančiai institucijai dėl likusios neatkurtos buvusio savininko turėtos žemės Alytaus mieste atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo gyvenamojoje vietovėje.

Nurodė, jog 2017 m. buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Pretendentų susirinkimo metu pareiškėjai pasirinko ir jiems buvo suprojektuotas 0,65 ha žemės sklypas Nr. 980 (laisvos valstybinės žemės plane pažymėtas Nr. 218). 2019 m. balandžio 2 d. V. K. K. ir K. M. Alytaus skyriui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutiks su jiems skiriamu žemės sklypu (0,65 ha) tik tuo atveju, jei jo geodeziniame plane bus nubraižytas privažiavimo kelias iki jiems skirto sklypo. 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjams buvo atsakyta ir paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje nustatyta, jog miško žemės sklypai projektuojami taip, kad prie jų būtų galima privažiuoti esamais keliais arba kvartalų linijomis. Miško žemės sklypų ribos projektuojamos jas derinant prie natūralių kontūrų (upelių, griovių, kelių, kvartalų linijų, proskynų, kitų objektų). Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 980), esantis (duomenys neskelbtini), ir numatytas privažiavimas prie šio sklypo kvartalų linija, besiribojančia su jiems suprojektuoto miško sklypo pietine riba.

Pažymėjo, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. L. K. ir V. K. K. Alytaus skyriui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako joms skiriamo miško sklypo, kurio projektinis Nr. 980, ir prašo grąžinti joms priklausančią žemę Alytaus mieste. 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškėjoms buvo atsakyta raštu Nr. 2SD-6064-(14.2.104.), kuriame išsamiai paaiškinta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Metodikoje, kuria rengdamas sklypus nuosavybės teisėms atkurti NŽT skyrius vadovavosi. Pareiškėjoms atsakyme buvo atsakyta, kad pastabų per nustatytą terminą jos nepateikė, todėl valstybės lėšos buvo panaudotos žemės sklypui suprojektuoti ir kadastro duomenų bylai parengti. Minėtas raštas nebuvo nuginčytas, todėl pareiškėjų pretenzijos nepagrįstos.

Tvirtino, jog pareiškėjai buvo informuoti apie parengtus Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje, tačiau į posėdžius neatvyko, todėl Sprendimai buvo priimti jiems nedalyvaujant. Pareiškėjų reikalavimas perduoti jiems žemės sklypą Alytaus mieste yra teisiškai nepagrįstas, kadangi jiems jau yra suteikti neatlygintinai nauji žemės sklypai Alytaus mieste.

Pažymėjo, jog lygiavertis žemės sklypas buvo formuotas antrą kartą, pareiškėjams atsisakius suformuoto sklypo 2016 m. žemėtvarkos projekto rengimo metu, ginčo sklypas suformuotas valstybės lėšomis, pareiškėjai apie sklypo būklę žinojo žemėtvarkos projekto rengimo metu, tačiau jokių pastabų nereiškė, todėl skundas nepagrįstas, Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2S-169-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. K. K.“, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2S-168-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei L. K.“, 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2S-196-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. M.“, 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2S-197-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. A. P.“ (jos teisių perėmėja – L. K., 1 t., b. l. 72), kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, į pretendentams tenkančias (likusias neatkurtas) nekilnojamo turto dalis, perduodant pareiškėjams neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2S-169-(14.2.3.) V. K. K. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytos žemės dalį – 0,1356 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,2004 ha žemės sklypą bendrame 0,6492 ha žemės sklype. 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2S-168-(14.2.3.) L. K. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytos žemės dalį – 0,1433 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,2100 ha žemės sklypą bendrame 0,6492 ha žemės sklype. 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-168-(14.2.3.) K. M. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytos žemės dalį – 0,01 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,0146 ha žemės sklypą bendrame 0,6492 ha žemės sklype. 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-197-(14.2.3.) K. A. P. (jos teisių perėmėja – L. K., 1 t., b. l. 72) atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytos žemės dalį – 0,1530 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,2242 ha žemės sklypą dalį bendrame 0,6492 ha žemės sklype.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina ir dėl to nėra ginčo, jog 1997 m. balandžio 15 d. K. M., L. K., A. K. P., V. K. K. Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į jų tėvo K. M. ir močiutės M. M. turėtą žemę Alytaus I mieste (žemė buvo „Lankose 3 sklypai po 0,25 ha“), žemę pageidavo gauti natūra.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog 2011–2012 m. pretendentams buvo atkurta dalis nuosavybės teisių, Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimus, kurių pagrindu buvo perduoti neatlygintinai nauji žemės sklypai Alytaus mieste. K. M. NŽT Alytaus skyriaus 2011 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2F-50, kuriuo suteiktas naujas žemės sklypas, į likusią dalį nuosavybės teises buvo numatyta atkurti vertybiniais popieriais (1 t., b. l. 141, 147, 178–184).

