- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- e2FB-49971-466/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42233-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- J. V., R. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. V. ir R. V. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų J. V. ir R. V. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindinis tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Ši įstatyme įtvirtinta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra imperatyvi. Paminėtos nuostatos aiškinimas leidžia teigti, jog tam, kad būtų pripažinta, jog išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra įvykdyta, yra privalomos dvi sąlygos: pirma, turi būti raštiškas pranešimas kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą ir, antra, kreditoriams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2452/2011).
Pareiškėjai nurodė, jog informavo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikė teismui išsiųstos korespondencijos sąrašą, tačiau iš pateikto sąrašo neįmanoma nustatyti kreditoriams išsiųstų pranešimų turinio. Taigi, teismui pateikti duomenys nėra pakankamas įrodymas, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą iškelti bankroto bylą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 1 p. imperatyviai nustato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridedamos ir pateikiamos pranešimų kreditoriams kopijos. Minėto reikalavimo pareiškėjai nesilaikė, kreditoriams išsiųstų pranešimų kopijų nepateikė. Dėl nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjai nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog jie yra įstatymų nustatyta tvarka informavę visus savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d., 4 str. 4 d. 1 p. nuostatos yra imperatyvios, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo atveju nesilaikė privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. neinformavo visų kreditorių apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakytina priimti.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje 2FB‑29650‑910/2015 jau buvo nurodęs, kad pareiškėjai nesilaikė pareigos tinkamai informuoti visus kreditorius, ir atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 4 d., Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 3 d., 290 – 291 str.,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjų J. V. ir R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.