Utenos apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei I. L. dėl savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš buto patalpų ir pagal atsakovės I. L. priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas su rūsiu ir ūkiniais pastatais , kurį jis įsigijo 1993 metais pagal privatizavimo įstatymą . Šalia jo buto, butą įsigijo ir Z. J., kuri gyveno su dukra I.. 2006 metais kaimynė Z. J. paprašė jo leisti naudotis vienu jo buto kambariu, nes kaimynės dukra I. ištekėjo, susilaukė vaikų, o Z. J. butas buvo mažas. Ieškovas nurodė, jog tuo metu jis gyveno vienas, todėl leido viename buto kambaryje gyventi kaimynės šeimai. Tuo tikslu jie pasirašė susitarimą, kad jis Z. J. parduota vieno kambario butą ir už tai iš Z. J. gavo 1900 litų. Šį jų susitarimą patvirtino seniūnas. Taip jo kambariu ir naudojosi Z. J. šeima. Duris į kambarį, kuriame leido gyventi Z. J. šeimai, užstūmė spinta. 2019 metais, mirus Z. J. , jis tikėjosi, jog jos dukra I. L. atlaisvins kambarį, tačiau ji to nedarė. Patraukęs spintą, rado duris užmūrytas. Tuomet jis per notarą išsiuntė I. L. raštą , kad ji išsikeltų iš jo kambario. I. L. atsisakė tai padaryti , nurodydama, jog jos mama tą kambarį iš jo nupirko. Ieškovas teigė, jog buto kambarys yra jo nuosavybė, nes pagal tokį jo ir Z. J. parašytą susitarimą , kambario pirkimas neįvyko . Prašė jo ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio kambario, bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog jis ir jo atstovė bandė gražiuoju susitarti su atsakove, kad ji išsikeltų be teismo, tačiau atsakovė atmetė visus jo ir advokatės pasiūlymus, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą ir turėjo išlaidų. Dėl priešieškinio, tai ieškovas nurodė, jog jis jo nepripažįsta, nes jis gaudamas iš Z. J. pinigus už kambarį nepraturtėjo. Jis įleido Z. J. šeimą į kambarį gyventi ir jie gyveno 15 metų. Jokių papildomų pinigų iš jų negavo. Jis visus tuos metus mokėjo komunalinius mokesčius už trijų kambarių butą. Nepripažino, jog atsakovė remontavo stogą. Nurodė, jog jis vieną kartą pats remontavo stogą virš savo buto, o kitą kartą remontavo komunalinis ūkis. Gal remontavo ir atsakovė stogą, bet jį remontavo virš savo buto. Dėl lango išlaidų, tai ieškovas nurodė, jog langas tame kambaryje buvo visą laiką, o jeigu jį pakeitė tai jau jų pačių reikalas, nes tame kambaryje gyveno. Be to, atsakovė gyvendama išardė stačiamalkį, nes į kambarį iš savo buto įvedė centrinį šildymą.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ji žino, jog kambarys, kurį mini ieškovas, jai nepriklauso, nes po motinos mirties ji to kambario nepaveldėjo. Apie 2007 metus ji su motina Z. J. tame kambaryje apsigyveno, nes motina sakė, jog tai jų nuosavybė. 2019 metais, mirus motinai, tarp dokumentų ji rado motinos ir ieškovo pasirašytą susitarimą , pagal kurį ieškovas pardavė motinai vieną kambarį už 1900 litų, todėl manė, jog kambarys jai priklauso teisėtai, tačiau kuomet paveldėjimo dokumentai į tą kambarį jai nebuvo išduoti, ji sutinka atlaisvinti kambarį ir jį grąžinti ieškovui. Dar iki teismo ji gavo ieškovą raštą išsikelti, tačiau radusi susitarimą dėl buto pardavimo, ji suprato, jog kambarys yra jos, todėl neišsikėlė. Kuomet ieškovas kreipėsi į teismą, ji irgi kreipėsi į advokatą ir jis parengė priešieškinį, tačiau dėl jo atsakovė nieko negalėjo paaiškinti , sakydama, jog surašė advokatas. Atsakovė nurodė, jog gyvendami tame kambaryje, pakeitė lango rėmus, remontavo stogą, išgriovė buvusį stačiamalkį ir įsivedė centrinį šildymą. Mokesčių už kambarį nemokėjo. Kuomet sužinojo , jog kambarys jai nepriklauso, tai jos vyras ieškovui sumokėjo 20 eurų komunalinių išlaidų.

Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovės , atsakovės paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, kad ieškovas I. D. 1993m. vasario 3d., pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991m. gegužės 28d., Įstatymą Nr. I – 1374 Nr. 9 įsigijo trijų kambarių butą su rūsiu 9,47 kv. M., kurio bendras plotas 59,69 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – sandėliu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalia ieškovo buto , 1993m. vasario 2d., butą įsigijo ir Z. J., atsakovės motina. 2006m. birželio 4d., ieškovas I. D. ir Z. J. pasirašė susitarimą pagal kurį I. D. pardavė savo buto vieną kambarį, plane pažymėtą 2-5 , 14.16 kv. m., Z. J. už 1900 litų. (duomenys neskelbtini) seniūnas patvirtino jų abiejų parašus. (duomenys neskelbtini) Z. J. mirė. Palikimą po jos mirties priėmė jos dukra, atsakovė I. L., tačiau ginčo kambario ji nepaveldėjo. Po Z. J. mirties, atsakovei neišsikėlus iš ieškovo kambario, ieškovas 2020m. liepos 7d., per notarą išsiuntė atsakovei raštą išsikelti iš kambario per dvi savaites nuo rašto gavimo dienos. Atsakovei neįvykdžius reikalavimo, ieškovas 2020m. rugsėjo 3d., pateikė ieškinį teismui dėl savininko teisių gynimo ir atsakovės iškeldinimo už buto patalpų. Atsakovė į bylą pateikė priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taikiai ginčo išspręsti nepavyko, nors ieškovo atstovė 2020-10-05 buvo paruošusi taikos sutartį ir ją teikė į bylą ir atsakovei, tačiau atsakovė pateiktos sutarties nepasirašė.

Dėl savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš buto patalpų.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui I. D. asmeninės nuosavybės teise nuo 2003-02-03 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu priklauso trijų kambarių butas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2006m. birželio 4d., ieškovo I. D. ir atsakovės motinos Z. J. pasirašytos sutarties pagrindu, atsakovė nuo 2006 metų gyvena ieškovui priklausančio buto viename kambaryje, plane pažymėtame 2-5 , 14, 16 kv. m. bendro ploto. (duomenys neskelbtini) atsakovės motinai Z. J. mirus, atsakovė ir toliau liko gyventi ieškovui priklausančiame kambaryje, nors ginčo kambario atsakovė po motinos mirties nepaveldėjo. Ieškovui reikalaujant išsikelti, atsakovė ir toliau teigė, jog pagal jos motinos ir ieškovo pasirašytą sutartį, kambarys priklauso jai. Vėliau atsakovė suprato, jog kambario ji nepaveldėjo, jog kambarys yra ieškovo nuosavybė, tačiau išsikelti nesutiko. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog dabar ji išsikels iš ieškovo kambario, jog pakvies meistrus, kurie atjungs kambaryje jų įrengtą radiatorių centrinio šildymo, jog išardys plytas , kuriomis užmūrytos durys į ieškovo kitą kambarį.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis, CK 4.39 straipsnis). CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, todėl atsakovės iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisėto pagrindo, suteikiančio teisę atsakovei gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto kambaryje. Ieškovui I. D. neturint galimybės naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto, iš kurio prašo iškeldinti atsakovę , savininkas, darytina išvada, kad savininkas turi teisę naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu savo nuožiūra. Atsakovė I. L. pripažino, jog gyvena ieškovo buto viename kambaryje ir sutinka išsikelti iš ginčo kambario. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė teisinio pagrindo gyvendama ieškovui priklausančio buto kambaryje pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, todėl iškeldintina.

