- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- I2-13947-776/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04153-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „G“
- Pareiškėjas
- A. M., I. S., D. S., A. S.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Giedrės Kairienės,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., I. S., D. S., A. S., I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. M., I. S., D. S., A. S., I. S. (toliau - ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas) sprendimus, priimtus pareiškėjų atžvilgiu, bei priteisti iš atsakovo visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas I. S. 2024-09-23 pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, todėl spręstinas klausimas dėl bylos šioje dalyje nutraukimo.
Likusieji pareiškėjai skunde nurodė, jog su Migracijos departamento jų atžvilgiu priimtais sprendimais nesutinka, sprendimai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl naikintini, nes Atsakovas neatliko išsamaus visų aplinkybių tyrimo, kaip to reikalauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (toliau - ir UTPĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), savo sprendimą grindė spėjimais ir įtarimais. Pareiškėjai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS užpildė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi LR (toliau – toliau ir Prašymai), motyvuojant tuo, kad pareiškėjai ketina įsidarbinti pagal laikinojo darbo sutartis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais UAB „G“ (toliau – ir Bendrovė), tačiau Atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių laikino įdarbinimo veiklą ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų priimti užsieniečius nuolatiniam darbui darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, todėl Pareiškėjų ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tuo pagrindu gauti leidimus laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo LR pagrindu.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Bendrovė Atsakovui pateikė Bendrovės vadovės pasirašytą paaiškinimą; 2024-04-18 LR VDI raštą, apie tai, kad bendrovė atitinka LR DK 721 str. nustatytus laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus kriterijus ir nustatyta tvarka yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą; Bendrijos licenciją; 2024-06-16 aprūpinimo darbo jėga paslaugos gabenant krovinius tiekimo sutartį, sudarytą tarp Vokietijos įmonės ir Bendrovės dėl aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga, tačiau Atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog pateiktų duomenų ir dokumentų apimtys bei turinys yra nepakankami ir kelia pagrįstų abejonių. Tokia išvada nepagrįsta, nes vien 2024-06-16 aprūpinimo darbo jėga paslaugos gabenant krovinius tiekimo sutartis, sudaryta tarp Vokietijos įmonės ir Bendrovės, patvirtina Bendrovės galimybę vykdyti realią laikinojo įdarbinimo veiklą, priešingu atveju taptų nesuprantama, kodėl Bendrovė turėtų sudarinėti tokią sutartį ir jos nevykdyti. Atsakovas Pareiškėjų prašymus išnagrinėjo formaliai, apsiribodamas paviršutiniu ir segmentišku pateiktų duomenų vertinimu, neatsižvelgdamas į Bendrovės paaiškinimą, jog Bendrovė dar nėra pradėjusi vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, nes Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimų išduoti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi. Bendrovėje dirba 2 darbuotojai, Bendrovė ruošiasi vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau tam neturi darbuotojų, o Atsakovas į tai neatsižvelgė, formaliai atsisakė išduoti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi LR.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Atsakovas nurodė, jog Pareiškėjai pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. 2024-06-05 Migracijos departamentas Bendrovei per MIGRIS komunikaciją išsiuntė raštą Nr. 24SD12629, kuriame prašoma pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius Bendrovės laikinojo įdarbinimo veiklą. 2024-06-17 Bendrovė Migracijos departamentui pateikė Bendrovės vadovės pasirašytą paaiškinimą, 2024-04-18 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. Nr. SD-127-10119, Bendrijos licenciją (Nr. LIC-011376-EBKR) kroviniams vežti, 2024-06-16 Aprūpinimo darbo jėga paslaugos gabenant krovinius teikimo sutartį. 2024-06-20 Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją išsiuntė raštą Nr. 24SD14356 Bendrovės papildomai prašė pateikti leidimus darbui, kurie leidžia užsiimti laikinu įdarbinimu atitinkamoje šalyje ir pridėtos sutarties su Vokietijos įmone „A“ vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas. 2024-07-05 Migracijos departamentas gavo Bendrovės vadovės pasirašytą raštą, kuriame teigiama, kad „Informuojame, kad atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmeninių kopijų neturime, kadangi dar nebuvo jokio atsiskaitymo. Darbuotojai įmonėje bus įdarbinti tuomet, kai įmonė pradės ūkinę – komercinę veiklą, t. y. kai tik Migracijos departamentas suteiks leidimą vykdyti veiklą, tuomet nedelsiant bus galimybė pateikti atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas“. Įvertinęs visą surinktą informaciją, Migracijos departamentas 2024-07-19 priėmė sprendimus atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi LR, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 p.
Atsakovas pažymėjo, kad jam yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti, todėl Atsakovas spręsdamas pareiškėjų teisinės padėties klausimą atliko tyrimą leidimų laikinai gyventi išdavimo kontekste. Tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu, Atsakovas Bendrovės veiklą, o būtent – galimybę aprūpinti pareiškėjus darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjų teisinės padėties nustatymo kontekste.
Atsakovo vertinimu, Bendrovės pateikta 2024-06-16 Aprūpinimo darbo jėga paslaugos gabenant krovinius teikimo sutartis Nr. 1, sudaryta su Vokietijos įmone „A“ dėl paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą) Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Bendrovei sudarė visas galimybes patikti duomenis ir dokumentus apie vykdomą laikinojo įdarbinimo veiklą ir jos poreikį įdarbinti kviečiamus užsieniečius tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, tačiau Atsakovo vertinimu, nei Bendrovės pateiktų duomenų ir dokumentų apimtys, nei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė Lietuvoje užsiima laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymu ir kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjų įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi jam išdavimo darbo pagrindu, iš tiesų ketino su jais sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jiems laikinojo darbo sutartyje sulygtą darbą.
Atsakovas pažymėjo, kad migracijos politikos gairės nustato, kad svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat ir savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi į Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga (kai nesiekiama pelno), arba dirbtų pagal darbo sutartį. Turi būti laikomasi nuostatos, kad realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė Pareiškėjų skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „G“ (Bendrovė) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė sutinkantis su Pareiškėjų skundu, siūlė jį tenkinti, prašė jam iš Atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime Bendrovė nurodė, jog Atsakovas skundžiamame sprendime neanalizavo individualių pareiškėjų faktinių situacijų, o pateikė apibendrintus pamąstymus, neva bendrovė neketina sukurti realių darbo teisinių santykių. Byloje esanti medžiaga patvirtina aplinkybę, jog bendrovė realiai ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, tuo tikslu bendrovė ir buvo įsteigta. Nagrinėjamu atveju bendrovė pateikė Migracijos departamentui išsamią informaciją. Bendrovė šiuo metu objektyviai negali įdarbinti darbuotojų (vairuotojų), kadangi Migracijos departamentas atsisako išduoti asmenims leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl konkurencingą ūkinę-komercinę veiklą bus galima pradėti tik tada, kai pareiškėjams bus išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė jokiu būdu negali paneigti bendrovės ir pareiškėjų ketinimo sukurti realius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Atsakovas turi aiškią teisės aktuose nurodytą veikimo sritį ir Bendrovės vykdomos veiklos realumo ir teisėtumo vertinimas nėra Atsakovo kompetencija, nes Bendrovei įdarbinus pareiškėjus ir realiai nevykdant laikinojo įdarbinimo veiklos, Valstybinė darbo inspekcija nustatys pažeidimus ir pritaikys teisinę atsakomybę.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir siūlė Pareiškėjų skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 24S165540 bei 2024 m. liepos 19 d. sprendimų Nr. 24S170697, 24S170695, 24S170694, 24S170696, kuriais nuspręsta atsisakyti Pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip minėta, Pareiškėjas I. S. 2024-09-23 pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, nurodydamas jog jam yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Pareiškėjo atsisakymo prašymas neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymo prašymas teismo priimtinas, administracinė byla toje dalyje nutrauktina.
Likusiems Pareiškėjams skundžiamais sprendimais atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 p., t. y. dėl to, kad Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenis pagal laikinojo įdarbinimo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nepateikė dokumentų patvirtinančių laikino įdarbinimo veiklą ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų priimti užsieniečius nuolatiniam darbui darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, todėl asmenų ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.
Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog Pareiškėjai pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Bendrovė tarpininkavimo raštuose nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią vykdo veiklą, – Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (ekonominės veiklos kodas – 7820), ir patvirtino, kad asmuo įdarbinimas pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Bendrovė įrašyta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą1 ir įsipareigojama pareiškėjams nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis (2 013,80 Eur), o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu viena minimalioji mėnesinė alga. Užimtumo tarnyba priėmė sprendimus dėl pareiškėjų darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Bendrovė įregistruota 2024-03-05, Bendrovė yra įtraukta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
2024-06-05 Migracijos departamentas Bendrovei per MIGRIS komunikaciją išsiuntė raštą Nr. 24SD12629, kuriame prašė pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius Bendrovės laikinojo įdarbinimo veiklą.