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, 9 dalyje numatyti atlyginimo būdai, be kita ko, nustatant, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (1 p.).

Pagal 2014 m. įsigaliojusią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakciją buvo įtvirtinta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka (21 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos V. K. K. ir L. K. 2014 m. vasario 23 d. kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, pateikdamos prašymus dėl lygiaverčio miško ploto kaimo gyvenamojoje vietovėje, kuriais prašė atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą buvusio žemės savininko žemės dalį, atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo gyvenamojoje vietovėje, parengiant išvadas į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. 2015 m. kovo 13 d. pareiškėjų ir K. A. P. vardu buvo parengtos Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurias pretendentai turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys (1 t., b. l. 189–198).

Bylos duomenimis, pareiškėjas K. M. per įgaliotą asmenį 2014 m. vasario 23 d. NŽT Alytaus skyriui pateikė prašymą dėl sprendimo patikslinimo administracine tvarka, kuriuo prašė patikslinti 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 2F-50 dalį pakeičiant atlyginimo vertybiniais popieriais būdą į lygiavertį miško plotą kaimo gyvenamojoje vietovėje, parengiant išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę (minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant naują sklypą, o už 0,0100 žemės dalį nurodytas atkūrimo vertybiniais pinigais būdas, 1 t., b. l. 147–148). 2015 m. kovo 13 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 2VĮ-238-(14.2.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 2S-50 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui K. M.“ pakeitimo“. 2015 m. kovo 13 d. K. M. vardu parengta Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 2IP-21, pagal kurią K. M. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 0,0100 ha žemės plotui (1 t., b. l. 199–200, 2 t., b. l.1).

Pagal Įgyvendinimo tvarkos 50 punkto nuostatas, perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Bylos duomenimis, pareiškėjai NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 5 d. priimto įsakymo Nr. 2VĮ-145-(14.2.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ pagrindu buvo įtraukti į sąrašus sklypams (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti. NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. liepos 12 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 2VĮ-870-(14.2.2.) „Dėl Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai. Pareiškėjams buvo suprojektuotas 2,2100 ha miškų ūkio paskirties sklypas, projektinis Nr. 971, esantis (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Pareiškėjams pateikus pretenzijas dėl netinkamo sklypo, NŽT Alytaus skyriaus specialistų buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, jog visame žemės sklype telkšo vanduo, augmenija skurdi, pavieniai alksniai, krūmynai, todėl naudotis netinkamas.

Bylos duomenimis, po šių aplinkybių nustatymo NŽT Alytaus skyriuje (2 t., b. l. 54) buvo nuspręsta rengti kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2VĮ-837-(14.2.2) (2 t., b. l. 95). Minėto žemėtvarkos projekto rengimo metu buvo suprojektuotas 0,65 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 980 (laisvos valstybinės žemės plane pažymėtas Nr. 218).

Pareiškėjai kelia ginčą dėl skundžiamais sprendimais perduoto miško paskirties žemės sklypo Nr. 980 netinkamo suformavimo, dėl to, kad juo negalima naudotis dėl nesuprojektuoto privažiavimo.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Aprašas), bei Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Žemėtvarkos projekto rengimą miško žemėje reglamentuoja Metodikos penktojo skirsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog, projektuojant miškų ūkio paskirties žemės sklypus, vietinės reikšmės keliai, servitutai ir kiti infrastruktūros objektai projektuojami pagal šios Metodikos nustatytus projektavimo darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimus (72 p.), miško žemės sklypai projektuojami taip, kad prie jų būtų galima privažiuoti esamais keliais arba kvartalų linijomis. Miško žemės sklypų ribos projektuojamos jas derinant prie natūralių kontūrų (upelių, griovių, kelių, kvartalų linijų, proskynų, kitų objektų) (74 p.).

NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 290-2624(14.2.104) (2 t., b. l. 66) pareiškėjams į jų 2019 m. balandžio 5 d. skundą dėl privažiavimo nebuvimo buvo atsakyta, jog numatytas privažiavimas prie sklypo Nr. 980 kvartalų linija, besiribojančia su pareiškėjams suprojektuoto miško sklypo pietine riba, vadovaujantis Metodikos reikalavimais. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja žemėtvarkos projekto autorė I. L. teigė, jog privažiavimas prie sklypo numatytas miško kvartalo linija, tačiau faktinės situacijos detaliai paaiškinti negalėjo, nes į vietą nuvykusi nebuvo. Iš ginčui aktualaus NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2VĮ-837-(14.2.2) patvirtinto Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano ištraukos (2 t., b. l. 95) matyti, jog pietinė žemės sklypo linija iš esmės sutampa su miško kvartalo linija; ties ta vieta ir už sklypo ribos link rytų numatytas kelio servitutas, tačiau jis nutrūksta ir nesusisiekia su vietinės reikšmės keliu. Šias aplinkybes pripažino ir žemėtvarkos projekto autorė, kuri nurodė, jog ankstesniame plane privažiavimas iki Sklypo miško kvartalo linijos buvo numatytas, tačiau ginčui aktualiame projekte jo nebeliko. Minėtus paaiškinimus patvirtina į bylą pateikta Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Laisvos valstybinio žemės fondo žemės plano, patvirtinto NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-21, ištrauka (2 t., b. l. 96). Pareiškėjų iniciatyva kaip liudytojas apklaustas geodezininkas G. P. paaiškino, jog buvo kelis kartus apžiūrėti šio sklypo, tačiau iki jo nuėjo pėsčiomis, nes transporto priemone neįmanoma iki jo nuvažiuoti dėl reljefo ir prastos būklės privažiavimo. Teismo vertinimu, byloje esantys minėti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog iki miško kvartalo linijos tam tikru atstumu privažiavimo nėra, todėl darytina išvada, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant Metodikos 74 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog lygiavertis žemės sklypas buvo formuotas antrą kartą, pareiškėjams atsisakius suformuoto sklypo 2016 m. žemėtvarkos projekto rengimo metu, ginčo sklypas suformuotas valstybės lėšomis, pareiškėjai apie sklypo būklę žinojo žemėtvarkos projekto rengimo metu ir pan., nepaneigia nuosavybės teises atkuriančios institucijos nuosavybės teisių atkūrimo procese pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog pareiškėjų pretenzijos dėl privažiavimo netinkamumo buvo išnagrinėtos NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. raštu, kuris yra teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra nepagrįstos.

Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo žemės sklypo ribų ženklinimas 2019 m. vasario 7 d. vyko pareiškėjams nedalyvaujant. Pareiškėja V. K. K. skunde neneigė, jog iš VĮ Valstybės žemės fondo gavo kvietimą dalyvauti atliekant sklypo ribų ženklinimą, tačiau dėl ligos negalėjo atvykti, o į prašymą perkelti ženklinimo darbų datą nebuvo atsižvelgta. Byloje nėra ginčo taip pat, kad su ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo duomenimis pareiškėjai buvo supažindinti.

Metodikos 106 punkte numatyta, jog į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių. Metodikos 107 punkte įtvirtinta, jog jeigu pretendentas per šios Metodikos 106 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos. Kai pastabos atmetamos, žemėtvarkos skyrius paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apie priimtą sprendimą žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pastabų gavimo informuoja pretendentą.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja V. K. K. (pagal įgaliojimus veikianti ir kitų pareiškėjų vardu) kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių su 2019 m. balandžio 2 d. pareiškimu (reg. 2021 m. balandžio 5 d. Nr. 2FP-1221), kuriame nurodė, jog pareiškėjai sutiks su skiriamu žemės sklypu tik tuo atveju, kai geodeziniame plane bus nubraižytas kelias iki paskirto sklypo (2 t., b. l. 67). Iš skundo teismui ir minėto prašymo turinio spręstina, jog juo buvo pateiktos pretendentų pastabos pagal Metodikos 106 punktą dėl sklypo ženklinimo duomenų, dėl to, kad nenumatytas privažiavimas iki ginčo žemės sklypo. Šio pobūdžio prašymas išnagrinėtas NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. raštu (1 t., b. l. 21), kuriame išdėstytos aplinkybės dėl žemės sklypo ženklinimo (dėl Metodikos 106–107 punktų reikalavimų) ir nurodyta, jog pastabų per nustatytą terminą dėl sklypo ženklinimo iš pareiškėjų nebuvo gauta, todėl pavesta projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tuo pačiu raštu išnagrinėtas ir NŽT Alytaus skyriuje 2019 m. spalio 7 d. užregistruotas 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjų pareiškimas, kuriame nurodyta, jog jie atsisako skiriamo žemės sklypo Nr. 980 iš esmės dėl to, kad nėra privažiavimo iki miško kvartalo linijos (2 t., b. l. 64).

