- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1251/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- F-Tex SIA
- Atsakovas
- Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F-Tex SIA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1410-565/2009 pagal ieškovo F-Tex SIA ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Latvijos įmonė F-Tex SIA kreipėsi į teismą su ieškinius atsakovui Lietuvos – Anglijos UAB „Jadeclaud – Vilma“, prašydamas priteisti nepagrįstai gautas 523 700,20 Lt dydžio pajamas, 375 365,06 Lt palūkanų, 8,19 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad yra vienintelis Vokietijos įmonės Neo Personal Light Clothing GmbH (toliau – Neo) kreditorius, kurio reikalavimo suma sudaro 259 770,63 EUR ir kurio didžioji kreditorinio reikalavimo dalis susidarė 2001 m. pradžioje. Neo nuo 2001 m. yra nemoki, o Duisburgo apylinkės teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Neo buvo iškelta bankroto byla. 2001 m. vasario – birželio mėnesiais Neo, būdama nemoki, sumokėjo atsakovui 523 700,20 Lt (90 085,70 GBP ir 1 900 EUR). Ši suma atsakovui buvo sumokėta nepagrįstai, nes Neo, visų pirma, turėjo padengti tuo metu buvusį įsiskolinimą ieškovui. 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi Neo bankroto administratorius perleido ieškovui Neo reikalavimo teises į trečiuosius asmenis, tame tarpe ir teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 2001 m. vasario – birželio mėnesiais neteisėtai gautas sumas. 2008 m. birželio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. raštais Neo bankroto administratorius, remdamasis Vokietijos bankroto įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, pripažino 2001 m. vasario – birželio mėn. Neo atliktus mokėjimus atsakovui negaliojančiais ir pareikalavo, kad atsakovas gautas sumas grąžintų Neo reikalavimo teises perėmusiam ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos – Anglijos UAB „Jadeclaud – Vilma“ prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad byla teisminga ne Lietuvos, o Vokietijos teismams, nes ieškiniai, susiję su įmonės bankrotu, turi būti nagrinėjami tos valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teismuose. Ši teiginį atsakovas grindė EBTT išaiškinimu 2009 m. vasario 12 d. sprendime byloje Nr. C-339/07 Chistopher Seagon v. Deko Marty Belgium NV. Atsakovas nurodė, kad Neo mokėjimus atsakovui atliko esant teisiniam pagrindui, t.y. pagal 2001 m. sausio 3 d. Neo ir atsakovo sudarytą generalinę sutartį krovinių gabenimui. Neo bankroto administratorius generalinę sutartį turėjo ginčyti teisme, o ne vienašališkai priimtais raštais. Be to, ieškovas nuslėpė aplinkybę, kad Vokietijos teisme yra pareiškęs reikalavimą atsakovui dėl 80 024,50 EUR skolos priteisimo tais pačiais pagrindais kaip ir šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo Latvijos įmonės F-Tex SIA ieškinį atsakovui Lietuvos – Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ dėl nepagrįstai gautų 523 700,20 Lt, 375 365,06 Lt palūkanų, 8,19 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia Vokietijos bankroto įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, 134 straipsnio 1 dalies normomis, kurios suteikia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui teisę ginčyti šios įmonės veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą, jei šie veiksmai pažeidžia kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu įgijo iš Neo bankroto administratoriaus, kuris jam šią teisę perleido. Teismas nustatė, kad Duisburgo apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nutartimi Vokietijos įmonei Neo Personal Light Clothing GmbH iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Dirk Hammes. Ieškovas yra Neo kreditorius su 259 770,63 EUR reikalavimu. 2008 m. birželio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. raštais Neo bankroto administratorius pranešė atsakovui, kad 2001 m. Neo atlikti mokėjimai atsakovui yra neteisėti pagal Vokietijos bankroto įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, 134 straipsnio 1 dalį ir pareikalavo atsakovą gautas sumas grąžinti Neo. Teismas iš EBTT 2009 m. vasario 12 d. sprendimo byloje Nr.C-339/07 Chistopher Seagon v. Deko Marty Belgium NV nustatė, kad reglamento Nr.1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo atsakovo, turinčio savo registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu. Šiame ETT sprendime taip pat nurodyta, kad teismas jau yra sprendęs, kad ieškinys, susijęs su bankroto byla, nepatenka į Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse vykdymo taikymo sritį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Neo bankroto bylą iškėlusios valstybės, t.y. Vokietijos, teismuose (reglamento Nr.1346/200 3 str. 1 d., CPK 3 str. 5 d., 780 