Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-22 · Administracinė byla Nr. I-199-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
I-199-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00030-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. I-199-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00030-2010-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S)
KLAIPEDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. baland˛io 22 d.Klaipeda

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseja Irma Cuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Badalienei, dalyvaujant pareiškejui D. K. (D. K. ), pareiškeju D. K. ir A. A. atstovui advokatui Viaceslavui ˇarkovui (Viaceslav ˇarkov), atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arunui Venckui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju D. K. ir A. A. prašyma atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinejes administracine byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

2010-02-04 teismo nutartimi priimtas pareiškeju D. K. ir A. A. 2010-01-28 prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa darbo u˛mokescio dali, A. A. – 1 573,55 Lt, D. K. – 1 284,60 Lt, u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 (b.l. 3).

Pareiškejai prašymo reikalavimus grind˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinese bylose. Teigia, jog jiems nepagristai ir neteisetai sumoketas ne visas priklausantis darbo u˛mokestis, nes darbdavys apskaiciuodamas priedu ir priemoku dyd˛ius, taike Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (ˇin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dali, kurioje reglamentuota, kad valstybes tarnautojams mokamu priedu ir priemoku suma neturi viršyti 70 procentu pareigines algos, todel susidare prašoma priteisti neišmoketos darbo u˛mokescio dalies sumos dyd˛iai, kuriuos pareiškejas grind˛ia 2010-01-08 pa˛ymomis Nr. 3-PAZ1-15 ir Nr. 3-PAZ1-16 (b.l. 4-5, 6, 7).

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškeju prašyma prašo atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad atsakovas, apskaiciuodamas ir išmokedamas pareiškejui darbo u˛mokesti, vadovavosi ginco laikotarpiu galiojusiu teises aktu nuostatomis ir jas tinkamai taike. Teigia, kad pagal esamas byloje pa˛ymas Nr. 3-PAZ1-1585 ir Nr. 3-PAZ1-1584, A. A. u˛ naktini darba švenciu dienomis 2007 - 2008 metu laikotarpiu buvo apskaiciuota 389,95 Lt, o D. K. – 401,18 Lt. Kadangi u˛ tas pacias darbo valandas pareiškejams buvo apskaiciuotas darbo u˛mokestis kaip u˛ darba poilsio ir švenciu dienomis, todel pa˛ymose Nr. 3-PAZ1-1585 ir Nr. 3-PAZ1-1584 nurodytos sumos turi buti išskaiciuotos iš pareiškeju pateiktose 2010-01-08 pa˛ymose Nr. 3-PAZ1-15 ir Nr. 3-PAZ1-16 nurodytu nepriemoku del Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytu priedu ir priemoku dyd˛io apribojimo. Nurodo i Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutarti, priimta civilineje byloje Nr. 2A-202/2009, kuria atidetas sprendimas ivykdymas vieneriu metu laikotarpiui byloje del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo (b.l. 13-15).

Tretysis suinteresuotas asmuo ir treciojo suinteresuoto asmens atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo prašyma atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad darbdavys, t.y. Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaiciuodamas pareiškejams priedu ir priemoku dyd˛ius ginco laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teises aktais, todel pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti, nera. Informuoja, kad del objektyviu prie˛asciu negales dalyvauti byla nagrinejant teismo posedyje (b.l. 20-22).

Tinkamai apie posed˛io laika ir vieta informuoti pareiškejas ir tretieji suinteresuoti asmenys i teismo posedi neatvyko, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau - ABTI) 73 straipsnio 3 dalis).

Pareiškejas D. K. ir pareiškeju atstovas advokatas Viaceslavas ˇarkovas teismo poed˛io metu prašyma palaiko ir prašo tenkinti iš esmes jame išdestytu aplinkybiu ir motyvu pagrindu. Paaiškino, kad atsakovas nepateike duomenu, kurie pagristu, jog prašomos išskaiciuoti sumos yra pareiškejams apskaiciuotas ir sumoketas darbo u˛mokestis u˛ darba nakti ir švenciu dienomis. Nesutinka, kad sprendimo vykdymas butu atidetas, kadangi neaišku, ar atsakovas tures lešu kitais metais. Atitinkama atsakovo prašyma vertina, kaip vienašališkos nuolaidos prašyma del netinkamai organizuoto darbo.

Atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arunas Venckus teismo posed˛io metu paaiškino, kad atsakovo pozicija pasikeite, atsakovas su pareiškeju prašymais sutinka iš dalies. Prašo suma˛inti pareiškejo A. A. 389,95 Lt sumai, D. K. - 401,18 Lt sumai. Del sunkios atsakovo finansines padeties prašo atideti sprendimo vykdyma vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ABTI 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje sprestinas gincas kiles del darbo u˛mokescio dalies priteisimo pareiškejams - A. A. – 1 573,55 Lt, D. K. – 1 284,60 Lt, u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokejo jiems priedu ir priemoku u˛ viršvaland˛ius darbe.

Vidaus tarnybos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (toliau - ir Istatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsniu) nuostatos, kurios, remiantis šio istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.

Dalyvaujanciu teismo posedyje pareiškejo D. K. , pareiškeju D. K. ir A. A. atstovo advokato Viaceslavo ˇarkovo, atsakovo atstovo Aruno Venckaus paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir irodyta, kad pareiškejai ginco laikotarpiu dirbo statutiniais valstybes tarnautojais - Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patruliu rinktines vyr. patruliais. Iš 2010-01-08 pa˛ymu Nr. 3-PAZ1-15 ir Nr. 3-PAZ1-16 matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškejui D. K. del priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo u˛ darba nesumoketa 1 284,60 (b.l. 6), A. A. – 1 573,55 Lt (b.l. 7). Darbo u˛mokescio nepriemoka susidare todel, kad apskaiciuojant priedus bei priemokas pareiškejams buvo taikyta išmoku mokejimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamu priedu ir priemoku dydi.

Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybes tarnautojo darbo u˛mokesti sudaro: pareigine alga; priedai; priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad i šia suma neiskaitomi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (u˛ tarnybos sta˛a) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 i darbo u˛mokesti, apibre˛ta Istatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo itrauktas apmokejimas u˛ darba poilsio ir švenciu dienomis, nakties bei viršvalandini darbas ir budejimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad i priedu ir priemoku suma neiskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. baland˛io 23 d., 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija; ˇin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija; ˇin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui. KT pabre˛e, kad pagal Konstitucija istatymu leidejas, atsi˛velgdamas i apmokejimo u˛ darba ypatumus, turi diskrecija nustatyti ivairias apmokejimo valstybes tarnautojams u˛ darba sistemas, darbo u˛mokescio sudedamasias dalis, sudedamuju daliu ar ju sumos apribojimus. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedu ir priemoku bendro dyd˛io apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Taciau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatyta teisini reguliavima vidaus reikalu istaigos vadovas galejo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigunams dirbti viršvalandini darba, dirbti poilsio bei švenciu dienomis, o šie privalejo vykdyti istaigos vadovo isakyma ar nurodyma. Vertindamas gincyta Istatymo dali kartu su minetais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galejo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigunams u˛ darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima turejo buti išmokamos tokio dyd˛io priemokos, kurios kartu su jiems išmoketinu priedu ir kitu priemoku suma viršijo Istatyme nustatyta priedu ir priemoku sumos apmokejimo riba. Byloje konstatuota, kad nei gincytame Istatymo, nei kituose šio Istatymo skyriaus „Darbo u˛mokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatu, pagal kurias butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatyme nustatyta riba. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinems situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigunams, atlikusiems tam tikra darba, u˛ ši darba negalejo buti apmokama.

Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama u˛ darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo u˛mokestis viršijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol u˛ faktiškai pareiškejo atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, iki šiol nera tinkamai (pilnai) atsiskaites. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise (Konstitucijos 23 straipsnis). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pa˛ymejo, kad pareiga vykdyti istatymu nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybes vald˛ios institucijoms. Kadangi išimtine teise spresti, ar istatymas ar kitas teises aktas atitinka Konstitucija, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nera atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, vald˛ios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracineje byloje Nr. A1-638/2005 pasisake, kad reikalavimas priteisti negauta darbo u˛mokesti nera reikalavimas del ˛alos atlyginimo ir nesiejamas su darbo u˛mokescio nesumokejusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminetoje byloje LVAT nurode, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. LVAT 2004-12-30 nutartyje administracineje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad „(...) u˛ darba yra atlyginama iš valstybes biud˛eto. Todel valstybes biud˛ete turejo buti numatytos lešos, patenkinancios pareiškeju darbo u˛mokescio poreiki. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybes tarnautojams atsidurti skirtingoje teisineje padetyje ir skirta ma˛iau lešu darbo u˛mokesciui, negu priklauso pagal Istatymus arba jais remiantis išteistus kitus teises aktus, teismas turejo svarstyti ne tik Muitines departamento atsakomybes, bet ir Valstybes patraukimo atsakovu šioje administracineje byloje klausima. Tokia teise teismui yra numatyta Administraciniu bylu teisenos istatymo 54 straipsnyje“.

