- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-577-762/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01497-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Artūras Dilys (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – L. J., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas D. V. 2022 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti, kad terminas palikimui, po senelio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, praleistas dėl svarbios priežasties ir pareiškėjui praleistą įstatymu terminą palikimui priimti atnaujinti.
Šalies argumentai
2. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis J. K.. Apie senelio mirtį sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, kuomet jam telefonu paskambino jo teta L. J., ir informavo, kad jam po senelio mirties yra likusi žemės sklypo dalis ir, kad ji negali užbaigti procedūrų su žemės sklypo įregistravimu savo vardu tol, kol jis nepriims senelio palikimo. Pareiškėjo mama J. V. (senelio J. K. dukra) mirė (duomenys neskelbtini) Kadangi jo mamos motinystės teisės buvo apribotos, jis nuo vaikystės augo pas svetimus žmones. Įvaikintas nebuvo, tačiau su mamos gimine ryšys buvo visiškai nutrūkęs, apie senelio mirtį nieko nežinojo, nebuvo informuotas. Apie tai, kad senelis yra miręs ir jis gali pretenduoti į senelio J. K. palikimo dalį, sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį iš tetos L. J.. Nurodyti koks tiksliai turtas yra likęs po senelio mirties negali, nes nežino. Kadangi po senelio mirties į palikimą turėtų pretenduoti jo mama, tačiau ji yra mirusi anksčiau nei mirė senelis, todėl į paliktą palikimą pretenduoja jis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsnį, atstovavimo teise.
2.2. Nurodo, kad per 3 mėnesių įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nežinojo, kad jam atsirado paveldėjimo teisė, nieko nežinojo apie senelio mirtį.
2.3. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas laiko, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, ne dėl jo aplaidumo, o dėl nežinojimo apie palikimo atsiradimą, jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes tik sužinojęs apie palikimo atsiradimą, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o į notarą ar kitą atitinkamą įstaigą siekdamas priimti palikimą kreiptis negalėjo dėl svarbios priežasties - dėl nežinojimo apie palikimo atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
2.4. Atsižvelgiant į tai, kad miręs jo senelis J. K. gyveno Rokiškio mieste, dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo privalo kreiptis į Rokiškio miesto notarą, todėl pareiškimą teikia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.
3. Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo D. V. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo sutinka.
4. Suinteresuotas asmuo L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos motina O. K. buvo susituokusi su J. K. (pareiškėjo seneliu). Kuomet jos motina O. K. mirė ji pagal testamentą paveldėjo iš esmės visą jos turtą, o J. K. atiteko privalomoji palikimo dalis. Nuo to laiko su J. K. ryšių nepalaikė ir apie jo mirtį sužinojo tik iš spaudos. Po kažkurio laiko, po motinos mirties paveldėtą žemę perleido savo dėdei, tačiau tuomet paaiškėjo, kad dalis šios žemės kaip privalomoji palikimo dalis priklausė J. K., kurią gali paveldėti tik vienintelis jo anūkas D. V.. Jos žiniomis D. V. su motinos pusės gimine apskritai nepalaikė jokių ryšių. 2022 m. rudenį interneto pagalba susirado D. V., kurį informavo apie jo senelio J. K. mirtį ir apie jo teisę paveldėti likusį J. K. turtą. Tuomet D. V. kreipėsi į teisininkus ir inicijavo šios bylos, tai yra termino palikimui priimti atnaujinimo, procesą.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VMI prie FM nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl D. V. mirusio senelio J. K. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštarauja Pareiškėjo prašymui dėl termino priimti palikimą atnaujino ir prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl J. K. palikimui priimti, Valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo D. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
II. Pareiškimo išsprendimo motyvai
7. Pareiškėjas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad jo senelis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Testamento registro išrašo duomenų matyti, kad palikėjas J. K. testamento nebuvo sudaręs, duomenų apie palikimo priėmimą po jo mirties, palikimą priėmusius asmenis, nėra. Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro 2022 m. gruodžio 20 d. rašte nurodoma, kad po J. K. mirties, įpėdiniai palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nepradėta. Iš gimimo liudijimo duomenų matyti, kad pareiškėjas D. V. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina – J. V. yra palikėjo J. K. dukra. Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar prieš jos tėvo – pareiškėjo senelio J. K. mirtį.
8. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2-3 dalys nustato, kad palikimas turi būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
9. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis J. K., kadangi su seneliu (motinos tėvu) nebendravo, jo mamos J. V. motinystės teisės jo atžvilgiu buvo apribotos, jis nuo vaikystės augo pas svetimus žmones, ryšys su mamos gimine buvo visiškai nutrūkęs. Apie senelio mirtį ir, kad gali pretenduoti į senelio J. K. palikimo dalį, sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį iš L. J., kurią laikė kaip savo tetą. Tai sužinojęs pareiškėjas iš karto kreipėsi pagalbos į advokatą ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
10. Pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis.
11. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė, priešingai – visi suinteresuoti asmenys atsiliepimuose iš esmės nurodė, kad neprieštarauja arba sutinka su pareiškėjo D. V. pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. J. nepretenduoja į J. K. palikimą. Paveldėjimo byla po J. K. mirties nebuvo pradėta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis, ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
12. Nors praleisto termino palikimui priimti trukmė yra gana didelė, kad tai būtų pagrindu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, palikimas po J. K. mirties nėra priimtas, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ginti pareiškėjo teisėtus interesus ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad ilgas laikotarpis pateisinamas pareiškėjo nežinojimu apie palikėjo J. K. mirtį (apie senelio mirtį pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėn.).
13. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip akivaizdžiai aplaidaus, jis ilgą laiką nežinojo apie tai, kad jam atsirado paveldėjimo teisė. Iš suinteresuoto asmens L. J. telefonu 2022 m. rugsėjo mėnesį sužinojęs apie senelio mirtį ir apie jam likusią palikimo dalį, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi pagalbos į advokatą (atstovavimo sutartis su advokato padėjėju R. V. buvo sudaryta 2022 m. spalio 11 d.), kuris parengė dokumentus ir pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 teismui pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Laikytina, kad pareiškėjas elgėsi, kaip sąžiningas, atidus bei rūpestingas asmuo.
14. Pareiškėjas įrodė aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą nustatytu terminu, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei teisingą, paveldėti teisę turinčių asmenų, kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansą, pareiškėjui D. V. atnaujintinas praleistas terminas palikimui priimti po jo senelio J. K. mirties (duomenys neskelbtini)
15. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, yra 13,28 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. V. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jo senelio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Priteisti iš pareiškėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei. Priteistas bylinėjimosi išlaidas Valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktų surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke (gavėjo įmonės kodas – 188659752), nurodant įmokos kodą – 5662.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.