Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovei Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Nijolei Globienei, atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-03-08. Pažymi, kad tarnybinė nuobauda paskirta pakartotinai nepateikus patikslintos tarnybinio patikrinimo išvados Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) ir negavus jos įvertinimo, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas.

Pareiškėjo įsitikinimu, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo galima pripažinti, kad jis pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes yra praleisti naikinamieji terminai tarnybinei atsakomybei taikyti. Įstatymas nedetalizuoja procedūros, kokia tvarka ir kokiais terminais turi būti nustatomi minėti šio įstatymo reikalavimų pažeidimai (Įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. 3 p., 7 str. 1 d.), kad galėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Teisės aktai asmenims, pažeidusiems įstatymų reikalavimus, galimų neigiamų teisinių pasekmių atsiradimą riboja atitinkamais naikinamaisiais terminais - praėjus tokiam terminui neigiamos pasekmės pažeidėjui negali būti taikomos.

Kadangi Įstatymas nereglamentuoja, kokia tvarka ir terminais turi būti nustatomi būtent šio Įstatymo nuostatų pažeidimai, todėl pripažįstant jį pažeidusiu Įstatymo atitinkamas nuostatas, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 33 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV- 308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo reikalavimų dėl tarnybinės atsakomybės taikymo.

Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas turi pakartotinumo bei tęstinumo požymių, nes tarnybinio nusižengimo įvykis buvo kartojamas laike.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūno teisinis statusas lemia itin didelius dorovinius reikalavimus keliamus pareigūnui atstovaujančiam valstybinei valdžiai, turinčiam viešojo administravimo teisę sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu bei atliekant Tarnybos 7 straipsnyje nustatytas Tarnybos funkcijas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti šios tarnybos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį, taip pat saugoti profesinę garbę. Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė. Minėti vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso ypatumai ir duota priesaika įpareigoja vidaus tarnybos pareigūną garbingai prisiimti ir atsakomybę už savo veiksmus. Pažymi, kad pareiškėjas skunde neneigia tarnybinio nusižengimo fakto. Atsakovės nuomone, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galimai būtų pagrindu panaikinti skundžiamą Tarnybos vado 2018-03-05 įsakymą Nr. 47TE-216.

Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, privalėjo žinoti, žinojo bei suvokė, kad neatlikdamas nustatytos pareigos pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad informacija apie pareiškėjo galimai daromą tarnybinį nusižengimą gauta 2017-12-18, o pareiškėjas jį nutraukė tik 2018-01-11, todėl senaties terminas netaikytinas.

Pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, per 30 kalendorinių dienų nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, tuo neveikimu ir nustatytos pareigos (prievolės) neatlikimu padarydamas tarnybinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas už Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2017-12-18 Tarnybos VTKPS vyriausiasis specialistas V. A. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-3154 „Dėl darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų bei leidimo dirbti kitą darbą“, informavo apie tai, kad A. V. nuo 2015-02-06 dienos vykdė individualią, tačiau viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijoje apie tai duomenų nepateikė (b. l. 32–39).

Tarnybos pranešimu 2017-12-22 Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas L. A., vadovaudamasis Tarnybos vado 2017-12-19 įsakymu Nr. 47V-1274 (b. l. 40), atliko tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto A. V. veiksmų (b. l. 30).

Tarnyba 2018-01-10 pranešimu informavo A. V. apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 31).

A. V. 2018-01-11 paaiškinime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ informavo kad, nuo 2015-02-06 vykdo individualią veiklą, registruojant savo veiklą Raseinių VMI padalinyje. Kiekvienais metais deklaruodamas pajamas, deklaravo ir individualią veiklą. Viešųjų ir privačių interesų deklaracijos nepildė, nes nežinojo ir niekas jo neįspėjo. Šių metu sausio 10 d. gavęs pranešimą, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kad vykdo individualią veiklą, bet viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijos duomenų nepateikęs. Sužinojęs, kad padarė nusižengimą, 2018-01-11 viešųjų ir privačių interesų deklaraciją pateikė (b. l. 29).