Pareiškejai pagristai skunde atsakovu nurodo Klaipedos apskrities vyriausiaji policijos komisariata, kadangi pareiškejai tarnybos teisiniais santykiais ginco laikotarpiu buvo tiesiogiai susijes su Klaipedos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškeju darbdaviu), privalanciu moketi pareiškejams darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas garantijas, sprend˛ianciu pareigunu priemimo i valstybes tarnyba bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinanciu pareigybiu aprašymus.

Kadangi Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymas nereglamentuoja termino per kuri turi buti pareiškiamas valstybes tarnautojo reikalavimas del negauto darbo u˛mokescio priteisimo, todel atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybes tarnautoju at˛vilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendraji treju metu ieškinio senaties termina, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu ieškinio senaties terminu. Pa˛ymetina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpinta (1 menesio) ieškinio senaties termina gincams del darbo apmokejimo salygu pakeitimo, šios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybes tarnautojo tarnyba del savo specifikos - nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio susitarimo del darbo apmokejimo salygu - nepatenka i Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sfera. Taigi, valstybes tarnautojo (pareiškeju) reikalavimams del negauto darbo u˛mokescio priteisimo yra taikytinas treju metu senaties terminas.

Kreipimasis i teisma teismines gynybos, nepasibaigus senaties terminui, salygoja tai, kad asmuo nepraranda teises apginti savo tikrai ar tariamai pa˛eistu teisiu, net ir tada, jei jis i teisma kreipesi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teises aktas pripa˛intas antikonstituciniu, priemimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, gincijami sprendimai nelaikomi ivykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teise kreiptis i teisma teismines gynybos (LVAT sprendimai administracinese bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

Pareiškeju prašymas priteisti neišmoketo darbo u˛mokescio dali u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, todel prašymas laikytinas pateiktas nepraleidus senaties terminu, o tai, kaip buvo pamineta, yra ta salyga, kuri igalina gincijamus atsakovo sprendimus del ne viso darbo u˛mokescio išmokejimo laikyti neivykdytais Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Atmestini kaip nepagristi atsakovo argumentai, jog iš pareiškeju prašomu priteisti sumu turi buti išskaiciuotos sumos, kurias atsakovas apskaiciavo pareiškejams u˛ ju darba nakti švenciu dienomis, nes neirodyta, kad šios sumos nera priemoka u˛ darba nakti ir švenciu dienomis, kuri buvo apribota del priedu ir priemoku sumos ribojimo pagal Lietuvos respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dali (Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo prašymas atideti sprendimo vykdyma nepagristas, nes tai nenumatyta istatymu (LR ABTI 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali buti išsprestas šaliu susitarimu, valstybines vald˛ios ir/ar valdymo organu sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprende:

pareiškeju - D. K. ir A. A. prašyma patenkinti:

- priteisti D. K. iš Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumoketa darbo u˛mokesti, iš viso – 1 284,60 Lt, Lt (vienas tukstantis du šimtai aštuoniasdešimt keturi litai ir šešiasdešimt centu), u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 (fiziniu asmenu ir kiti mokesciai neišskaiciuoti);

- priteisti A. A. iš Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumoketa darbo u˛mokesti, iš viso – 1 573,55 Lt, Lt (vienas tukstantis penki šimtai septyniasdešimt trys litai ir penkiasdešimt penki centai), u˛ laikotarpi nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 (fiziniu asmenu ir kiti mokesciai neišskaiciuoti).

Sprendima per 14 dienu nuo paskelbimo dienos galima apskusti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos apygardos administracini teisma arba tiesiogiai apeliacines instancijos teismui.

Teiseja Irma Cuchraj