Iš pareiškėjų skundo spręstina, jog jie kelia ginčą, be kita ko, ir dėl to, kad skundžiami sprendimai buvo priimti pirma laiko, t. y. pažeidžiant NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. rašto apskundimo terminą, ikiteisminio ginčo neišsprendus Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės byloje nepaneigtos.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatose numatyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 2SD-6064-(14.2.104) apskundimui numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri pareiškėjams buvo išaiškinta tame pačiame rašte, nurodant, jog raštas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo NŽT direktoriui (1 t., b. l. 21), tačiau skundžiami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, nesibaigus minėto rašto apskundimo terminui. Į bylą pateiktas pareiškėjų 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškimas, adresuotas NŽT direktoriui, ir 2021 m. sausio 20 d. jų pakartotinis pareiškimas minėtai institucijai (1 t., b. l. 21–25) sudaro pagrindą teismui manyti, jog pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka jų pateiktas pastabas dėl sklypo ženklinimo duomenų (dėl netinkamo privažiavimo prie ginčo žemės sklypo) išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, dėl to buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti gero administravimo principai ir pareiškėjų teisės.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, byloje nustačius, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant Metodikos 74 punkto reikalavimų, institucijai pažeidus gero administravimo principą, nesudarant galimybės pareiškėjams tinkamai pasinaudoti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, darytina išvada, jog konkrečiu atveju nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, dėl šio pažeidimo buvo priimti nepagrįsti sprendimai, tai sudaro pagrindą skundžiamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinti, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojant pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Įpareigojant instituciją pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į jų tėvo K. M. valdytą žemę jų nurodytu būdu (perduodant jiems neatlygintinai žemės sklypą Alytaus mieste), nes administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva.

Pareiškėjai V. K. K. šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

ABTĮ 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą 2020 m. spalio 28 d. pažymą Nr. (12.33)PT-5114 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ bei 2021 m. rugsėjo 13 d. patikslintą pažymą Nr. (12.33 Mr)PT-6012 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Taigi, vertintina galutinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-6012.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 2(8.2)TP-20-T-955-3422 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjai V. K. K. suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje, t. y. advokatei suteikta teisė pareiškėjos vardu atlikti visus procesinius veiksmus, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. patikslintoje pažymoje Nr. (12.33 Mr)PT-6012 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad advokatės Z. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. K. K. pagal 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-955-3422 (su vėlesniais pakeitimais) iš viso sudaro 329,94 Eur. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11, 27.1.2.1, 27.1.2.2 punktais.

Teismo sprendimu pareiškėjų reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms apskaičiuoti. Pareiškėjai skunde kėlė penkis reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus: 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-169-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. K. K.“; 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-168-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei L. K.“; 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-196-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. M.“; 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-197-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. A. P.“; įpareigoti atsakovę atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į jų tėvo K. M. valdytą žemę, perduodant jiems neatlygintinai žemės sklypą Alytaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus patenkinami visiškai, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies, darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimai patenkinti 90 procentų (4,5/5 x 100). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas 0,90 koeficientas bei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės naudai priteistina 296,95 Eur (329,94 x 0,90) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 ir 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. K. K., L. K., K. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti šiuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus: 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-169-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. K. K.“, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-168-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei L. K.“, 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-196-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. M.“, 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-197-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. A. P.“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės naudai 296,95 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 95 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.