Tarnybos 2018-01-29 charakteristikoje apie A. V. nurodyta, kad A. V. pradėjo dirbti Tarnyboje 2008-03-20. Nuo 2016-11-01 Tarnybos Kauno dalinio 7-osios (Klaipėdos) kuopos 1-ojo būrio jaunesnysis specialistas. Nuo 2017-03-01 Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesnysis specialistas (b. l. 27).

Tarnyba 2018-02-02 Tarnybinio patikrinimo išvadoje, konstatavusi, kad A. V. vykdydamas individualią veiklą per 30 dienų kalendorinių dienų nepatikslinęs privačiųjų interesų deklaracijos pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuostatas <...> ir siūloma tarnybinį patikrinimą baigti; vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniajam specialistui v. t. vyr. psk. A. V. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą <...> (b. l. 21-25).

VTEK 2018-02-15 rašte Nr. S-623 - (1.5) „Dėl A. V. atžvilgiu atlikto tyrimo išvados įvertinimo“, nurodė, kad Komisija pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatų laikymosi kontrolę ir valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiksmus vertina tik minėtojo Įstatymo nuostatų kontekste <...>. A. V. pradėjus vykdyti individualią veiklą, atsirado pareiga per 20 kalendorinių dienų tai nurodyti privačių interesų deklaracijoje, tačiau jis šį terminą praleido. Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, turėjęs pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamu atveju - per 30 kalendorinių dienų patikslinti privačių interesų deklaraciją, šios prievolės nustatytais terminais nebuvo įvykdęs. Pabrėžė, kad Įstatyme nenumatoma jokių išimčių dėl aplinkybių, kurioms esant deklaracijos tikslinti nereikia. Atsižvelgdama į tai Komisija daro išvadą, kad A. V. nesilaikė Įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais patikslinti privačių interesų deklaraciją. Komisijos vertinimu, Tarnybos pateikta išvada išsami ir motyvuota - nurodytas tyrimo dalykas, tinkamai įvardintos Įstatymo normos, priešinga Įstatymo reikalavimams veika ir loginis A. V. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms vertinimas. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Komisija sutinka, kad A. V. pažeidė Įstatymo nuostatas, tačiau, siekiant tikslaus jo elgesio teisinio įvertinimo, siūlytina koreguoti VST išvados konstatuojamąją dalį ir nurodyti, kad A. V. nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Patikslintą išvadą prašome pateikti Komisijai susipažinti <...> (b. l. 19–20).

L. A., vykdydamas Tarnybos vado 2018-02-20 nurodymą, 2018-03-02 Tarnybinio patikrinimo patikslinta išvada patikslino tarnybinio patikrinimo 2018-02-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-221 išvadą dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto A. V. veiksmų (b. l. 13–17).

Tarnybos vado 2018-03-05 įsakymu Nr. 47TE-216 pareiškėjui A. V. už Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 4).

Ginčo byloje, kad pareiškėjas nuo 2015-02-06 pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijoje apie tai duomenų nepateikė, nėra. Pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju yra praleisti Statuto 35 straipsnio 4 dalyje, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje ir VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti nuobaudų skyrimo terminai, todėl nuobauda negalėjo būti skirta. Taip pat mano, kad paskirta nuobauda per griežta.

Teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo data – diena, kai kompetentingas pareigūnas patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą. Ginčo kontekste tai buvo padaryta 2 kartus: 2018-02-02 ir 2018-03-02. Teismas, įvertinęs LVAT suformuotą taisyklę, kad visos abejonės turi būti vertinamos ne darbdavio, o silpnesnės pusės - darbuotojo naudai, laikosi pozicijos, jog pareiškėjo padaryto pažeidimo paaiškėjimo diena – 2018-02-02, nes pažeidimo aplinkybei konstatuoti duomenų pakako anksčiau negu buvo surašyta 2018-03-02 tarnybinio patikrinimo išvada. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas padarė trunkamąjį pažeidimą (nevykdė pareigos) – t. y. nuo 2015-02-06 iki 2018-01-11 nepateikė viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijos patikslinimo. Akivaizdu, kad pažeidimo pradžia – 2015-02-06, o pabaigos data – 2018-01-11.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pranešimai tirti turi būti pradedami ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pranešimui apie pažeidimą pateikti nustatomas 3 metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. VTEK įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio termino nesilaikoma tik tada, kai gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą, gautas Seimo komiteto ar komisijos arba ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą, gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą, priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą. Šis sąrašas yra baigtinis. Ginčo atveju tyrimo iniciatorė buvo pati atsakovė (b. l. 40). VTEK įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja VTEK atsisakyti nagrinėti pareiškimus, jeigu jie pateikti pažeidus 3 metų terminą.

Statuto 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Tarnybos pareigūno 2017-12-18 tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nustačius, kad pareiškėjas vykdydamas individualią veiklą apie tai nedeklaravo viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijoje. Taigi ginčo atveju aplinkybių, nurodytų Statuto 33 straipsnio 9 dalyje nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas individualią veiklą pradėjo 2015-02-06, patikslintą deklaraciją pateikė 2018-01-11. Nuo 2015-03-06 (kada buvo paskutinė pareiškėjo privačių interesų deklaracijos pateikimo (patikslinimo) diena) iki 2018-01-11 (kai buvo pateikta privačių interesų deklaraciją) truko tas pats tęstinis pažeidimas. Jo pabaiga sietina su pareigos įvykdymu – 2018-01-11. Reiškia, Statuto 33 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami būtent nuo 2018-01-11. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, t. y. jis vyko kiekvieną dieną, nuo 2018-01-11 iki ginčijamo akto priėmimo (2018-03-05) nei Įstatyme, nei VTEK įstatyme, nei Statute nustatyti 1 metų ir 3 metų naikinamieji terminai nepasibaigė.

Pareiškėjas teigia, kad Įsakymu nuobauda paskirta be VTEK tyrimo išvados įvertinimo.

Vertinant tarnybinės nuobaudos paskyrimą už viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, teismas pažymi, kad LVAT teisėjų kolegija, analizavusi VTEK įstatymo nuostatas (17 str., 29 str. 1 d.), yra padariusi išvadą, jog tokiu atveju taikant tarnybinę atsakomybę yra būtinas VTEK sprendimas dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo. Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, VTEK turi išimtinę teisę vertinti ar asmuo pažeidė Įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo. Toks teisės normos aiškinimas taip pat grindžiamas ir VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriuo nustatyta, kad VTEK gali siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą (žr. 2013-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A662–1392/2013; 2011-11-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011). Nagrinėjamos bylos atveju, teismas daro išvadą, kad VTEK priėmė sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą, todėl atsakovė pagrįstai paskyrė nuobaudą pareiškėjui. Teismas pažymi, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo pirminė išvada, kuria pareiškėjui siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, kad jis nevykdė Įstatymo nuostatų reikalavimų priimta 2018-02-02. VTEK, įvertinusi atlikto tyrimo išvadą, 2018-02-15 raštu Nr. S-623-(1.5) konstatavo, kad A. V. nesilaikė Įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais patikslinti privačių interesų deklaraciją. Nurodė, kad Tarnybos pateikta išvada išsami ir motyvuota. Tačiau pasiūlė koreguoti išvados konstatuojamąją dalį ir nurodyti, kad A. V. nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Patikslintą išvadą prašė pateikti VTEK susipažinti. Patikslinta išvada surašyta 2018-03-02 ir išsiųsta VTEK susipažinti. Įsakymas, kuriuo atsakovė paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, už tai, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo nuostatų reikalavimų priimtas 2018-03-05. Iš įvykių chronologijos matyti, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas turint VTEK išvadą dėl Įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimo. Taigi tokiu būdu atsakovė, skirdama nuobaudą pareiškėjui dėl Įstatymo pažeidimo, tinkamai atliko padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūrą ir nepažeidė įstatymais suteiktą VTEK kompetenciją vertinti įtariamą pažeidimą.