2024-06-17 Bendrovė Migracijos departamentui pateikė Bendrovės vadovės pasirašytą paaiškinimą, 2024-04-18 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. Nr. SD-127-10119, Bendrijos licenciją (Nr. LIC-011376- EBKR) kroviniams vežti, 2024-06-16 Aprūpinimo darbo jėga paslaugos gabenant krovinius teikimo sutartį.
2024-06-20 Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją išsiuntė raštą Nr. 24SD14356, kuriuo Bendrovės papildomai prašė pateikti leidimus darbui, kurie leidžia užsiimti laikinu įdarbinimu atitinkamoje šalyje ir pridėtos sutarties su Vokietijos įmone „A“ vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas.
2024-07-05 Migracijos departamentas gavo Bendrovės vadovės pasirašytą raštą, kuriame nurodyta, jog Bendrovė atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų pateikti negali.
Įvertinęs visą surinktą informaciją, Migracijos departamentas 2024-07-19 priėmė sprendimus atsisakyti išduoti Pareiškėjams leidimus laikinai gyventi LR, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 p. Pareiškėjai apskundė sprendimus teismui.
Dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p. – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
UTPĮ 141 str. 1 d. nustatyta, kad Migracijos departamentas turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis.
Aptartų teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų teisės aktų numatytais pagrindais. Nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Kolegija tai pat pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019)
Kaip jau minėta, Pareiškėjams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi dėl to, kad Bendrovė, kuri įsipareigojo įdarbinti asmenis pagal laikinojo įdarbinimo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nepateikė dokumentų patvirtinančių laikino įdarbinimo veiklą ir nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų priimti užsieniečius nuolatiniam darbui darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, todėl asmenų ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjai ginčijamų sprendimų neteisėtumą grindžia tuo, kad Atsakovas Pareiškėjų prašymus išnagrinėjo viršydamas savo kompetenciją, formaliai, apsiribodamas paviršutiniu ir segmentišku pateiktų duomenų vertinimu, neatsižvelgdamas į Bendrovės paaiškinimą, jog Bendrovė dar nėra pradėjusi vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, nes Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimų išduoti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi. Be to, vien 2024-06-16 aprūpinimo darbo jėga paslaugos gabenant krovinius tiekimo sutartis, sudaryta tarp Vokietijos įmonės ir Bendrovės, patvirtina Bendrovės galimybę vykdyti realią laikinojo įdarbinimo veiklą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos išvadai, kad sprendžiant leidimų laikinai gyventi išdavimo klausimus, tiek Pareiškėjų, tiek Bendrovės nebuvo pakankamai pagrįsta, jog Bendrovė Lietuvoje užsiima laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymu. Byloje nėra ginčo, jog Bendrovė turi teisę užsiimti laikinąja įdarbinimo veikla, to netyrė ir Atsakovas, tačiau buvo aiškinamasi ir prašoma pateikti įrodymus apie laikinosios įdarbinimo veiklos vykdymą ir, nustačius jog tokių įrodymų nėra, pagrįstai buvo priimti sprendimai atsisakyti išduoti Pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įrodymų apie laikinosios įdarbinimo veiklos vykdymą pakankamumo kontekste svarbu pažymėti, jog nebuvo pateikta jokių įrodymų apie asmenų (tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek kitų šalių piliečių) laikinąjį įdarbinimą, ko neginčija ir pati Bendrovė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus ginčijamų sprendimų turinį, daroma išvada, kad sprendimuose yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamų sprendimų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai, sprendimai yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais, juose nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2024-07-19 sprendimai, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi, atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-07-19 sprendimus Nr. Nr. 24S170697, 24S170695, 24S170694, 24S170696 dėl atsisakymo pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio Pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas vertina, jog sprendimas yra priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl tiek jie, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Atsakovas prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo I. S. skundą, pareiškėjui skundo atsisakius ir teismui atsisakymą priėmus.
Pareiškėjų A. M., I. S., D. S., A. S. skundą atmesti.
Pareiškėjų A. M., I. S., D. S., A. S. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „G“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.