- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- I1-4768-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06625-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Rasos Milvydaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus kalėjimo atsakymą į jo 2024-08-16 prašymą Nr. NPS-25-5671, panaikinti 2024-11-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymą Nr. 2S-6303, įpareigoti Vilniaus kalėjimą iš naujo išnagrinėti 2024-08-16 prašymą Nr. NPS-25-5671.
Pareiškėjas patikslintame skunde (30-31 b. l.) nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turi sunkią sveikatos būklę, įskaitant stuburo kompleksinį lūžį, dvi diskų išvaržas bei lėtinius skausmus, dėl kurių yra nuolatinė priklausomybė nuo nuskausminamųjų. Laisvėje jį gydantis gydytojas rekomendavo TRX treniruočių diržų ir atsparumo juostų režimą, kaip dalį rekomenduojamų reabilitacinių pratimų, skirtų skausmui malšinti ir stuburo sveikatai palaikyti, tačiau Vilniaus kalėjimo valdžia jo prašymą dėl šių reabilitacinių priemonių atmetė tik dėl formalių priežasčių, kalėjimo darbuotojai neatsižvelgė į jo medicininius poreikius ir nenagrinėjo konkrečių aplinkybių, prašymą atmetė tuo pagrindu, kad šie daiktai nėra aiškiai įvardinti tarp leistinų daiktų nacionaliniuose teisės aktuose. Skundas Lietuvos kalėjimų tarnybai taip pat buvo atmestas, neatlikus tinkamos medicininės apžiūros ir neatsižvelgus į besitęsiančius skausmus, o tai rodo, kad buvo nepagrįstai atsisakyta suteikti medicininiu požiūriu būtiną gydymą. Jam nebuvo suteikta galimybė naudoti medikų paskirtas priemones kančioms palengvinti, ši situacija sukėlė didelių emocinių psichologinių išgyvenimų. Kalėjimo valdžia neatsižvelgė į unikalius jo medicininius poreikius ir vispusį taisyklių taikymą, o tai reiškia, kad yra pažeidžiamos jo teisės, saugomos pagal nacionalinę teisę ir Europos žmogaus teisių standartus. Šis priežiūros ir medicininės pagalbos trūkumas pažeidžia EŽTK 3 straipsnį ir praktiką, užtikrinančią, kad kaliniai gautų būtiną sveikatos priežiūrą, kad išlaikytų orumą ir sumažintų kančias.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (31, 61 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (57 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (37-40 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus kalėjimo administracija gavo pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, reg. Nr. NPS-25-5671, leisti artimiesiems perduoti jam gydytojų rekomenduojamus kineziterapijos TRX diržus bei jėgos pasipriešinimo gumas. Prie prašymo pareiškėjas pateikė 2020 m. vasario 18 d. bei 2020 m. rugsėjo 18 d. gydytojo įrašus. Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamus įsigyti ir turėti daiktus, šių daiktų kiekį ir bendrąją masę reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 42 p., 43 p. nustato lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 79 str. 2 d. nurodytą drausminę nuobaudą), laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų baigtinį sąrašą, į kurį nei kaip savarankiški daiktai, nei kaip kitų daiktų eksploatacijai skirti priedai nėra įtrauktos pareiškėjo skunde nurodomos pagalbinės mankštos priemonės. Taisyklių 42.5.16. papunktis numato, jog nuteistiesiems yra leidžiama įsigyti ir turėti, be kita ko, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Minėtas teisinis reglamentavimas buvo išsamiai išaiškintas pareiškėjui jo skundžiamu Vilniaus kalėjimo 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. SN-25-1104, pažymint, jog jo prašymas netenkintinas, kadangi diržai sportui ir gumos raumenų stiprinimui nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą. LKT 2024 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 2S-6303 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjo skunde ir prašyme minimi daiktai nėra medicininė priemonė, tačiau sutiktina, jog šiuos daiktus kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjui būtų galima leisti turėti esant aiškioms ir aktualioms gydytojo rekomendacijoms. Vilniaus kalėjimo administracijai pareiškėjas pateikė gydytojo 2020 m. įrašus. 2020 m. vasario 18 d. gydytojo įraše pažymėta gydančio fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacija: „Tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus savarankiškai namuose. Rekomenduojama kineziterapija su TRX treniruokliu, jėgos pasipriešinimo gumos stiprinti nugaros raumenis, bei strap diržai čiurnų raumenų stiprinimui bei judėjimo funkcijai gerinti“. 