Pareiškėjo teigimu, paskirta nuobauda yra per griežta.

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-11-09 įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas).

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje.

Iš byloje pateiktos 2018-03-02 išvados turinio matyti, kad joje nurodoma kokiais argumentais pareiškėjui siūloma skirti būtent griežtą papeikimą. Išvadoje nurodyta, kad yra atsižvelgiama, kad A. V. vadovybės charakterizuojamas teigiamai taip pat į tai, kad Tarnybos vado 2017-10-02 įsakymu A. V. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 16, 27, 68).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis nežinojo apie teisinį reglamentavimą, susijusį su individualios veiklos konstatavimu viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, teismui nesudaro teisėto pagrindo konstatuoti, kad už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui turėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dar 2017-07-30 buvo supažindintas pasirašytinai su Tarnybos vado 2017-06-22 įsakymu Nr. 47V-664 ,,Dėl leidimo dirbti kitą darbą“, kuriame, be kita ko, išdėstytos nuostatos dėl darbuotojų pareigos užsiimant individualia veikla apie tai nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (b. l. 28). Tačiau pareiškėjas deklaraciją užpildė tik 2018-01-11, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo Įstatymo pažeidimo. Teismas vertindamas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, 2017-06-30 būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius veiksmus privalo atlikti užsiimdamas individualia veikla, tačiau deklaracijos tikslinti nesuskubo, ją papildė tik 2018-01-11.

Pagal Tvarkos aprašo 32 punktą skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2018-04-24 teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nesikreipė į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, o tai vienas iš pagrindų panaikinti įsakymą. Atsakovės atstovas paaiškino, kad į profesinę sąjungą kreipėsi, kai buvo surašyta 2018-02-02 išvada, todėl ją patikslinus pakartotinai į profesinę sąjungą nesikreipė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2018-01-10 pranešime, kuriuo pareiškėjas informuotas apie tarnybinį patikrinimą, prašė pareiškėjo nurodyti ar jis yra profesinės sąjungos narys, o išvadose suformuluoti siūlymai, gavus iš Komisijos tarnybinio patikrinimo išvados vertinimą ir vadovui priėmus sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Kauno policijos darbuotojų profesinę sąjungą, dėl sutikimo skiriant nuobaudą. Byloje pateiktas Tarnybos 2018-02-05 raštas Nr. 47SD-393 ,,Dėl išankstinio sutikimo“ patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimui dėl griežto papeikimo. Pridėjo tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 76, 77-81). Teismui pateiktame Tarnybos Štabo bendro skyriaus vedėjos 2018-04-25 tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-1263 ,,Dėl atsakymo į siųstą raštą“ patvirtinama, kad Tarnyba Kauno policijos darbuotojų profesinei sąjungai išsiuntė 2018-02-05 raštą Nr. 47SD-393 „Dėl išankstinio sutikimo“ (prašė sutikimo dėl griežto papeikimo skyrimo A. V.), bet iš Kauno policijos darbuotojų profesinės sąjungos atsakymo negavo ir toks dokumentas Tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje nėra užregistruotas (b. l. 82). Minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovas.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė įvykdė teisės aktuose nustatytą pareigą kreiptis į Profesinę sąjungą dėl nuobaudos skyrimo, o per 14 dienų negavusi profesinės sąjungos atsakymo, pagrįstai pati sprendė dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Tarnybos 2018-03-05 įsakymas Nr. 47TE-216 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui A. V.“ kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.