str.), todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas F-Tex SIA atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir teismingumo klausimą išspręsti iš esmės - konstatuoti, kad ieškovo F-Tex SIA ieškinys atsakovui Lietuvos – Vokietijos UAB „Jadeclaud – Vilma“ yra teismingas Vilniaus apygardos teismui bei perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nei 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas dėl bankroto), nei EBTT 2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. C-339/07 (toliau - sprendimas) neįtvirtina išimtinės bankroto bylos valstybės narės teismų jurisdikcijos. Sprendimo 26 punkte pripažįstama ne išimtinė kompetencija, bet galimybė, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai priimtų sprendimą ir dėl tokių ieškinių, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje. Sprendime išaiškinta, kad turi būti siekiama nagrinėti visas su bankroto procesu susijusias bylas vienoje valstybėje, nes tokiu būdu didinamas bankroto proceso veiksmingumas ir efektyvumas. Tačiau minėti tikslai gali būti pasiekti ir nagrinėjant su bankroto procesu susijusią bylą kituose teismuose. Ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui, vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamento dėl jurisdikcijos) 2 straipsnio 1 dalimi;
2. Nutartyje pateiktas Sprendimo ir Reglamento dėl bankroto išaiškinimas pažeidžia F-Tex teises (ypač teisę į teisminę gynybą), prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams:
2.1. Priimant F-Tex ieškinį ir iškeliant šią civilinę bylą, ji buvo teisminga Vilniaus apygardos teismui. Sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas praėjus beveik dviems mėnesiams po to, kai buvo iškelta ši civilinė byla. Todėl buvo pažeista CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog teismas pagal teismingumo taisykles priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo metu egzistavusias aplinkybes;
2.2. Kadangi pateikiant teismui ieškinį buvo svarbu nepraleisti ieškinio senaties termino, ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas įvertinus Vokietijos teismų praktiką dėl Reglamento dėl bankroto bylų taikymo, kiek tai susiję su ieškiniais dėl nuginčijimo bankroto procese, kadangi iki to laiko Vokietijos teismai atsisakydavo nagrinėti analogiškus ieškinius kaip neteismingus ir nukreipdavo ieškovus į atitinkamus teismui pagal Reglamentą dėl jurisdikcijos;
2.3. Skundžiama nutartimi buvo užkirstas kelias ginti savo teises teisminiu keliu, nepraleidžiant ieškinio senaties termino, nes jei F-Tex pateiks ieškinį dėl nuginčijimo Vokietijoje, koks ir reiškiamas šioje byloje, ieškinio senaties terminas jau gali būti praleistas.
3. Bylos nukreipimas į Vokietiją prieštarauja Reglamento dėl bankroto tikslams, nesuderinamas su proceso koncentruotumo, operatyvumo ir efektyvumo principais, pareikalaus didelių papildomų išlaidų. Procesas Lietuvoje buvo iš esmės pakankamai toli pažengęs, todėl bylinėjimąsi Vokietijoje pradėjus iš pradžių, visos šalių išlaidos vedant bylą Vilniaus apygardos teisme taptų beprasmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud – Vilma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Reglamentas dėl jurisdikcijos negali būti taikomas, kai sprendžiamas su bankroto byla glaudžiai susijusių bylų teismingumo klausimas. Ši išvada darytina iš Reglamento dėl jurisdikcijos 1 straipsnio 2 dalie b punkto ir ETT byloje 133/78 (1979 m. vasario 22 d. preliminarus sprendimas) esančių išaiškinimų. Teismas, nustatęs, kad Reglamentas dėl jurisdikcijos nėra taikomas, pagrįstai rėmėsi Reglamento dėl bankroto bylų 3 straipsniu ir sprendė, kad ši byla yra teisminga šalies narės, kurioje Neo iškelta bankroto byla, teismams. 2009 m. vasario 12 d. ETT sprendime C-339/07 buvo išaiškinta, kad Reglamento dėl bankroto bylų nuostatos dėl bylų jurisdikcijos, atsižvelgiant į reglamento tikslus, turi būti aiškinamos kaip nustatančios šalies narės išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas, glaudžiai susijusias su bankroto byla. Šiame Sprendime ETT nurodė, kad Reglamento dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama taip, kad valstybei narei, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, taip pat suteikiama ir tarptautinė kompetencija tiesiogiai išplaukiančių iš šios bylos ir glaudžiai susijusių ieškinių atžvilgiu. ETT šiame Sprendime aiškiai pasisakė dėl Reglamento dėl jurisdikcijos netaikymo sprendžiant bylas, susijusias su bankroto teisiniais santykiais. Tokios pozicijos po ETT sprendimo priėmimo laikosi ir Vokietijos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad Vokietijos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti su bankroto byla susijusias bylas tuo atveju, kai pagrindinė bankroto byla iškelta Vokietijoje.