2020 m. rugsėjo 18 d. gydytojo įraše gydančio fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomenduojama: „Tęsti išmoktus kineziterapijos, ergoterapijos pratimus savarankiškai namuose, rekomenduojama naudoti ergonominį čiužinį miegui“. Šios rekomendacijos surašytos beveik prieš keturis metus iki pareiškėjo kreipimosi į Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymu leisti perduoti jam kineziterapijos diržus bei jėgos pasipriešinimo gumas, todėl LKT savo 2024 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 2S-6303 argumentuotai išaiškino pareiškėjui, jog praėjus tokiam ilgam laiko tarpui ir rekomendacijas surašiusiems gydytojams paciento nebegydant, šios rekomendacijos negali būti laikomos aktualiomis ir jomis nėra galimybės remtis. Dėl pareiškėjo skunde įvardijamų nusiskundimų (skausmų stuburo ir kojų srityje) pareiškėjas jo buvimo Vilniaus kalėjime laikotarpiu ne kartą buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo (pvz., 2021 m. balandžio 20 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. liepos 8 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d.), naujų aktualių gydytojo rekomendacijų dėl TRX diržų bei jėgos pasipriešinimo gumų stiprinti nugaros raumenis, taip pat dėl strap diržų čiurnų raumenų stiprinimui ir jėgos pasipriešinimo funkcijai gerinti, pareiškėjui nustatyta nebuvo. LKT savo 2024 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 2S-6303 pagrįstai pažymėjo, jog 2020 m. pareiškėją nebegydančių gydytojų surašytos rekomendacijos negali būti laikomos aktualiomis, o šiuo metu pareiškėją gydantis gydytojas neįžvelgė būtinybės teikti rekomendacijų dėl pareiškėjo prašomų daiktų naudojimo. Vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“10.2. papunkčiu, šeimos gydytojas tiria, diagnozuoja ir gydo ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoja ir dalyvauja organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrina teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją. Tiek pareiškėjo skundžiamas Vilniaus kalėjimo sprendimas Nr. SN-25-1104, tiek 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2S-6303 buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, kad būtų suprantami, sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, be to, raštuose yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo rašto Nr. SN-25-1104, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo 2024 m. rugpjūčio 16 d. prašymą Nr. NPS-25-5671, bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2S-6303 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus kalėjimo administracijai pateikė prašymą (gautas ir užregistruotas 2024-08-16 Nr. NPS-25-5671) leisti jam atvežti rekomenduojamus kineziterapijos TRX diržus bei jėgos pasipriešinimo gumas sustiprinti nugaros raumenims bei strap diržus čiurnų raumenų stiprinimui ir judėjimo funkcijai gerinti, nes pablogėjo sveikata (45-47 b. l.). Atsakydama į šį prašymą įstaigos administracija 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. SN-25-1104 informavo pareiškėją, kad diržai sportui ir gumos raumenų stiprinimui nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą, diskreticijos teisė įsigyti ir turėti daiktų, kurie nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą, priklauso įstaigos administracijai (48-49 b. l.). Nesutikdamas su šiuo atsakymu pareiškėjas 2024 m. spalio 4 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2S-6303 pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad skunde ir prašyme minimi daiktai nėra medicininė priemonė, tačiau šiuos daiktus viršininko sprendimu jam galima būtų leisti turėti esant aiškioms ir aktualioms gydytojo rekomendacijoms, nes pareiškėjo pateiktos rekomendacijos buvo surašytos 2020 m., t. y. prieš keturis metus, todėl šios rekomendacijos negali būti laikomos aktualiomis ir jomis nėra galimybės remtis (50-53 b. l.).
Nuo 2024 m. liepos 18 d. galiojanti Bausmių vykdymo kodekso redakcija reglamentuoja tik arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų buities poreikių užtikrinimo sąlygas, nurodo, kad šių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024-09-04 iki 2024-11-28, toliau - Taisyklės), 42 ir 43 punktuose nurodyta, kokius asmeninius daiktus leidžiama įsigyti ir turėti lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems. Taisyklių 42.5.16. punkte numatyta, kad nuteistieji gali turėti vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 60 tablečių arba kapsulių), laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintame sąraše nurodytų maisto papildų (gamintojų pakuotėmis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytais kiekiais), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių).
