- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- I-199-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00030-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseja Irma Cuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Badalienei, dalyvaujant pareikejui D. K. (D. K. ), pareikeju D. K. ir A. A. atstovui advokatui Viaceslavui ˇarkovui (Viaceslav ˇarkov), atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arunui Venckui, vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikeju D. K. ir A. A. prayma atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
2010-02-04 teismo nutartimi priimtas pareikeju D. K. ir A. A. 2010-01-28 praymas, kuriuo praoma priteisti i Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neimoketa darbo u˛mokescio dali, A. A. – 1 573,55 Lt, D. K. – 1 284,60 Lt, u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 (b.l. 3).
Pareikejai praymo reikalavimus grind˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinese bylose. Teigia, jog jiems nepagristai ir neteisetai sumoketas ne visas priklausantis darbo u˛mokestis, nes darbdavys apskaiciuodamas priedu ir priemoku dyd˛ius, taike Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (ˇin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dali, kurioje reglamentuota, kad valstybes tarnautojams mokamu priedu ir priemoku suma neturi viryti 70 procentu pareigines algos, todel susidare praoma priteisti neimoketos darbo u˛mokescio dalies sumos dyd˛iai, kuriuos pareikejas grind˛ia 2010-01-08 pa˛ymomis Nr. 3-PAZ1-15 ir Nr. 3-PAZ1-16 (b.l. 4-5, 6, 7).
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareikeju prayma prao atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad atsakovas, apskaiciuodamas ir imokedamas pareikejui darbo u˛mokesti, vadovavosi ginco laikotarpiu galiojusiu teises aktu nuostatomis ir jas tinkamai taike. Teigia, kad pagal esamas byloje pa˛ymas Nr. 3-PAZ1-1585 ir Nr. 3-PAZ1-1584, A. A. u˛ naktini darba venciu dienomis 2007 - 2008 metu laikotarpiu buvo apskaiciuota 389,95 Lt, o D. K. – 401,18 Lt. Kadangi u˛ tas pacias darbo valandas pareikejams buvo apskaiciuotas darbo u˛mokestis kaip u˛ darba poilsio ir venciu dienomis, todel pa˛ymose Nr. 3-PAZ1-1585 ir Nr. 3-PAZ1-1584 nurodytos sumos turi buti iskaiciuotos i pareikeju pateiktose 2010-01-08 pa˛ymose Nr. 3-PAZ1-15 ir Nr. 3-PAZ1-16 nurodytu nepriemoku del Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytu priedu ir priemoku dyd˛io apribojimo. Nurodo i Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutarti, priimta civilineje byloje Nr. 2A-202/2009, kuria atidetas sprendimas ivykdymas vieneriu metu laikotarpiui byloje del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo (b.l. 13-15).
Tretysis suinteresuotas asmuo ir treciojo suinteresuoto asmens atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu su praymo reikalavimais nesutinka ir prao prayma atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad darbdavys, t.y. Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaiciuodamas pareikejams priedu ir priemoku dyd˛ius ginco laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teises aktais, todel pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti, nera. Informuoja, kad del objektyviu prie˛asciu negales dalyvauti byla nagrinejant teismo posedyje (b.l. 20-22).
Tinkamai apie posed˛io laika ir vieta informuoti pareikejas ir tretieji suinteresuoti asmenys i teismo posedi neatvyko, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau - ABTI) 73 straipsnio 3 dalis).
Pareikejas D. K. ir pareikeju atstovas advokatas Viaceslavas ˇarkovas teismo poed˛io metu prayma palaiko ir prao tenkinti i esmes jame idestytu aplinkybiu ir motyvu pagrindu. Paaikino, kad atsakovas nepateike duomenu, kurie pagristu, jog praomos iskaiciuoti sumos yra pareikejams apskaiciuotas ir sumoketas darbo u˛mokestis u˛ darba nakti ir venciu dienomis. Nesutinka, kad sprendimo vykdymas butu atidetas, kadangi neaiku, ar atsakovas tures leu kitais metais. Atitinkama atsakovo prayma vertina, kaip vienaalikos nuolaidos prayma del netinkamai organizuoto darbo.
Atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arunas Venckus teismo posed˛io metu paaikino, kad atsakovo pozicija pasikeite, atsakovas su pareikeju praymais sutinka i dalies. Prao suma˛inti pareikejo A. A. 389,95 Lt sumai, D. K. - 401,18 Lt sumai. Del sunkios atsakovo finansines padeties prao atideti sprendimo vykdyma vieneriems metams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas (ABTI 88 straipsnio 4 punktas).
Byloje sprestinas gincas kiles del darbo u˛mokescio dalies priteisimo pareikejams - A. A. – 1 573,55 Lt, D. K. – 1 284,60 Lt, u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokejo jiems priedu ir priemoku u˛ virvaland˛ius darbe.
Vidaus tarnybos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau - ir Istatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsniu) nuostatos, kurios, remiantis io istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be ilygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.
Dalyvaujanciu teismo posedyje pareikejo D. K. , pareikeju D. K. ir A. A. atstovo advokato Viaceslavo ˇarkovo, atsakovo atstovo Aruno Venckaus paaikinimais, raytiniais bylos duomenimis nustatyta ir irodyta, kad pareikejai ginco laikotarpiu dirbo statutiniais valstybes tarnautojais - Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos Patruliu rinktines vyr. patruliais. I 2010-01-08 pa˛ymu Nr. 3-PAZ1-15 ir Nr. 3-PAZ1-16 matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareikejui D. K. del priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo u˛ darba nesumoketa 1 284,60 (b.l. 6), A. A. – 1 573,55 Lt (b.l. 7). Darbo u˛mokescio nepriemoka susidare todel, kad apskaiciuojant priedus bei priemokas pareikejams buvo taikyta imoku mokejimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamu priedu ir priemoku dydi.
Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybes tarnautojo darbo u˛mokesti sudaro: pareigine alga; priedai; priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viryti 70 procentu pareigines algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad i ia suma neiskaitomi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (u˛ tarnybos sta˛a) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 i darbo u˛mokesti, apibre˛ta Istatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo itrauktas apmokejimas u˛ darba poilsio ir venciu dienomis, nakties bei virvalandini darbas ir budejimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad i priedu ir priemoku suma neiskaitomas is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. baland˛io 23 d., 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija; ˇin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija; ˇin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui. KT pabre˛e, kad pagal Konstitucija istatymu leidejas, atsi˛velgdamas i apmokejimo u˛ darba ypatumus, turi diskrecija nustatyti ivairias apmokejimo valstybes tarnautojams u˛ darba sistemas, darbo u˛mokescio sudedamasias dalis, sudedamuju daliu ar ju sumos apribojimus. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedu ir priemoku bendro dyd˛io apribojimas savaime neprietaravo Konstitucijai. Taciau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatyta teisini reguliavima vidaus reikalu istaigos vadovas galejo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigunams dirbti virvalandini darba, dirbti poilsio bei venciu dienomis, o ie privalejo vykdyti istaigos vadovo isakyma ar nurodyma. Vertindamas gincyta Istatymo dali kartu su minetais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galejo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigunams u˛ darba poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu virijant nustatyta darbo trukme, atlikima turejo buti imokamos tokio dyd˛io priemokos, kurios kartu su jiems imoketinu priedu ir kitu priemoku suma virijo Istatyme nustatyta priedu ir priemoku sumos apmokejimo riba. Byloje konstatuota, kad nei gincytame Istatymo, nei kituose io Istatymo skyriaus „Darbo u˛mokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatu, pagal kurias butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatyme nustatyta riba. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinems situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigunams, atlikusiems tam tikra darba, u˛ i darba negalejo buti apmokama.
Toks Konstitucinio teismo aikinimas reikia, jog paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama u˛ darba poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu virijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir imoketas darbo u˛mokestis virijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki iol u˛ faktikai pareikejo atlikta darba poilsio bei venciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu virijant nustatyta darbo trukme, iki iol nera tinkamai (pilnai) atsiskaites. Tokia situacija prietarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise (Konstitucijos 23 straipsnis). iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pa˛ymejo, kad pareiga vykdyti istatymu nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybes vald˛ios institucijoms. Kadangi iimtine teise spresti, ar istatymas ar kitas teises aktas atitinka Konstitucija, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nera atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, vald˛ios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos io akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracineje byloje Nr. A1-638/2005 pasisake, kad reikalavimas priteisti negauta darbo u˛mokesti nera reikalavimas del ˛alos atlyginimo ir nesiejamas su darbo u˛mokescio nesumokejusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminetoje byloje LVAT nurode, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. LVAT 2004-12-30 nutartyje administracineje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad „(...) u˛ darba yra atlyginama i valstybes biud˛eto. Todel valstybes biud˛ete turejo buti numatytos leos, patenkinancios pareikeju darbo u˛mokescio poreiki. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybes tarnautojams atsidurti skirtingoje teisineje padetyje ir skirta ma˛iau leu darbo u˛mokesciui, negu priklauso pagal Istatymus arba jais remiantis iteistus kitus teises aktus, teismas turejo svarstyti ne tik Muitines departamento atsakomybes, bet ir Valstybes patraukimo atsakovu ioje administracineje byloje klausima. Tokia teise teismui yra numatyta Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnyje“.
