Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.2., 1.2.3.2.5., 1.2.3.2.6., 1.2.3.2.9., 1.2.14.3.2.2., 1.2.29.3. (S)

2015 m. birželio 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas:

pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. P. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo E. P. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. M. ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. S. M.

Iš nuteistojo E. P. nuspręsta išieškoti 1 000 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai E. S. M., taip pat nuspręsta išieškoti 490, 17 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones, padarė plėšimą ir pagrobė dokumentus. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

E. P., 2013 m. liepos 28 d., apie 1 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti A. ir S. M. turtą, tuo tikslu apsiginklavęs kirviu, užpuolė miegančius ir dėl to bejėgiškoje būklėje buvusius A. M. ir S. M., kirvio ašmenimis tris kartus smogė namo kambaryje lovoje miegančiam A. M. į kaklą bei mentę ir padarė kirstinę liemens nugarinio paviršiaus žaizdą dešinėje su dešinės mentės ataugos lūžiu, kirstinę žaizdą kaklo sprandinėje srityje su atviru stuburo kaklinės dalies antro slankstelio kūno lūžiu, kietojo dangalo sužalojimu ir pilnu nugaros smegenų šiame lygyje perdalijimu, kirstinę smakro – kaklo srities žaizdą, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas, dėl ko A. M. įvykio vietoje netrukus mirė. Po to nuėjo į kitą kambarį, kuriame lovoje miegojo S. M., ir kirvio ašmenimis ne mažiau keturių kartų smogė S. M. į galvą bei kaklą ir padarė kirstinę žaizdą kaklo priekiniame paviršiuje, sulaužant (perkertant skersai) kairįjį raktikaulį, sudėtinę kirstinio pobūdžio žaizdą su atvirais kaukolės (ir kaukolės pamatinės dalies) dešinės pusės kaulų ir stuburo kaklinės dalies viršutinio aukšto antro slankstelio lūžiais, kirstinę smakro – kaklo srities žaizdą, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas, dėl ko S. M. įvykio vietoje netrukus mirė. Tokiu būdu panaudotu fiziniu smurtu, naudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – kirvį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudęs du bejėgiškos būklės žmones, E. P. iš gyvenamojo namo pagrobė fizinio asmens dokumentą – A. M. vardu 2008 m. spalio 15 d. K. AVPK P. r. PK viešosios policijos skyriaus migracijos poskyrio išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. XXXXX, taip pat A. M. priklausančius 400 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung RV508“ su dėtuve, akumuliatoriaus pakrovėju ir valdymo pele bei 50 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 101“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. P., 2013 m. liepos 28 d., apie 06 val., grįžo į A. ir S. M. sodybą ir ten slapta iš garažo pagrobė 500 Lt vertės žoliapjovę „STIHL FS 70C“ su laikymo diržu bei 600 Lt vertės benzininį grandininį pjūklą „STIHL MS-341“, iš gyvenamojo namo – 409 Lt vertės auksinį žiedą su 3 Lt vertės dėžute, 100 Lt vertės DVD grotuvą „LG“ su šešiomis garso kolonėlėmis ir valdymo pultu, 50 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną “Samsung GTS 5230“, 10 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens C45“, viso tokiu būdu pagrobė A. M. priklausantį bendros 2 122 Lt vertės turtą.

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, mano, kad jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta, nes jis nenorėjo padaryti nusikaltimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis pas A. ir S. M. buvo žeminamas, jam buvo grasinama, kad su juo susidoros, jeigu jis pas juos nebedirbs. Taip pat teismas neatsižvelgė į jo psichikos būklę. Nuteistasis nesutinka su civilinio ieškinio dalimi dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. S. M. ir prašo civilinio ieškinio netenkinti, nes ji ir A. M. kartu negyveno, be to, nukentėjusysis A. M. ją mušdavo. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, ją paskirti atlikti kalėjime (uždarame režime), taip pat netenkinti nukentėjusiosios E. S. M. civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji E. S. M. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad su nuteistojo E. P. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ji neapskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nes nenorėjo vilkinti bylos nagrinėjimo ir didinti proceso išlaidų. Savo poziciją išsakė pirmosios instancijos teisme ir civiliniame ieškinyje. Nukentėjusioji prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendį, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdyje nuteistasis E. P. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Gynėjas prašo nuteistojo E. P. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliantas nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio ir prašo ją sušvelninti bei paskirti 10 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant kalėjime (uždarame režime). Apeliantas taip pat nesutinka dėl priteistos 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. S. M.

Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės teisėjų kolegija atmeta.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. P. bausmes, o taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Taip pat teismas, skirdamas bausmes, jau įvertino visas nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Įstatymų leidėjas nurodo, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 9 p., už kurios padarymą E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Nuteistojo padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiųjų A. M. ir S. M. mirtis, be tėvų liko vaikai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. M. dukra T. M. gimė po jo nužudymo – 2013 m. rugpjūčio 9 d. Nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 2 d., už kurios padarymą E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 302 str. 1 d., už kurios padarymą E. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis E. P. padarė tris nusikaltimus. Tuo pačiu vieną iš minėtų nusikaltimų, teismas E. P. nusikalstamą veiką įvertino kaip kvalifikuotą nužudymą ir nustatė net keturis nužudymą kvalifikuojančius požymius, numatytus BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 9 p. Jis itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų buvusius bejėgiškos būklės (dėl miego) nužudė du žmones – nukentėjusiuosius A. ir S. M. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis E. P. nusikalstamai veikai panaudojo kirvį, kuriuo tyčia smūgiavo bejėgiškoje būklėje dėl miego buvusiems nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Kaip jau minėta nukentėjusieji buvo bejėgiškoje būklėje, nes miegojo, todėl neturėjo galimybės pasipriešinti nuteistajam. Nukentėjusiajam A. M. nuteistasis kirviu smogė tris kartus į kaklą bei mentę ir padarė kirstinę liemens nugarinio paviršiaus žaizdą dešinėje su dešinės mentės ataugos lūžiu, kirstinę žaizdą kaklo sprandinėje srityje su atviru stuburo kaklinės dalies antro slankstelio kūno lūžiu, kietojo dangalo sužalojimu ir pilnu nugaros smegenų šiame lygyje perdalijimu, kirstinę smakro – kaklo srities žaizdą, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas. Nukentėjusiajam S. M. nuteistasis tuo pačiu kirviu smogė ne mažiau keturių kartų į galvą bei kaklą ir padarė kirstinę žaizdą kaklo priekiniame paviršiuje, sulaužant (perkertant skersai) kairįjį raktikaulį, sudėtinę kirstinio pobūdžio žaizdą su atvirais kaukolės (ir kaukolės pamatinės dalies) dešinės pusės kaulų ir stuburo kaklinės dalies viršutinio aukšto antro slankstelio lūžiais, kirstinę smakro – kaklo srities žaizdą, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kūno kraujagyslės ir vyko ūmus nukraujavimas. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas nakties metu, apie 1 val. E. P. nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiųjų turtą. Jis, padaręs nusikalstamą veiką, pagrobė nukentėjusiojo A. M. asmens tapatybės kortelę, nešiojamą kompiuterį „Samsung RV508“ su dėtuve, pakrovėju ir valdymo pele, mobilųjį telefoną „Nokia 101“, o po to, tą pačią dieną, apie 6 val., grįžo į nusikaltimo padarymo vietą ir pagrobė A. M. priklausančius daiktus – žoliapjovę „STIHL FS 70C“ su laikymo diržu, benzininį grandininį pjūklą „STIHL MS-341“, auksinį žiedą su dėžute, DVD grotuvą „LG“ su šešiomis garso kolonėlėmis ir valdymo pultu, mobiliuosius telefonus „Samsung GTS 5230“ ir „Siemens C45“. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį parodo ir tai, kad jis dirbo pas nukentėjusiuosius A. ir S. M. Visos minėtos aplinkybės parodo nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 54 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p. – tai, kad nuteistasis E. P. padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jas padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia. E. P., turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiųjų turtą, suprato, kad kirviu smogdamas į gyvybiškai svarbias A. ir S. M., kurie buvo bejėgiškoje būklėje, miegojo, kūno vietas kėsinasi į jų gyvybę, numatė, jog gali atimti nukentėjusiesiems gyvybes ir norėjo jas atimti. Pažymėtina, kad nuteistasis E. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – nukentėjusiųjų A. ir S. M. mirtis. Šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala nukentėjusiųjų artimiesiems ir visuomenei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienas iš nukentėjusiųjų buvo garbaus amžiaus, taip pat pažymėjo ir tai, kad iki nužudymo nuteistasis palaikė normalius tarpusavio santykius su nukentėjusiaisiais. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusieji žemino ir grasino jam, taip pat iš liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusieji buvo agresyvaus būdo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nusikaltimo pavojingumo laipsnio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. P. bausmes, įvertino ir jo asmenybę (BK 54 str. 5 p.), tai kad nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus (19 m.), anksčiau neteistas, taip pat ir administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, taip pat teismas įvertino ir tai, jog nuteistasis buvo auklėjamas nedarnioje šeimoje, turi psichikos sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti netiesioginės įtakos jo elgesiui, byloje nėra duomenų, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šių nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo psichinę sveikatos būklę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimus (BK 59 str. 2 d. 2 p.)., tačiau pagrįstai teismas nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, abi aplinkybės yra nustatytos pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visumą, E. P. pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 9 p. paskyrė laisvės atėmimą 17 m. (bausmė didesnė už sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmės vidurkį), pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimą 4 m. (bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį), o pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimą 3 m. (bausmė lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui). Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., ir didelę nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbą, pagrįstai E. P. už BK 129 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p. paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nors šio nusikaltimo sankcija numato ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors ir yra formalios sąlygos BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymui, tačiau atsižvelgus į itin didelį nužudymo pavojingumo laipsnį, taip pat į tai, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, intensyviai smurtaujant specialiai kūno sužalojimui pritaikytu įrankiu, dėl menkaverčio preteksto, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, be to, nustatyti 4 nužudymą kvalifikuojantys požymiai, todėl nuteistajam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė už sankcijos vidurkį. Už kitus nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d., BK 302 str. 1 d., teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė bausmes, artimas arba lygias straipsnių sankcijose bausmių vidurkiams. Minėtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 17 m., kuri atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, taip pat ji yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. E. P. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe (dėl jo psichikos sveikatos būklės) jau rėmėsi pirmosios instancijos teismo paskiriant jam bausmes, todėl nėra pagrindo remtis ta pačia aplinkybe ir dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad E. P. apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų įtikinamų argumentų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų paskirtas bausmes ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę švelninti. Nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių E. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas jam už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.).

