Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-856-227/2015

Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00589-2015-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-705-731/2015 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui P. K., institucijai, teikiančiai išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiai vaikais yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įvertino, kad vaikai nuolat gyveno ir toliau gyvena su ieškove, kuri vaikus augino ir augina nuo pat gimimo, integravosi į Zarasų rajono bendruomenę, jiems sudarytos sąlygos lankyti mokyklinio ugdymo įstaigas, kuomet atsakovas gyvena atskirai nuo vaikų daugiau nei metai laiko, teistas už smurtą prieš vaikus, smurtavo prieš ieškovę. Sprendė, jog iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Įvertino, kad ieškovė mokosi Zarasų žemės ūkio mokykloje, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, duomenų apie ieškovės darbo užmokestį nėra pateikta, byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisideda prie savo vaikų materialinio išlaikymo. Pripažino, kad siekiant, jog nenukentėtų vaikų teisės į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Kadangi byloje pateikti minimalūs duomenys apie vaikų poreikius, nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, pripažino, kad 100 Eur suma iki kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, yra pakankama tenkinti bent minimalius vaiko poreikius (LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 d.), ieškovė paskirta laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1p).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonės – priteisė iš atsakovo trijų nepilnamečių vaikų laikiną materialinį išlaikymą po 100 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas neginčija, kad šalys santuokoje augina tris nepilnamečius vaikus: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su ieškove, taip pat neginčija teismo nutarties dalies, kuria laikinai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau- CPK)144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CPK 145 str. 1 d. 11 p., 13 p., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinių teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.

Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 str. 2 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išaiškintina, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.) kaip apsaugos priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas(CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir pan. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).

Atsakovas skunde teigia, kad jis teikia išlaikymą vaikams, todėl teismas neteisingai nustatęs, jog jis neprisideda prie vaikų išlaikymo, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Priešingai apeliantui, teismas nepadarė išvados, jog atsakovas išlaikymo neteikia, tik nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisideda prie savo vaikų materialinio išlaikymo. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas teikia vaikams išlaikymą, tačiau pažymėjo, kad nereguliariai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, jog išlaikymas vaikams teikiamas netinkamai. Teismas išnagrinėjęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui ir nepareikalavęs iš jo įrodymų ar paaiškinimų, nepažeidė civilinio proceso kodekso nuostatų dėl laikino išlaikymo priteisimo, nes :a) įstatymas suteikia teisę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš anksto asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos (CPK 147 str. 1d); b)laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos laikinai- iki ginčo išsprendimo; c) atsakovas turi teisę prašyti sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį prašymą pagrindžiant įrodymais.

Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui teismas turi ją taikyti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaikų minimalūs poreikiai laikinai gali būti patenkinami priteisiant iš apelianto vaikų išlaikymui po 100 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam. Apelianto teigimu, nustatytas išlaikymo dydis yra per didelis, nes jis neturi tokių finansinių galimybių , nurodo, kad galėtų skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 70 Eur kas mėnesį. Šių teiginių pagrindimui apeliantas pateikė įrodymus, kad jis teikė vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2014-06-18 iki 2015-07-25, iš kurių seka, kad 2014 metais per mėnesį jis trijų vaikų išlaikymui vidutiniškai pervesdavo po 428,97 Lt arba po 124,24 Eur, o 2015 metais- po 196,43 Eur.mėn. Taip pat nurodė, jog prisidėjo prie vaikų išlaikymo pirkdamas maistą, rūbus, žaislus.

Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas laikiną išlaikymą priteisė nepranešęs atsakovui ir apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sprendė iš ieškovės ieškinio ir pridėtų dokumentų, t.y. nesant atsakovo paaiškinimų ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal aplinkybes ir įrodymus buvusius jos priėmimo metu. Vienok, mano esant pagrindo pasisakyti dėl apelianto skundo argumentų ir pateiktų įrodymų. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nors atsakovas išlaikymą vaikams teikia, tačiau, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti reguliarų išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, teismui buvo pagrindas priteisti vaikams laikiną išlaikymą. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai dėl aukščiau nurodytų priežasčių, t.y. prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir jų teisės gauti nepertraukiamą išlaikymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris negali būti prognozuojamas.

Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą tarp šalių kilusį ginčą dėl vaikams teiktino išlaikymo, priims sprendimą vadovaujamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl priteisto laikino išlaikymo, netiria kokie realūs būtini vaikų poreikiai, nevertina apelianto turtinės padėties , nesprendžia kokia dalimi kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir apelianto išgalėjimo teikti tik 70 Eur /mėn kiekvienam vaikui, kaip jis tvirtina skunde.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus ir atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1 p.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.