- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1481/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sermeta“, "Sermeta" "Dahlgera"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dahlgera“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Melingos statyba“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sermeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-5454-623/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dahlgera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Sermeta“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Melingos statyba“, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Dahlgera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Sermeta“ 810 000 Lt skolos, 25 944 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui UAB ,,Sermeta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Nurodė, jog tarp šalių kilusio ginčo suma yra pakankamai didelė, o nepaisant ieškovo raginimų taikiai išspręsti kilusį ginčą, atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, parodančių jo ketinimą įvykdyti savo sutartinę prievolę. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, kurie taip pat siekia ar ketina siekti skolų išieškojimo teisminiu keliu. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „Sermeta“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 835 944 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leido atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Dahlgera“.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Sermeta“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto ieškinio reikalavimų ribose areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad artimiausiu metu ketina sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris minėta nutartimi buvo areštuotas, pardavimo kitam asmeniui, todėl atsakovui pasiūlius turto areštą nukreipti į kitą nekilnojamojo turto objektą (kurio vertė yra didesnė nei šiuo metu nutarties pagrindu areštuoto nekilnojamojo daikto), teismas turėtų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštą nukreipti į kitą nekilnojamąjį daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Sermeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo ketinimus sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto objekto, areštuoto Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi. 2009 m. spalio 2 d. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog įrašų apie išduotas galiojančias pažymas sandoriui dėl areštuoto turto VĮ ,,Registrų centras“ nėra. Teismo teigimu, atsakovo pateikta 2009 m. rugsėjo 3 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 09-I-150 yra preliminari. Be to, 2009 m. liepos 16 d. teismo nutartimi areštuotos atsakovui priklausančios gamybinės patalpos yra likvidus turtas, priešingai nei atsakovo siūlomas areštuoti turtas – neįrengta pastogė, todėl areštuotą turtą būtų lengviau realizuoti, jeigu būtų patenkintas ieškovo ieškinys. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Sermeta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo atsisakymas pakeisti atsakovo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pakeisti konkretaus nekilnojamojo turto areštą kito atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštu, be pagrindo riboja atsakovo veiklą iš esmės pažeidžia CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. Teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutartyje nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei motyvų, patvirtinančių esant bent mažiausiam pavojui, jog net ir visiškai patenkinus ieškovo ieškinį ieškovo turtiniai interesai nebūtų pilnai ir visa apimtimi apsaugoti. Be pagrindo atsisakius patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, apsunkinama ir stabdoma atsakovo veikla.
2. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 145 straipsnio 4 dalį ir CPK 291 straipsnyje nustatytus reikalavimus nutarties turiniui. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovo prašymo netenkinimo priežastis yra tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo ketinimus sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto objekto, areštuoto 2009 m. liepos 16 d. teismo nutartimi. Jokie papildomi įrodymai dėl būsimo sandorio nebūtini ir atsakovas neprivalo jų pateikti teismui, kadangi vadovaujantis CPK 177 straipsniu įrodymai civilinėje byloje yra ir proceso šalių pateikti paaiškinimai. Taip pat pažymos iš VĮ ,,Registrų centras“ sandoriui užsakymas yra vienas paskutiniųjų veiksmų ir sandorio šalių yra atliekamas tik tada, kai jau yra pilnai ir iki galo suderinti ir paruošti nekilnojamojo turto pirkimo-paradavimo sandoriui įvykdyti reikalingi visi juridiniai dokumentai. Be to, vadovaujantis CPK 665 straipsniu yra nustatyta aiški išieškojimo iš skolininko juridinio asmens tvarka. Ginčijamu atveju pirmiausia būtų išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų ir vertybinių popierių, o tik po to iš nekilnojamojo turto, todėl net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nėra garantijos, kad išieškojimas bus vykdomas būtent iš to konkretaus nekilnojamojo turto, kurio atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas pateikė teismui preliminarų siūlomo areštuoti kito nekilnojamojo turto (neįrengtos pastogės) turto vertės nustatymo pažymą, kurioje yra nurodyta siūlomo areštuoti nekilnojamojo turto vertė. Nėra jokio pagrindo abejoti turto vertės nustatymo pažyma.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Dahlgera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi vadovautis CPK 144 straipsnio nuostatomis ir įvertinti tai, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, jos vis dar atliktų savo funkciją – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, o taip pat tai, ar nebus pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančių sąlygų, kadangi atsakovo prašymas grindžiamas galimybės parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą neturėjimu, o ne realaus sandorio nesudarymu, jo teisių pažeidimas yra ne realus, o tikėtinas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo ketinimus sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto objekto, areštuoto Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo pateikta 2009 m. rugsėjo 3 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 09-I-150 yra preliminari. Be to, nekilnojamojo turto likvidacinė vertė jo priverstinio pardavimo atveju gali būti žymiai mažesnė, nei nurodoma rinkos vertė. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas ieškinys. Taigi pakeitus atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neužtikrintas teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju.
Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.