Vilniaus kalėjimo administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą leisti įsigyti ir turėti nurodytas kineziterapijos priemones (diržus, pasipriešinimo gumas), skundžiamame 2024 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodė, kad Taisyklių 43 p. išvardintų asmeninių daiktų, kuriuos nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, leidžiama įsigyti ir turėti, sąrašas yra baigtinis, diržai sportui ir gumos raumenų stiprinimui į šį sąrašą nėra įtraukti, o leisti įsigyti ir turėti daiktų, kurie nėra įtraukti į šį sąrašą, yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė. Kalėjimų tarnyba 2024 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodė, kad prašyme minimi daiktai nėra medicininė priemonė, tačiau esant aiškioms ir aktualioms gydytojo rekomendacijoms viršininko sprendimu pareiškėjui galima būtų leisti juos turėti.
Pareiškėjas prie savo 2024 m. rugpjūčio 16 d. prašymo buvo pridėjęs gydytojų išrašus, surašytus 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. Iš šių išrašų matosi, kad pareiškėjui buvo rekomenduota tęsti išmoktus kineziterapijos, ergoterapijos pratimus savarankiškai namuose, rekomenduojama kineziterapija su TRX treniruokliu, jėgos pasipriešinimo gumos stiprinti nugaros raumenis bei strap diržai čiurnų raumenų stiprinimui bei judėjimo funkcijai gerinti, rekomenduojama naudoti ergonominį čiužinį miegui (46 b. l.).
Teismui pareiškėjas pateikė 2012 m. vasario 29 d. VšĮ Kauno klinikos išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui atlikta stuburo operacija, dėl atliktos operacijos fizinio aktyvumo apribojimų nėra, reabilitacijos procedūras gali atlikti pilnoje apimtyje; 2020 m. vasario 18 d. VšĮ Tauragės ligoninės išrašą, kuriame pateikta rekomendacija tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus savarankiškai namuose, rekomenduojama kineziterapija su TRX treniruokliu, jėgos pasipriešinimo gumos stiprinti nugaros raumenis bei strap diržai čiurnų raumenų stiprinimui bei judėjimo funkcijai gerinti; bei 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus išduotą medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta pareiškėjo diagnozė bei nerekomenduojamas sunkumų kilnojimas.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės leidžia paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių, gavus rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą. Pareiškėjas tiek Vilniaus kalėjimo administracijai, tiek teismui pateikė medikų rekomendacijas dėl kineziterapijos būtinumo su TRX treniruokliu, jėgos pasipriešinimo gumomis bei strap diržais, tačiau šios rekomendacijos surašytos 2020 metais. 2023 m. rugsėjo 4 d. medicininiame pažymėjime gydytojo rekomendacijos dėl kineziterapijos būtinumo nėra. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas jo buvimo Vilniaus kalėjime laikotarpiu dėl jo nusiskundimų stuburo ir kojų skausmais ne kartą buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo (2021 m. balandžio 20 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. liepos 8 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d.), tačiau naujų rekomendacijų dėl pareiškėjo nurodytų kineziterapijos priemonių nebuvo pateikta. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad nurodytos kineziterapijos priemonės buvo rekomenduotos paskutinių jo apsilankymų pas gydytoją metu 2024 metais.
Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus kalėjimo administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam turėti nurodytas kineziterapijos priemones, veikė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Leisti ar neleisti nuteistajam turėti konkrečių medicinos priemonių yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė ir šią teisę administracija gali įgyvendinti tik esant aktualioms gydytojo rekomendacijoms.
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina, jog administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Vilniaus kalėjimo administracija, 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. SN-25-1104 atsakydama į pareiškėjo prašymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos atsakymas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Šiame rašte yra nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, sprendimo apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens duomenys, todėl nėra pagrindo laikyti jį netinkamu. Šias aplinkybes įvertino ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir 2024 m. lapkričio 8 d. sprendime dar išsamiau nurodydama pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvus, todėl trečiojo asmens sprendimas taip pat laikytinas tinkamu ir pagrįstu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus kalėjimo 2024 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. SN-25-1104 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nesant pagrindo naikinti Vilniaus kalėjimo 2024 m. rugsėjo 13 d. raštą, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai panaikinti Kalėjimų tarnybos 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2S-6303 bei įpareigoti Vilniaus kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-08-16 prašymą Nr. NPS-25-5671.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.