Pareikejai pagristai skunde atsakovu nurodo Klaipedos apskrities vyriausiaji policijos komisariata, kadangi pareikejai tarnybos teisiniais santykiais ginco laikotarpiu buvo tiesiogiai susijes su Klaipedos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareikeju darbdaviu), privalanciu moketi pareikejams darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas garantijas, sprend˛ianciu pareigunu priemimo i valstybes tarnyba bei atleidimo i jos klausimus, tvirtinanciu pareigybiu apraymus.
Kadangi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymas nereglamentuoja termino per kuri turi buti pareikiamas valstybes tarnautojo reikalavimas del negauto darbo u˛mokescio priteisimo, todel atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybes tarnautoju at˛vilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendraji treju metu iekinio senaties termina, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu iekinio senaties terminu. Pa˛ymetina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpinta (1 menesio) iekinio senaties termina gincams del darbo apmokejimo salygu pakeitimo, ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybes tarnautojo tarnyba del savo specifikos - nebuvimas darbo sutarties ir dvialio susitarimo del darbo apmokejimo salygu - nepatenka i Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sfera. Taigi, valstybes tarnautojo (pareikeju) reikalavimams del negauto darbo u˛mokescio priteisimo yra taikytinas treju metu senaties terminas.
Kreipimasis i teisma teismines gynybos, nepasibaigus senaties terminui, salygoja tai, kad asmuo nepraranda teises apginti savo tikrai ar tariamai pa˛eistu teisiu, net ir tada, jei jis i teisma kreipesi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teises aktas pripa˛intas antikonstituciniu, priemimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, gincijami sprendimai nelaikomi ivykdytais iki tol, kol neinyksta asmens teise kreiptis i teisma teismines gynybos (LVAT sprendimai administracinese bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Pareikeju praymas priteisti neimoketo darbo u˛mokescio dali u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, todel praymas laikytinas pateiktas nepraleidus senaties terminu, o tai, kaip buvo pamineta, yra ta salyga, kuri igalina gincijamus atsakovo sprendimus del ne viso darbo u˛mokescio imokejimo laikyti neivykdytais Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Atmestini kaip nepagristi atsakovo argumentai, jog i pareikeju praomu priteisti sumu turi buti iskaiciuotos sumos, kurias atsakovas apskaiciavo pareikejams u˛ ju darba nakti venciu dienomis, nes neirodyta, kad ios sumos nera priemoka u˛ darba nakti ir venciu dienomis, kuri buvo apribota del priedu ir priemoku sumos ribojimo pagal Lietuvos respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dali (Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo praymas atideti sprendimo vykdyma nepagristas, nes tai nenumatyta istatymu (LR ABTI 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali buti isprestas aliu susitarimu, valstybines vald˛ios ir/ar valdymo organu sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprende:
- priteisti D. K. i Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumoketa darbo u˛mokesti, i viso – 1 284,60 Lt, Lt (vienas tukstantis du imtai atuoniasdeimt keturi litai ir eiasdeimt centu), u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 (fiziniu asmenu ir kiti mokesciai neiskaiciuoti);
- priteisti A. A. i Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumoketa darbo u˛mokesti, i viso – 1 573,55 Lt, Lt (vienas tukstantis penki imtai septyniasdeimt trys litai ir penkiasdeimt penki centai), u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 (fiziniu asmenu ir kiti mokesciai neiskaiciuoti).
Sprendima per 14 dienu nuo paskelbimo dienos galima apskusti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos apygardos administracini teisma arba tiesiogiai apeliacines instancijos teismui.