Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39838-20,

kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ aparatininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2020 m. spalio 5 d., apie 07.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja R. B. metu, sugriebęs nukentėjusiąją iš už nugaros per liemenį, nunešė ją į kambarį ir numetė ant lovos, po to rankomis suėmęs gulinčiai nukentėjusiajai už palaidinės apykaklės srityje, tyčia ją perplėšė, dėl ko palaidinės audinys įsirėžė nukentėjusiajai R. B. į sprandą kairėje pusėje ir padarė kraujosruvą odoje kairio trapecinio raumens projekcijoje - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. B. sveikatą.

Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad su R. B. gyveno du metus, kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo pradžios. Kai susipyko, R. B. persikėlė gyventi į savo butą (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 5 d. gal kelios minutės po 7 val., jis atėjo pas R. B. į jos butą, norėjo taikytis. Jiems bekalbant tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis norėjo R. B. apraminti, su ja susitaikyti ir pabendrauti. Jis laikė rankas taip, kad galėtų ją apkabinti - pakeltas ir ištiestas į priekį. Bet R. B. šaukė, mojavo rankomis, sakė „dink iš mano chatos“. Ji norėjo jį išvaryti iš savo buto, bet jis neišėjo, nes norėjo su ja pakalbėti. Kadangi R. B. taip mojuodama rankomis užgavo jam dešinės rankos bevardį pirštą, jis čiupo ją per liemenį, pakėlęs nunešė į miegamąjį ir numetė ant lovos. Visa tai padarė iš skausmo, nes labai skaudėjo pirštą. Tuo metu jis buvo labai sukrėstas R. B. elgesio dėl jų santykių, buvo labai susijaudinęs, yra jautrus. Dėl savo tokios emocinės būsenos neatsimena kaip ten viskas buvo toliau, neatsimena kaip jis jai suplėšė palaidinę. Nors šio momento neatsimena, kaltę pripažįsta, nes tiki, jog R. B. pasakė tiesą apie šį įvykį. Pirmų apklausų metu neigė suplėšęs Rūtos palaidinę, nes šito momento neatsiminė. Dabar, kai po įvykio praėjo nemažai laiko, jis apsiramino, viską apgalvojo ir teigia, kad galėjo taip būti, kaip sako R. B., t. y. galėjo tyčia perplėšti jos palaidinę ir šiuo veiksmu sužaloti jai sprandą. Labai gailisi, kad savo veiksmais sužalojo Rūtą ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 50-52, 53-55, 56-59, 62-65).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiosios R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nustatyta, kad 2020 m. spalio 5 d. apie 7 val. pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo R. K.. Ji su R. K. gyveno apie 2 metus. 2020 m. rugsėjo mėn. viduryje ji išsikėlė į savo butą, nes su R. K. išsiskyrė. 2020 m. spalio 5 d. apie 7 val. R. K. atėjo pas ją į butą. Būdama vonioje ji liepė jam eiti iš jos namų, tuomet jis priėjęs prie jos, būdamas jai už nugaros, rankomis apkabino ją per liemenį, pakėlęs nunešė į kambarį ir metė ant lovos. Tuo metu ji fizinio skausmo nejuto, į nieką neužsigavo. Numetęs ją ant lovos, R. K. suėmė jos palaidinę per iškirptę ir ją perplėšė šaukdamas „ką aš tau nachui?“. Jis tai kartojo kelis kartus. Kai R. K. plėšė jos palaidinę, ji pajuto skausmą kairio peties, ties sprandu, srityje. Skausmą sukėlė įsirėžęs palaidinės audinys, toje vietoje liko paraudimas. R. K. palaidinę suplėšė, kai ji gulėjo ant lovos, ant nugaros, o jis tuo metu buvo apžergęs ją per klubus. Po to R. K. iš koridoriaus atsinešė jos mobilaus ryšio telefoną ir pasakė kad į policiją ji neskambins, šaukė duoti jam savo buto raktus. Supratusi, kad kitaip neišsisuks, negalės išeiti iš namų, pasakė jam, kad sutinka su viskuo ko jis nori, kad jie bus kartu, kad duos jam savo buto raktus. Tik tuomet R. K. apsiramino. Ji davė jam savo buto raktus, suplėšytą palaidinę paliko namuose ant lovos ir išėjo važiuoti į darbą. Tik lauke, prie automobilio, R. K. jai atidavė jos telefoną. Ji vyko į darbą, o ne į policiją, nes manė, jog R. K. važiuos jai iš paskos. Taip ir buvo - R. K. nuvažiavo prie jos darbovietės ir ten jos laukė. Ten tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Tada R. K. pasakė, kad jos palaidinę, kurią suplėšė, išmetė. Grįžusi namo tos palaidinės nerado. Iš darbo ji atvyko į policiją, jai buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Apžiūrėję medikai užfiksavo tik tą vieną paraudimą kairiame petyje, ties sprandu. (b. l. 2, 30-32, 33-35).

Akistatos protokolu nustatyta, kad suvedus į akistatą įtariamąjį R. K. su nukentėjusiąja R. B., nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, kad R. K. sugriebęs ją per liemenį nunešė bei numetė ant lovos, tada apžergęs per klubus suėmė jos palaidinę ties apykakle ir ją perplėšė. Įtariamasis patvirtino, kad nunešė ir numetė R. B. ant lovos, tačiau jos palaidinės tyčia neplėšė (b. l. 44-46).

2020 m. spalio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad į Jonavos rajono policijos komisariatą (toliau – Jonavos r. PK) atvyko R. B., kuri pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio R. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. K. sugriebė jai už liemens, dėl ko ji juto fizinį skausmą, numetė ant lovos ir nuplėšė marškinėlius (b. l. 17-20).

2020 m. spalio 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta bute (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą reikšmingų tyrimui daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 21-28).

2020 m. spalio 6 d. specialisto išvada nustatyta, kad R. B. kraujosruva kairio trapecinio raumens projekcijoje išsivystė paveikus šią sritį pailgos formos, galimai elastingu daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. audinio briauna (raukšle) suspaudžiant šią sritį. Sužalojimas vienas ir jis išsivystė nuo vieno trauminio poveikio. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42-73).

2020 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. G2446/2020(02), nustatyta, kad R. K. konstatuota dešinės plaštakos ketvirto piršto panirimas distaliniame tarpfalanginiame sąnaryje išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir greičiausiai nuo išilginio piršto apkrovimo - tai yra jėga veikė išilgai piršto - nuo piršto galų atsitrenkiant į kokį nors paviršių. Toks sužalojimas nebūdingas traumai suspaustais (sulenktais) pirštais mėginant kažką perplėšti, pakelti. Sužalojimas vienas ir išsivystė nuo vienintelio poveikio ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Taip galėjo susižaloti ir pats R. K. - pvz. ištiesto piršto galu atsimušdamas (atsitrenkdamas) į kokį nors daiktą, paviršių. R. B. nurodytos aplinkybės mažai atitinka nurodytos traumos mechanizmą, bet kategoriškai paneigti negali. Konstatuotas sužalojimas turimais duomenimis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nepakanka duomenų teigti, jog po patirtos traumos R. K. sveikata realiai buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų (b. l. 80-82).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina byloje surinkti įrodymai, t.y. nukentėjusiosios R. B. parodymais ir specialisto išvadomis. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja R. B. metu, sugriebęs nukentėjusiąją iš už nugaros per liemenį, nunešė ją į kambarį ir numetė ant lovos, po to rankomis suėmęs gulinčiai nukentėjusiajai už palaidinės apykaklės srityje, tyčia ją perplėšė, dėl ko palaidinės audinys įsirėžė nukentėjusiajai R. B. į sprandą kairėje pusėje ir padarė kraujosruvą odoje kairio trapecinio raumens projekcijoje - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. B. sveikatą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. K. kaltė įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. . 97-100).

Nukentėjusiajai 2021 m. sausio 28 d. pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą, nukentėjusioji R. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 30-31). Iki 2021 m. vasario 8 d. teisme nukentėjusiosios skundas negautas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. K. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2021 m. sausio 19 d. (b. l. 90-92), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 95), VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 146), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 93-94).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama R. K..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja R. B. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai), įpareigoti tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalis).

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti bausmės laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios R. B. gyvenamojoje vietoje ir su ja bendrauti (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai), tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti bausmės laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios R. B. gyvenamojoje vietoje ir su ja bendrauti (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai), tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalis).

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. K., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.