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde taip pat išdėstė prašymą paskirtą bausmę atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 50 str. 3 d. nuostatas, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistajam E. P. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose ir tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog pirmą kartą atliekančiam bausmę, patenkinamai charakterizuojamam E. P. skirti bausmę atlikti kalėjime nėra pakankamo pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą nuteistajam paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, nepažeidė BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.).

Apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos atlygimo nukentėjusiajai E. S. M. kolegija taip pat atmeta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nuteistojo apeliacinio skundo nėra aišku, ar jis nesutinka su visu nukentėjusiosios E. S. M. pareikštu civiliniu ieškiniu, ar tik su ta nuosprendžio dalimi dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė neturtinės žalos atlyginimus nukentėjusiosioms T. M. ir E. S. M.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

BPK 109 str. nustato, kad kartu su baudžiamąją byla yra nagrinėjamas civilinis ieškinys tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturinės žalos atlyginimo. E. P. pripažintas kaltu dėl A. ir S. M. nužudymo, todėl jis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji E. S. M. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos jai ir T. M. atlyginimo, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 117-119).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji E. S. M. buvo nužudytojo A. M. sutuoktinė, o T. M. – dukra, kuri gimė po jo nužudymo. Nėra jokių abejonių, kad dėl A. M. nužudymo jo sutuoktinė E. S. M. patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, o dukros T. M. patiriami išgyvenimai, susiję su aplinkybe, kad ji gimė ir liko be tėvo. Todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), ir išdėstė išsamius atskirai kiekvienai nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvus bei iš nuteistojo E. P. priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. M. ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. S. M. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai E. S. M., atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, jog A. M. smurtaudavo prieš savo sutuoktinę, taip pat ir į tai, kad jie kartu negyveno. Dėl to, kas jau buvo aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nepažeidė CK 6.250 str. 2 d. reikalavimų, o priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė E. S. M. bylinėjimosi išlaidas (1 000 Lt), kadangi ji pateikė tai patvirtinančius dokumentus – sąskaitą už teisines paslaugas Nr. XX, AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. XXX, pinigų priėmimo kvitą Nr. XXXXX (1 t., b.l. 126-129).

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. P. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.