Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąja vietą deklaruojantis vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. J. 2024 m. spalio 6 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 18.00 val., per įėjimo duris, ištraukus kabę iš durų staktos, ant kurios laikėsi pakabinama spyna, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė raudonos spalvos dirbtinės odos piniginę, kuriuos vertė 3 (trys) eurai, kurioje buvo: 10 (dešimt) Eur monetomis, akcinės bendrovės „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota L. B. vardu, asmens tapatybės kortelė, išduota L. B. vardu, prekybos centro „Norfa“ nuolaidų kortelė, prekybos centro „Maxima“ nuolaidų kortelė ir butelį šampūno-balzamo, 550 ml talpos, kurio vertė 2 (du) Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai L. B. bendrą 15 (penkiolikos) Eur turtinę žalą.

2. J. J., 2024 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kuo įtariamas, suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 6 d., kiek atsimena buvo po 14.00 val. (iki 15.00 val.), tiksliai laiko nurodyti negali, tuo metu būdamas neblaivus, jis nuėjo prie L. B. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir per įėjimo duris, ištraukus kabę iš durų staktos, ant kurios laikėsi pakabinama spyna, įsibrovė į gyvenamąjį namą. Žinojo, kad L. B. tuo metu nėra namie, kad ji gyvena viena. Tai žinojo, nes maždaug prieš mėnesį jis jai padėjo skaldyti malkas, atlikti kitus ūkio darbus, ji atsilygindavo jam pinigais. Tada, kai padėjo jai darbuose prie namų, buvo trumpam užėjęs į jos gyvenamąjį namą ir ten buvo palikęs savo kolonėlę (grojančią). Ir 2024 m. spalio 6 d., kadangi buvo neblaivus, žinodamas, kad L. B. nėra namie, įsibrovė į jos gyvenamąjį namą, norėjo pasiimti savo kolonėlę. Kolonėlės nerado, tuomet pamatė piniginę raudonos spalvos, ji gulėjo kambaryje ant lovos ir paėmė ją. Būdamas namuose, iš karto netikrino, kas buvo piniginėje. Dar iš namo paėmė šampūną, kuris stovėjo tame pačiame kambaryje ant spintelės. Daugiau nieko neėmė, išėjo iš L. B. namų ir vėl įstatė į vietą kabę su pakabinama spyna. Piniginę paėmė, nes norėjo dar išgerti ir pagalvojo, kad ten gali būti pinigai. Nuėjo pas save į namus su pavogtais daiktais. Po kuriuo laiko atvyko pareigūnai ir rado L. B. daiktus jo namuose, jis juos padavė, šampūnu nespėjo pasinaudoti ir jis buvo atiduotas pareigūnams. Piniginėje buvo kortelės, kuriuos išvardytos įtarime, o dėl pinigų šiuo metu neatsimena, gali būti, kad ten buvo apie 10 Eur monetomis, jis tų monetų neskaičiavo. Už pavogtus pinigus, jis nusipirko alaus ir, grįžęs į savo namus, gėrė alų. Jis supranta, kad negalėjo taip elgtis, viską padarė dėl alkoholio.

3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.12. Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Tomo Šavdinio 2024 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Švenčionių r. PK 2024 m. spalio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39126-24, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 6 d. 14.00 val. iki 18.00 val., įsibrauta į L. B. priklausantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Įsibrauta per įėjimo duris ištraukus kabę iš durų staktos pakabinamai spynai kabinti. Iš namų virtuvės, iš rankinuko dingo raudona dirbtinės odos piniginė kurioje buvo 10 Eur (monetomis), asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės. Dingo šampūnas-balzamas. Bendra žala 15 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką galimai padarė J. J. gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo galimai padaręs šią nusikalstamą veiką, tikslinga ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39126-24 tolimesniems ikiteisminio tyrimo veiksmams perduoti ikiteisminio tyrimo grupei.

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Pareiškime nurodytu laiku J. J. įsibrovė į L. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė piniginę, kurioje buvo: 10 (dešimt) Eur monetomis, banko mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, 2 prekybos centrų nuolaidų kortelės, ir butelį šampūno-balzamo, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai 15 (penkiolikos) Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė buvo vykdoma įsibrovus į patalpą, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes įsibrovimas į patalpą ar saugomą teritoriją yra veiką kvalifikuojantis požymis. Kaltinamasis suvokė, jog įsibrovęs į svetimą patalpą, iš jo pagrobia kito asmens turtą, norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždraudžiant bausmės laikotarpiu bendrauti su L. B., bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždraudžiant bausmės laikotarpiu bendrauti su L. B., bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. J. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (norėdamas gauti turtinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, pavogtas turtas rastas ir grąžintas savininkei, nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio, taip pat kaltininko asmenybę: nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, 1994 m. rugsėjo 20 d. ir 2003 m. gruodžio 18 d, nuosprendžiais buvo teistas, tačiau bausmę atliko, teistumas išnyko, todėl jis laikomas neteistu.

7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. Pareiškime dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakyme prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba neblaivumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis prisipažino, kad buvo neblaivus, teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl neblaivumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant vieną švelniausių BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą šios bausmės rūšies minimumui, skiriant du įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltininkui, bet neskiriant intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis).

10. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžiaginis maišelis, kuriame yra du tušti buteliai (plastikinis ir stiklinis) ir reklaminiai leidiniai, paimti įvykio vietos apžiūros protokolu 2024 m. spalio 7 d. iš (duomenys neskelbtini), supakuoti į paketą Nr. 1, kuris yra saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu pripažintina menkaverčiais daiktais ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

12. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

13. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 48 straipsniu, 64¹ straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi, 107 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu:

(1) bendrauti su nukentėjusiąja L. B., gimusia (duomenys neskelbtini)

(2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu:

(1) bendrauti su nukentėjusiąja L. B., gimusia (duomenys neskelbtini)

(2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos), palikti galioti iki teismo baudžiamojo vykdymo pradžios dienos, o teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1, kuriame yra medžiaginis maišelis, du tušti buteliai (plastikinis ir stiklinis) ir reklaminiai leidiniai – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu pripažinti menkaverčiais daiktais ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.