- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- M1-1325-1175/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02908-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Nukentėjusysis
- P. D.
- Advokatai
- Eugenijus Baršys
- Kategorijos
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam, adresu - (duomenys neskelbtini), besigydančiam (duomenys neskelbtini), perduotam dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
R. M. 2025 m. sausio 23 d., apie 9.55 val. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį kumščiu P. D. į veido sritį ir sukėlė P. D. fizinį skausmą.
R. M. teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Byloje esančiame 2025 m. rugsėjo 18 d. – 2025 m. spalio 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, o jo parodymai gali būti įtakoti (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis P. D. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir parodė, kad įvykio dieną jis stovėjo eilėje prie kavos. R. M. paprašė jo telefono baterijos, o jis atsakė, kad neduos. R. M., stovėdamas jam už nugaros, trenkė su ranka jam į kairįjį smilkinį, nuo ko jis šonu atsitrenkė į sieną ir nukrito, pradėjo ausyse zvimbti, prarado sąmonę. Vėliau, atsikėlė palatoje. Jį buvo nuvežę pas medikus, ten apžiūrėjo ir paleido, gydymo jokio neskyrė. Jam tą vietą, kur sudavė smūgį, skaudėjo dvi savaites. Šiuo metu jis dabar yra (duomenys neskelbtini), o R. M. - (duomenys neskelbtini). Su R. M. nei anksčiau, nei dabar nebendrauja.
Liudytojas V. J. teismo posėdyje parodė, kad buvo R. M. gydantis gydytojas. Datos tiksliai neprisimena (galimai kaltinime nurodytu metu), kai jį kažkas pakvietė dėl įvykio prie maisto išdavimo patalpos, 3-o bendro stebėjimo skyriaus koridoriuje. Nuėjo į skyrių pas P. D., kuris papasakojo jam, kas įvyko. Po įvykio P. D. buvo įsitempęs, sunerimęs, rodė kairės pusės smilkinį, nors vizualiai paraudimo nesimatė, sakė, kad jam galva svaigsta bei nurodė, kad jį sužalojo R. M.. Ką tuo metu konkrečiai sakė nukentėjusysis, neatsimena, bet suprato, kad buvo smūgiuota. Apžiūrėjus P. D., labai rimto sužalojimo nenustatė, bet vis tiek nukreipė jį į rajono ligoninę pas neurologą.
Liudytoja E. S. teismo posėdyje parodė, kad yra psichikos sveikatos slaugytoja - koordinatorė. R. M. buvo 3-o bendro stebėjimo skyriaus pacientu, kuriame ji dirba. Tądien, apie 10.00 val., 3-ame bendro stebėjimo skyriuje sėdėdama poste, pamatė, kad R. M. „sušėrė“ P. D. į veidą, nuo ko P. D. suklupo ant grindų. Pačio „sušėrimo“ ji nematė. Neatsimena, ar krisdamas P. D. atsitrenkė į sieną. Po įvykio sanitarai iš karto pribėgo prie R. M.. Kiek pamena, P. D. buvo su sąmone, nes reagavo į aplinką. Kas su R. M. toliau vyko ar kas P. D. palydėjo į palatą - nežino.
Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad tądien, apie 10.00 val., buvo stebėjimo poste su E. S.. Tuo metu pacientai stovėjo eilėje prie arbatos dalinimo 3-o bendro stebėjimo skyriaus koridoriuje. P. D. irgi stovėjo. R. M., eidamas pro šoną, sudavė vieną smūgį ranka P. D. į veidą. P. D. sukniubo ant žemės, o jis pribėgo ir pakėlė jį. Mano, kad P. D. neprarado sąmonės, nes kai pakėlė jį, jis atsistojo ant kojų. P. D. jam nesiskundė, kad jam kažkas skauda ir jie nuvedė jį palatą. Atėjo gydytojas, kuris toliau bendravo su juo. R. M. nuėjo tolyn. R. M. izoliavo į atskirą palatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertė Jolanta Didžiokienė teismo posėdyje patvirtino byloje esančiame 2025 m. rugsėjo 18 d. – 2025 m. spalio 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad ekspertizės metu ir šiuo metu R. M. serga (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kurių pagrindu rekomenduota šiam asmeniui taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį gydymą būtent sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Paaiškino, kad ekspertizės metu šis asmuo buvo (duomenys neskelbtini), stebėta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, ji išanalizavo visą ligos istoriją, iš kurios paaiškėjo, jog nuo gydymo pradžios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ligoninėje jis gydomas nuo (duomenys neskelbtini) m. ir ne kartą buvo keistos priverstinio gydymo sąlygos, nes išsiprovokuodavo (duomenys neskelbtini), taikytos (duomenys neskelbtini). 2015 m. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo taikyta (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad šio asmens psichinė liga yra (duomenys neskelbtini). Šis atvejis sunkiai pasiduoda gydymui. Dėl to, R. M. socialiai pavojingas ir kiek jai žinoma, jis iš karto po įvykio buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) stebėjimo skyrių. Bendro stebėjimo sąlygomis jis nesugebėtų tęsti gydymo, nes jau 3 kartus jam buvo keistas priverstinio gydymo rėžimas, jį griežtinant dėl (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, šio asmens priverstinis gydymas būtent sustiprinto stebėjimo skyriuje būtų efektyviausia priemonė, siekiant apsaugoti aplinkinius ir jį patį.
Nukentėjusiojo P. D. 2025 m. sausio 23 d. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. sausio 23 d., apie 9.50 val., adresu - (duomenys neskelbtini), jam būnant 3-iojo bendro stebėjimo skyriaus koridoriuje, prie jo priėjo kitas pacientas R. M. ir pradėjo reikalauti telefono akumuliatoriaus, nesutikus jį atiduoti, R. M. jam trenkė į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą, po smūgio jis nukrito ant žemės, mano, kad buvo praradęs sąmonę (t. 1, b. l. 10-17).
