Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas D. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 18 d.2018 m. sausio 24 d. D. G. pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad pažeidimas, dėl kurio pareiškėjai buvo atimta specialioji teisė, nebuvo vienintelis ir atsitiktinis. Ji kelis kartus bausta už eismo įvykių sukėlimą, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) savo tikslų nepasiekė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo naujų pažeidimų darymo. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.Apeliaciniame skunde D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir jos prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti. Skunde apeliantė nurodo, kad pripažįsta ir supranta, jog padarė labai šiurkštų pažeidimą. Turėjo pakankamai laiko apmąstyti, kokios skaudžios buvo jos poelgio pasekmės ir kokios dar skaudesnės galėjo būti. Dėl šio pažeidimo ji ne tik prarado darbą, buvo atleista iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau jai taip pat buvo apribota galimybė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Ji labai stengiasi savo ir savo vaikų labui grįžti į pilnavertį socialinį gyvenimą, o vairuotojo pažymėjimo atgavimas prie to smarkiai prisidėtų. Tai buvo vienkartinis atvejis, kai taip neatsakingai ir neapdairiai pasielgė, dėl ko labai gailisi. Prieš ir po pažeidimo padarymo visuomet elgėsi atsakingai, darbe visuomet būdavo tik skatinama. Nuo teisės vairuoti atėmimo jokių administracinės teisės pažeidimų nepadarė, gyvena atsakingai ne tik savo šeimos, bet ir visuomenės atžvilgiu - nuo 2017 m. liepos 19 d. aktyviai savanoriauja (duomenys neskelbtini) hospiso namuose, teikiant neatlygintiną paliatyviąją pagalbą ligonių namuose. Šiuo metu dirba UAB „T.“ direktoriaus pavaduotoja 0,25 etato. Darbe labai reikalinga galimybė vairuoti automobilį. Kadangi yra vieniša mama, augina tris mokyklinio amžiaus vaikus, siekiant juos išlaikyti, sugebėti apmokėti jų mokslus ir popamokinę veiklą, jai labai svarbu turėti galimybę dirbti pilnu etatu, o tai didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar turės vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimas labai svarbus ne tik dėl darbo galimybių, nuo ko priklauso finansinė šeimos padėtis, tačiau labai svarbus mobilumas tvarkant kasdieninius rūpesčius, susijusius ir su buitiniais šeimos reikalais, ir su visų trijų vaikų veiklomis, ir su jos savanoriavimu ligonių namuose. Apeliantė pažymi, kad teismo paskirtą baudą sumokėjo, baigė papildomus vairuotojų kursus bei mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą, atliko medicininę patikrą. Yra įsitikinusi, kad jai taikytos administracinės nuobaudos kelti tikslai yra visiškai pasiekti. Specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu, kaip reikalaujama norint susigrąžinti teisę vairuoti, jokių pažeidimų ji nepadarė. Vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Mano, kad per 17 metų vairavimo stažą nenuostabu, jog gyvenime pasitaikė pora eismo įvykių, gal koks ir smulkus pažeidimas, tačiau pažymi, kad tai buvo itin reti atvejai, ji niekada nebuvo tyčinė ar dažna pažeidėja, niekada nevairavo neblaivi. Dėl šių priežasčių mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į viso jos gyvenimo pavienius netyčinius įvykius. Be to, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadaro naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad gyvena socialiai atsakingą gyvenimą, stengiasi po tokio skaudaus gyvenimo įvykio kuo greičiau integruotis į darbo rinką, tačiau be vairuotojo pažymėjimo, kai pagal jos specialybę darbo pasiūla (duomenys neskelbtini) yra maža, tai yra labai sudėtinga ir ypatingai daro įtaką vaikų gyvenimo sąlygoms. Apeliantė yra pasiryžusi ateityje jokių pažeidimų nedaryti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ATPK 329 straipsnio nuostatos jos atžvilgiu negali būti taikomos remiantis vien ta aplinkybe, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų - vairavo automobilį būdama neblaivi, kadangi, priešingu atveju, ATPK 329 straipsnio nuostatos asmenims, nubaustiems už automobilio vairavimą esant neblaiviems, niekada negalėtų būti taikomos, taip pažeidžiant jų teises - šį pažeidimą išskiriant iš visų kitų. Apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į jos pastangas, nevertino asmenybės, požiūrio į nuobaudą, elgesio nuobaudos metu ir dėl šių priežasčių nepagrįstai jos prašymo netenkino. Prašo atsižvelgti į išskirtinę aplinkybę, kad yra vieniša daugiavaikė mama, vedanti socialiai atsakingą gyvenimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti – specialiosios teisės atėmimo termino netrumpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. G. skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, todėl šiuo nuobaudos vykdymo aspektu Administracinių nusižengimų kodeksas yra griežtesnis nei ATPK. Administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apeliantės skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos neturi būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno (organo) teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, jei šis sprendimas tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad D. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jos atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant pareiškėjos prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, nepadaryta naujų administracinių teisės pažeidimų, gauta pažyma dėl papildomo vairuotojų mokymo baigimo bei pažyma apie atestaciją pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą), į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,69 promilių neblaivumo laipsnis, tuo padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai) bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant dėl pastarosios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad D. G. padarytas pažeidimas buvo tyčinis, lengvabūdiškas ir itin neatsakingas. Nors įvertinus išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-14) duomenis, negalima daryti kategoriškos išvados, jog apeliantė sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (iki paskutinio pažeidimo padarymo buvo bausta penkis kartus, kas per pakankamai ilgą vairavimo stažo laikotarpį (17 metų) nelaikytina sistemingu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu), tačiau padarytas šiurkštus pažeidimas negali būti ignoruojamas. D. G. privalėjo būti žinoma vykdoma valstybės politika dėl neblaivių asmenų padarytų teisės pažeidimų griežto nubaudimo. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. asmenims, vairuojantiems neblaiviems, nustačius jų kraujyje didesnį nei 1,5 promilės girtumą, gresia baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai, jau minėta, buvo nustatytas 1,69 promilės girtumas, kuris pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apeliantės tvirtinimu, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi ji sumokėjo paskirtą baudą ir nepadarė naujų teisės pažeidimų.Pažymėtina, kad D. G. elgesys po administracinio teisės pažeidimo padarymo nebuvo atsakingas ir brandus. Nei bylos tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, ji nesigailėjo dėl sukelto eismo įvykio, aktyviais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės. Nors kaltės neigimas buvo jos pasirinkta gynybos taktika, dėl kurios ji negali patirti neigiamų pasekmių, tačiau šiuo atveju D. G. elgėsi itin įžūliai - siekė įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą apie alkoholio kiekį jos kraujyje, kuri būtų panaudota teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko jai buvo iškelta nauja administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla buvo nutraukta, kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, tačiau aukštesnysis teismas 2017 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, kad D. G. aktyvūs neteisėti veiksmai, kuomet ji neteisėtai siekė gauti tikrovės neatitinkančią išvadą ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, skirtingai nei melagingų parodymų davimas, šiuo atveju nėra pateisinami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš save, todėl jos veiksmuose yra ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Svarbu įvertinti ir tai, kad D. G. teisės pažeidimo padarymo metu užėmė aukštas pareigas valstybės tarnyboje, o tokiems asmenims taikomi aukštesni elgesio standartai. Tai, kad po pažeidimo padarymo ji buvo atleista iš užimamų pareigų, jai trejus metus apribota galimybė dirbti valstybės tarnyboje, yra natūralus priešingo teisei elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatima iš asmens galimybės dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Todėl aplinkybė, kad D. G. dirba tik 0,25 etato, yra jos pačios pasirinkimo padarinys. Be to, UAB „T.“ direktorės pateiktoje apeliantės charakteristikoje nurodyta, kad D. G. yra direktorės pavaduotoja, t. y. iš esmės užima vadovaujančias pareigas. Nors jos darbo pobūdis susijęs su lankymusi valstybinėse bei savivaldybių institucijose, tačiau šias funkcijas apeliantė gali įgyvendinti ir naudodamasi viešuoju transportu. Apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur pilnai išvystytas viešasis transportas, be to, jos gyvenamoji vieta yra vienoje pagrindinių miesto gatvių – (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuoja autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. G. atgavus teisę vairuoti transporto priemones, ji galėtų geriau pasirūpinti savo šeimos poreikiais - trijų vaikų užklasinėmis veiklomis, bei savanoriavimu ligonių namuose, nelaikytinos pakankamomis pripažinti, jog apeliantės atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Paskirta administracinė nuobauda neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjos patiriami finansiniai ir buitiniai nepatogumai yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Nors apeliantė yra išsiskyrusi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia vaikų tėvo pareigos jais rūpintis, juos auklėti bei remti materialiai. Be to, jauniausiai D. G. dukrai yra dvylika metų, kitoms dukroms atitinkamai septyniolika ir aštuoniolika metų. Taigi, pastarosios yra tokio amžiaus, kad gali pačios savimi pasirūpinti. Be to, Institucija atsiliepime pagrįstai pažymėjo, jog vyresniosios D. G. dukros jau turi vairuotojo pažymėjimus, todėl gali padėti tiek mamai, tiek jaunesniajai sesutei.Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai išaiškino administracinės nuobaudos tikslus, jos paskirtį ir nuobaudos paskyrimu siekiamą daryti poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui. Apylinkės teismas atsižvelgė į visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir padarė teisingą išvadą, jog ypatingų, išskirtinių aplinkybių šioje situacijoje nėra nustatyta. Sutiktina, jog teisės vairuoti transporto priemones turėjimas palengvintų apeliantės kasdienį gyvenimą, buitinių reikalų tvarkymą, vis dėlto, lengvabūdiško, neatsakingo elgesio vairuojant transporto priemonę esant neblaiviai negalima pateisinti pozityviu siekiu palengvinti savo bei šeimos narių buitį. Transporto priemonės vairavimas suteikia galimybę operatyviau pasiekti norimas vietas bei objektus, tačiau nesinaudojimas šia teise ypatingos žalos D. G. nesukelia, o tam tikrų nepatogumų patyrimas yra adekvatus padarytam pažeidimui. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant taikomus suvaržymus. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimoje esančių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.Įvertinus tai, kas išdėstyta, daryti priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Tiek visuomenės saugumas, interesas, tiek administracinės nuobaudos paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių ir ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus pažeidėjai atitinkant tik formaliai, įpareigoja D. G. atsakyti už savo nebrandų, neatsakingą elgesį ir tinkamai atlikti paskirtą nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl D. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.