2. ETT nenustato bylų teismingumo taisyklių, o tik aiškina Europos Bendrijos teisės aktų nuostatas. Šios bylos teismingumo taisyklės yra nustatytos Reglamente dėl bankroto bylų ir galioja nuo 2002 m. gegužės mėnesio. ETT sprendimas sukūrė teisinį aiškumą dėl teismingumo taisyklių, o ne pakeitė teismingumo taisykles. Todėl, paaiškėjus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
3. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas šiuo metu yra nagrinėjamas tiek Lietuvos, tiek Vokietijos teismuose, kadangi 2009 m. birželio 2 d. Vokietijos Hagen miesto apylinkės teismo įsakymu atsakovas raginamas sumokėti ieškovui 80 024,50 EUR sumą ir šis reikalavimas yra grindžiamas ta pačia ieškovo ir Neo sudaryta sutartimi dėl teisių perleidimo kaip ir šioje byloje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kada jis kreipėsi į Vokietijos teismą dėl civilinės bylos prieš atsakovą iškėlimo. Tai rodo, kad ginčo sprendimui Vokietijos teisme ieškovui neprireiks nei papildomo laiko, nei finansinių sąnaudų ir byla bus išnagrinėta greitai ir efektyviai. Tai negalės būti padaryta Lietuvoje, nes ieškovas prašo taikyti Vokietijos nacionalinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ieškinio, kuriuo ieškovas F-Tex SIA kaip bankrutuojančios Vokietijos bendrovės „Neo Personal Light Clothing GmbH“ reikalavimo teisės atsakovui Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ įgijėjas, prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstai gautą 523 700,20 Lt pinigų sumą ir 375 365,06 Lt palūkanų, teismingumo klausimas. Šią reikalavimo teisę ieškovas įgijo 2007 m. rugpjūčio 28 d. Sutarties dėl teisių perleidimo, sudarytos tarp bankrutuojančios „Neo Personal Light Clothing GmbH“ bankroto administratoriaus ir jo kaip vienintelio „Neo Personal Light Clothing GmbH“ kreditoriaus, pagrindu (1 t., b.l. 42-48). Ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų pinigų sumų grąžinimo grindžiamas atsakovo pareigos grąžinti šias sumas atsiradimu po to, kai bankrutuojančios „Neo Personal Light Clothing GmbH“ administratorius negaliojimo raštais pripažino atsakovo naudai atliktus mokėjimus negaliojančiais.
Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas pagal atsakovo buveinę, kadangi atsakovas yra Lietuvos Respublikoje registruotas ir buveinę turintis juridinis asmuo (1 t., b.l. 26).Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nes, vadovaudamasis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000) 3 straipsnio 1 dalimi ir Europos bendrijų teisingumo teismo 2009 m. vasario 12 d. prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje C-339/07, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareikštas bankrotu pagrįstas ieškinys dėl nuginčijimo yra teismingas valstybės narės, kuriuos teritorijoje „Neo Personal Light Clothing GmbH“ iškelta bankroto byla, teismui.
Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalyje sprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos iškelti bankroto bylą klausimas. Vadovaujantis minėta nuostata, jurisdikciją iškelti bankroto bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai. Europos bendrijų teisingumo teismas 2009 m. vasario 12 d. prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje C-339/07, konstatavo, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo atsakovo, turinčio savo registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu. Tai iš esmės reiškia, kad ieškiniai dėl nuginčijimo patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir valstybei narei, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, suteikiama tarptautinė kompetencija tiesiogiai išplaukiančių iš šios bylos ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu. Tačiau bankroto bylą iškėlusio teismo kompetencijos nagrinėti bylas dėl nuginčijimo pripažinimas, ką 2009 m. vasario 12 d. prejudiciniu sprendimu padarė Europos bendrijų teisingumo teismas, nereškia išimtinės kompetencijos nustatymo.
Pažymėtina, jog bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teismų kompetencijos pripažinimu nagrinėti bankrotu pagrįstus ieškinius dėl nuginčijimo atsakovo, turinčio savo registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu siekiama padidinti tarpvalstybines pasekmes sukeliančių bankroto bylų veiksmingumą ir efektyvumą (Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 antroji ir aštuntoji konstatuojamosios dalys), siekiu užtikrinti vidaus rinkos tinkamą veikimą (Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 ketvirta konstatuojamoji dalis). Tokiu kompetencijos pripažinimu taip pat siekiama užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kadangi minėto pobūdžio ieškiniai sukelia teisines pasekmes ne juos bankrutuojančios įmonės vardu pareiškusiems bankroto administratoriams, bet visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami iš įmonės turto atliekant bankroto procedūras.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tarptautinės jurisdikcijos taisyklė nenustato išimtinio teismingumo ieškiniams dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl nuginčijimo, o taip pat į tai, kad minėtų tikslų, atsižvelgiant į šioms bylos faktines aplinkybes (ieškovas yra vienintelis bankrutuojančios „Neo Personal Light Clothing GmbH“ kreditorius, šios įmonės bankroto administratorius jam yra perleidęs reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu), galima pasiekti šią bylą nagrinėjant pagal atsakovo buveinės vietą, pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartis naikintina ir byla perduotina Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo F-Tex SIA ieškinį atsakovui Lietuvos-Anglijos UAB „Jadeclaud-Vilma“ dėl 523 700,20 Lt nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir 378 365,06 Lt palūkanų priteisimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.