2025 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas foto nuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, adresu - (duomenys neskelbtini), 3 Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus koridorius. Patekus į 3-iojo Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių, iš karto už durų, kairėje pusėje, prie lubų, matyti vaizdo kamera. Koridoriaus dešinėje bei kairėje durys į palatas (t. 1, b. l. 20-24).
2025 m. sausio 23 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint P. D. kairės pusės veido srityje, ties skruostu, matomas paraudimas, patinimas (t. 1, b. l. 67-72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. specialisto išvada Nr. G 1168/2025(01), kurioje nurodoma, kad nukentėjusysis P. D.dėl jo atžvilgiu padarytų veiksmų galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 81-82).
2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 23 d. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Vaizdo įraše matyti, (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridorius, kuriame įvairaus amžiaus vyrai - pacientai, bendrauja, kalbasi tarpusavyje. 9:54:00 val. matyti, kaip iš palatos išeina liekno sudėjimo vyras, dėvintis pilkos spalvos džemperį bei pilkos spalvos kelnes, ir atsiremia prie sienos - P. D.. Po 15 sekundžių matyti, kaip į tą patį kambarį įeina R. M.. Vaizdo įraše matyti, kad P. D. stebi R. M., ką jis veikia kambaryje. Po kelių sekundžių, P. D. grįžta atgal į tą patį kambarį ir išeina rankoje laikydamas daiktus (vaizdo įraše sunku įžvelgti, kokie tai daiktai) ir vėl atsistoja prie tos pačios sienos. Po to matyti, kad vyksta pokalbis tarp minėtų vyrų tarpduryje, vyrai kalbasi ramiai, nesimato jokių rankų mostelėjimų vienas prieš kitą, pokalbiui pasibaigus, R. M. išeina, o P. D. lieka stovėti prie sienos, kur ir stovėjo. Po kelių sekundžių R. M.grįžta atgal link to paties kambario ir priėjęs prie P. D., 9:55:46 val. suduoda stiprų smūgį dešinės rankos kumščiu vieną kartą į nukentėjusiojo vyro galvą. Nuo smūgio P. D. sukniumba ant grindų, smurtautojas dar pastovi, žiūrėdamas į sužeistą vyrą, ir išeina. Kiti pacientai bando nukentėjusį vyrą judinti, sunerimsta, kad jam negerai. Po to matyti, kaip nukentėjusysis vyras atsigauna, atsiklaupęs ant kelių, liečia daug kartų savo ausį (t. 1, b. l. 83-85).
Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais - fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2025 m. sausio 23 d., apie 9.55 val., (duomenys neskelbtini), 3-iojo bendro stebėjimo skyriaus koridoriuje sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam P. D. į veido sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi bylos faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo P. D. parodymais ir jo pareiškimu policijai, taip pat posėdyje apklaustų liudytojų V. J., E. S. ir R. K. parodymais, teismo ekspertės Jolantos Didžiokienės paaiškinimais apie agresyvų minėto asmens elgesį, 2025 m. sausio 23 d. asmens apžiūros protokolu, 2025 m. balandžio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa. Teismas vertina tai, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje dėl įvykio aplinkybių, o įrodymų, kurie galėtų prieštarauti išvardintiems įrodymams – byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad R. M. veiksmai nukentėjusiojo P. D. atžvilgiu atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2025 m. rugsėjo 18 d. – 2025 m. spalio 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo ir šiuo metu sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negalėjo ir negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 159-167). Šį pateiktą ekspertizės aktą ir jame nurodytas išvadas patvirtino teismo posėdyje ir pati teismo ekspertė Jolanta Didžiokienė, pažymėdama, kad tik tokia siūloma taikyti priverčiamoji medicinos priemonė R. M. yra efektyviausia priemonė, siekiant apsaugoti jį patį ir aplinkinius. Ekspertė tokį siūlymą teismui grindė tuo, kad nuo gydymo pradžios šio asmens (duomenys neskelbtini), t. y. stebėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jau 3 kartus jam buvo keistos priverstinio gydymo rėžimas, griežtinant jį po (duomenys neskelbtini), ir iš karto po įvykio jis buvo perkeltas į ((duomenys neskelbtini) stebėjimo skyrių, o jo atvejis sunkiai pasiduoda gydymui, todėl bendro stebėjimo sąlygomis jis ir nesugebėtų tęsti priverstinio gydymo. Įvertinus šiuos bylos duomenis, R. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.
Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais bylos įrodymais dėl R. M. psichinės būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, dėl ko šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Byloje nesant jokių 2025 m. rugsėjo 18 d. – 2025 m. spalio 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo priešingų objektyvių duomenų, taip pat atsižvelgus į pačios teismo ekspertės Jolantos Didžiokienės paaiškinimus teisme apie siūlomą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir jos pakankamumą pagal šio asmens psichinę būklę, juolab įvertinus tai, kad minėtas asmuo ir šiuo metu yra gydomas būtent (duomenys neskelbtini) stebėjimo sąlygomis šioje gydymo įstaigoje – teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje teismo ekspertės patvirtintai rekomendacijai. Remiantis visu tuo, R. M. taikytina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Daikto, turinčio reikšmės baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimas išspręstinas tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktas kompaktinis DVD diskas su vaizdo įrašais paliktinas toliau saugoti prie bylos, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, R. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).
Daikto, turinčio reikšmės baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimą išspręsti tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktą kompaktinį DVD diską su vaizdo įrašais jame palikti toliau saugoti prie bylos, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas ir prokuroras.