Dėl atsakovės priešieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo.

Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa , ką gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaitą tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje , taikomas tada, kai yra šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio , iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Aiškinat šio civilinės teisės instituto prigimtį ir taikymo sąlygas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų. (CK 1.136.straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis)

Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, jog I. D. iš I. L. motinos Z. J. gavo 1900 litų (550,28 eurus) eurus be teisinio pagrindo turėjo įrodyti I. L., pateikusi byloje priešieškinį, tačiau ji to neįrodė. Kaip byloje nustatyta, tai atsakovė nuo 2006 metų gyvena ginčo kambaryje 2006m. birželio 4d., tarp ieškovo ir atsakovės motinos Z. J. pasirašytos sutarties pagrindu. Tuo metu tokiu būdu buvo įformintas ginčo kambario perleidimas Z. J.. Už tai ieškovas gavo iš Z. J. 1900 litų (550,28 eurus) Atsakovės šeima nuo 2006 metų apsigyveno ginčo kambaryje ir gyvena iki šiol. Gyvendama atsakovė ieškovui nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei komunalinių mokesčių, išskyrus vieną kartą ieškovui duotų 20 eurų. Tuo tarpu ieškovas nuo 2006 metų, kiekvienais metais mokėjo komunalinius mokesčius už visą trijų kambarių butą, tame tarpe ir už- ginčo kambarį. Kadangi pagal ieškovo ir atsakovės motinos pasirašytą sutartį, ginčo kambario pirkimo- pardavimo sandoris neįvyko ir negalėjo įvykti, o atsakovės šeima gyveno ginčo kambaryje, todėl laikytina, jos tarp šalių buvo susiklostę kambario nuomos santykiai, o ieškovas pagal 2006-06-04 pasirašytą sutartį gaudamas 1900 litų(550,28 eurus) nepagrįstai nepraturtėjo, todėl grįsti tuo priešieškinį ir reikalauti lėšų priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, jog Z. J. iki mirties būtų reikalavusi grąžinti jai sumokėtus 1900 litų (550,28 eurus) Atsakovei I. L. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatyme liudijime nurodyta kokius objektus ar jų dalis paveldėjo Z. J. dukra I. L. . Pagal nurodytą liudijimą atsakovė nėra paveldėjusi jokio reikalavimo ieškovo I. D. atžvilgiu . Taigi, šiuo atveju atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovo grąžinti mirusiosios Z. J. sumokėtus pinigus ieškovui . Mokėjimo atlikimas negali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu , nes mokėjimas atliktas su mokėtojo valia ir lėšų grąžinimo nebuvo reikalaujama.

Visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog atsakovė teikdama byloje priešieškinį jo neįrodė, todėl priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pateikdamas teismui ieškinį ieškovas I. D. sumokėjo 78 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei turėjo 900 eurų atstovavimo išlaidų. Ieškovas ir jo atstovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos tokios susidarė dėl atsakovė veiksmų. Kaip matyti ir byloje esančių dokumentai, tai ieškovas 2020m. liepos 7d., išsiųsdamas atsakovei notarės raštą dėl išsikeldinimo, norėjo ginčą užbaigti taikiai, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Pateikė į bylą priešieškinį. Po to, ieškovo atstovei parengus taikos sutartį , atsakovė nesutiko jos pasirašyti. Tokiu būdu ieškovas , kurį atstovavo advokatė, turėjo rengtis bylos nagrinėjimui, teikti į bylą įrodymus, ruošti procesinius dokumentus ir dėl to patyrė išlaidas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos , todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovui.(CPK 93 str.)

Nagrinėjamoje byloje susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso 21,81 euras. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl jos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą. .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančio butui, kurio plotas 59,69 kv.m., , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio kambario , pažymėjimas plane 2-5 , 14,16 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui I. D. 978 eurus (devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės I. L. priešieškinį atmesti.

Išieškoti iš I. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,81 eurą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įmoką mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB (buvęs AB DNB bankas), arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. ( įmokos kodas 5660) .

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus .