Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-453/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1A-245-453/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06087-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis
R. M., N. Č., R. J.
Advokatai
Stasys Zabita, Dmitrijus Fomkinas, Ernestas Bušmovičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-453/2019Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06087-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,nuteistojo N. Č. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,nuteistojo R. J. (R. J. ) gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. , N. Č. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu pagal:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda;

– BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. M. paskirta subendrinta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 18 d. 13.00 val. iki 2014 m. vasario 19 d. 11.52 val. ir galutinė bausmė nustatyta 148 MGL (5 573,68 Eur) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

N. Č. pripažintas kaltu pagal:

– BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda;

– BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir N. Č. paskirta subendrinta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas N. Č. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. lapkričio 21 d. 9.15 val. iki 2015 m. lapkričio 24 d. ir galutinė bausmė nustatyta 142 MGL (5 347,72 Eur) dydžio bauda.

R. J. pripažintas kaltu pagal:

– BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda;

– BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. P. (J. P. ) nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, S. M. (S. M. ) nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. P. , S. M. , R. M. , R. J. ir N. Č. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu su nenustatytais asmenimis, J. P. ir S. M. veikiant kaip padėjėjams, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nepateikiant muitinės kontrolei gabeno dvylika dėžių su 6 000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 12 698 Eur, o būtent:

1.1. 2013 m. gegužės 4 d., apie 4.35 val., Šalčininkų r., Akmenynės sen., prie Akmenynės kaimo kapinių, esančių 2 km atstumu nuo valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0974 ir 0975, J. P. naudodamas mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su S. M. , kurio mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), padėjo vykdyti nusikaltimą, tai yra stebėjo aplinką, privažiavimus prie valstybės sienos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patruliavimą, tarnybinių automobilių judėjimą, siekiant užtikrinti nekliudomą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, kai R. M. telefonu, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), bendraudamas su R. J. , kurio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. Č. , kurio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), būdami Šalčininkų r., Akmenynės sen., Akmenynės ir Peckelių kaimuose, Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Laukelio kaimo prieigose, koordinavo veiksmus su padėjėjais ir nenustatytais asmenimis bei iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Šalčininkų r., Akmenynės sen., Laukelio k., tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0974 ir 0975, nepateikiant muitinės kontrolei, pėsčiomis gabeno dvylika dėžių su 6 000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė viršija 250 MGL sumą ir yra 12 698 Eur, tačiau turėjusiam privažiuoti N. Č. vairuojamam automobiliui Crysler Town & Country, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , įklimpus Šalčininkų r., Peckelių kaimo prieigose, krovinys su 6 000 pakelių cigarečių liko paslėptas miške, 60 metrų atstumu nuo automobilio. J. P. ir S. M. buvo sulaikyti, o kiti kaltinamieji pasišalino.

2. Taip pat J. P. , S. M. , R. M. , R. J. ir N. Č. nuteisti už tai, kad jie tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais ir tomis pačiomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių (2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. M. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų; apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad R. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – sumažinti paskirtos baudos dydį iki 80 MGL (3012,80 Eur) (2007m. birželio 28d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija).

2.1. Nuteistasis teigia, kad baudžiamojoje byloje nepateikta duomenų, jog jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis būtų buvęs įvykio vietoje. Taip pat baudžiamojoje byloje nepateikta duomenų dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos, nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių mechanizmo. Nesant R. M. kaltę pagrindžiančių duomenų, jo atžvilgu apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik tikimybių pusiausvyros principu. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas jo kaltę grindė niekuo su nusikalstamu įvykiu, nusikalstamos veikos sudėtimi nesusijusiais procesiniais dokumentais bei prielaidomis, tuo iš esmės pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principo prasmę, kas pripažįstama esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimu. BPK 44 straipsnio 6 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos užtikrina kiekvienam kaltinamajam, tarp jų ir apeliantui – R. M. , nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas, o tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo turi pripažinti teismas.

2.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam pareiškiant įtarimus ir prokurorui surašant kaltinamąjį aktą, nurodomas konkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tiriamos nusikalstamos veikos – tiek kontrabandos gabenimas, tiek ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo padarytos 2013 m. gegužės 4 d. apie 4.30 val. Būtent nuo tokio pareikšto kaltinimo nuteistasis R. M. gynėsi viso proceso metu. Jis įrodinėjo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nurodytu laikotarpiu jis padaryti negalėjo, nes įvykio metu buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką pas savo močiutę ir ten buvo iki 2013 m. gegužės 4 d. vakaro. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas R. M. asmens paso originalas su pasienio kontrolės spaudu apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką bei grįžimą atgal.

2.3. Apeliantas, aptardamas BPK 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, neištyrė visų bylos aplinkybių, nepatikrino iš kiekvieno šaltinio gautos informacijos, nepalygino jos su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Pasak nuteistojo, apygardos teismas jo kaltę grindė išimtinai prieštaringais įrodymais. Priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje pateiktuose neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad mobiliojo ryšio telefono numeris 8 654 52754 buvo priskirtas R. M. . Baudžiamojoje byloje UAB „Bitė Lietuva“ 2014 m. birželio 2 d. atsakyme Nr. 5040-499 nurodyti duomenys dėl LABAS vartotojų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko G. P. 2013 m. gegužės 7 d. rašte nurodyti duomenys dėl 2013 m. gegužės 4 d. sulaikytų asmenų, paneigia apygardos teismo išvadas apie tai, kad teisėsaugos pareigūnai 2013 m. balandžio mėnesį turėjo informacijos apie neva R. M. veiklą organizuojant ir vykdant kontrabandą.

2.4. Nuteistasis apeliaciniame skunde, išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje pateiktas išvadas dėl pas S. M. sulaikymo metu paimtame telefone įvesto vieno iš adresatų sąraše esančio telefono numerio priklausymo R. M. , taip pat dėl R. M. , R. J. ir N. Č. buvimo vietos, tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų patvirtinančių, kad R. M. komunikavo su S. M. ar kad šis asmuo būtų skambinęs apeliantui nusikaltimų padarymo metu. Nusikalstamos veikos aprašyme yra įvardinta aiški nusikalstamų veikų padarymo vieta – Šalčininkų r., Akmenynės sen., Akmenynės k. apylinkėse. Įvardinta nusikaltimų padarymo vieta nuo Šalčininkų miesto yra nutolusi 12 kilometrų. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. 2013 m. gegužės 4 d. buvo greta nusikalstamos veikos padarymo vietos. Priešingai, pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai dėl mobiliojo ryšio telefonų buvimo vietos pagal prijungimą prie celių patvirtina, kad nusikaltimo padarymo dieną nei greta nusikaltimo vietos, nei pačioje nusikaltimo padarymo vietoje nuteistasis R. M. nebuvo. Kaltinant asmenį padarius nusikaltimą, privalo būti tinkamai nustatyta ir tinkamai inkriminuota nusikaltimo padarymo vieta, o nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai dėl nuteistojo buvimo vietos skiriasi. Pirmosios instancijos teismas priimdamas R. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir jas įvertinti. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę, tenka valstybiniam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu, turi pripažinti teismas, tačiau asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. M. apkaltinamąjį nuosprendį, jį grindė tikėtinais bei aiškias abejones keliančiais duomenimis.

2.5. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnį, 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio l dalį. Pasak nuteistojo, vien baudžiamojoje byloje pateikta 2015 m. birželio 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-26(15) ir joje nurodyta balso priklausomybė R. M. , negali būti neginčytinu įrodymu dėl kontrabandos padarymo, kadangi minėtoje specialisto išvadoje nėra nurodoma, kad R. M. įvykio dieną bendravo telefonu, kurio abonentinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, baudžiamojoje byloje yra pateikti tik pokalbių fragmentai, kurie nėra ištisiniai, todėl iš jų negalima spręsti apie buvusio pokalbio turinį bei jo esmę. Taip pat pateiktų pokalbių ištraukos tarpusavyje nėra rišlios. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2014 m. rugpjūčio 6 d. kratos protokolo ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtuose mobiliojo ryšio telefonuose Nokia 3410, Nokia X2-00 ir Nokia N95-2 tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Pasak nuteistojo, vertinant pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) priskyrimo R. M. , nėra motyvuota bei neparemta faktiniais įrodymais. Konkretaus kaltinamojo atžvilgiu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, turi būti išdėstytos pagrįstos išvados dėl subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių buvimo visumos. Nuteistasis teigia, kad visi byloje surinkti duomenys tiek atskirai, tiek juos gretinant kartu yra prieštaringi ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad R. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

2.6. Nuteistasis teigia, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Nuteistasis apeliaciniame skunde išdėstydamas BK įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus teigia, kad teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, asmens asmenybę, nėra per griežta. R. M. teigė, kad apygardos teismas nustatydamas skiriamos bausmės – baudos dydį, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus dėl bausmės skyrimo, nepakankamai detaliai motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė neteisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas bausmes, kurios yra aiškiai per griežtos. Apygardos teismas nustatydamas skiriamos bausmės dydį neatsižvelgė į nuteistojo sunkią finansinę padėtį ir į tai, kad jis negalės atlikti jam paskirtos bausmės. Jis nedirba, neturi jokio nekilnojamojo turto. Be to, augina mažametį sūnų L. M. , kuriam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Jo broliui – D. M. taip pat yra nustatytas tik 25 proc. darbingumas. Kadangi brolis šeimos neturi, apeliantas jį prižiūri ir juo rūpinasi.

3. Nuteistasis N. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – N. Č. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų.

3.1. Nuteistasis aptardamas BPK 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatas teigia, kad baudžiamojoje byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai neištyrė visų nagrinėjamos bylos aplinkybių. Byloje surinktus įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, neįvertino jų visumos. Tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą, teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą, todėl nuosprendis iš esmės neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3.2. Nuteistasis teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos jo nurodytos aplinkybės, jog jis 2013 m. gegužės 3-4 d. pirtyje, esančioje Dainavos kaime, Medininkų sen., šventė savo gimtadienį kartu su R. J. ir nuo nusikaltimo vietos buvo apie 50 km atstumu. Tokius jo parodymus patvirtino R. J. . Apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišdėstė įrodymų, kuriais grindė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad būtent jis užklimpo Šalčininkų r., Peckelių k. prieigose, jog būtent jis turėjo privažiuoti neva jo vairuojamu automobiliu Crysler town & Country, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pan.

3.3. Nuteistasis taip pat teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju buvo taikyti neviešo pobūdžio veiksmai, tačiau liko nepatikrintas faktinis ir teisinis pagrindas, todėl neaišku ar šie įrodymai leistini. Taip pat neaišku kieno ir kokiais pokalbiais buvo nustatytas N. Č. dalyvavimas padarant tiriamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymai turėjo būti renkami BPK nustatytais veiksmais, o ne pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, todėl kyla klausimas ar tokie gauti duomenys leistini. Taip pat fonoskopinį tyrimą atlikę specialistai pateikė tik tikėtino pobūdžio išvadą, kad asmuo kalbėjęs telefonu, kurio numeris 8 635 70481, yra N. Č. , kas vėl niekaip nepagrindžia jo kaltės.

3.4. Nuteistasis nurodo, kad kaltinimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį taip pat yra nepagrįstas, nes jei ir būtų nustatyta, kad cigaretės kažkieno buvo atgabentos į Lietuvą – jomis niekas nedisponavo.

4. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. J. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamų veikų.

4.1. Nuteistasis nesutinka su jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodydamas, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, o apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.

4.2. Nuteistasis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl įrodymų, kurie neva patvirtina jo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra deklaratyvios. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nepateikta jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nes jis įvykio vietoje nebuvo ir šis faktas nėra paneigtas jokiais duomenimis.

4.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. analizuoja liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų R. Š. ir M. P. parodymus ir teigia, kad minėti liudytojai nepateikė duomenų apie jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Apklausti kaip liudytojai G. P. , T. S. , A. V. , R. P. ir R. P. (R. P. ) taip pat neparodė, kad R. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.4. Nuteistasis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad R. J. priklausė mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių tokią išvadą patvirtinančių duomenų. Toks telefonas nerastas nei jo asmens, nei gyvenamosios vietos kratų metu. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neištyrė, kokiais duomenimis remdamasi L. P. tarnybiniame pranešime padarė išvadą, kad pirmiau nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu naudojosi R. J. . Be to, L. P. nebuvo apklausta teisminio nagrinėjimo metu, todėl apygardos teismas neturėjo teisės remtis L. P. tarnybiniu pranešimu kaip jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Apeliantas pažymėjo, jog teismas nors ir nurodė, kad tai neturėjo įtakos įrodinėjant jo kaltę, tačiau įrodymai turi būti vertinami kompleksiškai, nei vienas įrodymas negali turėti viršenybės už kitą. Jeigu objektyviai nėra galimybės pagrįsti tam tikras faktines aplinkybes, visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

4.5. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad S. M. telefono adresatų sąraše įrašytu telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), įvardintas „RO“ naudojosi R. J. . Tai yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje pateikta tik tikėtina specialisto išvada, kad šiuo telefonu galėjo naudotis R. J. . Be to, S. M. mobiliojo ryšio telefono adresatų sąraše įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir jo pavadinimas „RO“ taip pat neįrodo, kad tai R. J. vardo pirmosios raidės. Koks asmuo galėjo būti taip įvardintas S. M. telefone gali paaiškinti tik asmuo, pas kurį šis adresatas buvo rastas, ar kuris jį taip užrašė. Baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, niekas nenurodė, kad tokiais inicialais buvo įvardintas R. J. .

4.6. Nuteistasis nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. P. prieš nusikalstamą veiką mobiliojo ryšio telefonu bendravo su R. J. . Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, iš kokio telefono numerio J. P. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), o nurodytas tik SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau J. P. jokių parodymų apie tai nedavė. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad R. M. intensyviai bendravo su asmeniu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir, kuris priklausė R. J. . R. M. baudžiamojoje byloje pateikė objektyvius įrodymus, kad įvykio dieną jis buvo Baltarusijos Respublikoje. Teismui abejojant R. M. pase esančio datos spaudo tikrumu, R. M. nurodytas vykimo į Baltarusijos Respubliką aplinkybes buvo galima patikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazėje, tačiau pirmosios instancijos teismas siekdamas pašalinti visas abejones, nurodytų duomenų netyrė ir nurodytos R. M. versijos netikrino. Apelianto teigimu, net ir įrodžius, kad iš tiesų buvo užfiksuotos komunikacijos tarp skirtingų telefonų, tai nepatvirtina fakto, jog toks bendravimas buvo susijęs su nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, pasak nuteistojo, teismo išvados, kad šios komunikacijos patvirtina nusikaltimų padarymo faktus yra tik niekuo neparemtos prielaidos.

4.7. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodyta kokie konkrečiai asmenys pergabeno per valstybės sieną, vėliau jau Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas cigaretes. Nei prie valstybės sienos, nei šalia aptiktų cigarečių, nei ant rastų cigarečių, nebuvo rasta jokių apelianto paliktų pėdsakų. Nuteistojo nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jam priimtas skundžiamas nuosprendis paremtas tik prielaidomis, todėl pirmos instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, įpareigojantį nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiantį esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, draudžiama jį grįsti prielaidomis.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. M. ir teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų R. M. , N. Č. ir R. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Nuteistieji R. M. , N. Č. ir R. J. apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad vertindamas įrodymus, apygardos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantų teigimu, nuteistųjų kaltė grindžiama vien abejonėmis ir prielaidomis, nes byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, nepatvirtina nuteistųjų dalyvavimo padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, atitinkamai numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Be to, pasak apeliantų kai kurie baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, kurie baudžiamojoje byloje buvo pripažinti tinkamais įrodymais, kelia abejonių dėl jų leistinumo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliacinius skundus padavė tik pirmiau nurodyti nuteistieji, patikrino šią bylą tik dėl šių nuteistųjų ir tiek, kiek to prašoma jų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad visi apeliaciniai skundai dėl BPK pažeidimų yra grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, dėl visų trijų apeliacinių skundų šioje dalyje pasisako bendrai.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistųjų R. M. , N. Č. bei R. J. apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, konstatuoja, kad apygardos teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas R. M. , N. Č. ir R. J. kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, kad vadovautasi neleistinais BPK priemonėmis nepatikrintais įrodymais, kad jie vertinti šališkai, kad ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padarytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas neatsižvelgė į nuteistųjų ir jų gynėjų siūlytą tam tikrų atskirų įrodymų vertinimo būdą, savaime negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu ar esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu.

9. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neaiškiai aprašytos jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės, netiksliai nurodytas nusikaltimų padarymo laikas ir vieta.

9.1. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų (t. 6, b.l. 140; t. 8, b.l. 18) matyti, kad teisiamųjų posėdžių metu, perskaičius kaltinamąjį aktą nuteistasis R. M. paaiškino, kad suprato, kuo jis yra kaltinamas. Po kaltinamojo akto paskelbimo ir vėliau proceso metu nei pats nuteistasis R. M. , nei jo gynėjas nenurodė jokių šio procesinio dokumento, taip pat ir nusikalstamos veikos aprašymo, trūkumų, ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Nuteistasis apie nusikalstamos veikos aprašymo trūkumus nurodė tik apeliaciniame skunde iš esmės neaiškumus grįsdamas pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeista nuteistojo R. M. teisė į gynybą.

2.1. Kaip matyti, nusikalstamų veikų aprašyme nurodyta, kad nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos apie 4.35 val. (nurodomas apytikslis nusikalstamų veikų padarymo laikas), Šalčininkų r., Akmenynės sen., prie Akmenynės kaimo kapinių, esančių 2 km atstumu nuo valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0974 ir 0975 bei Šalčininkų r., Akmenynės sen., Akmenynės ir Peckelių kaimuose, Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Laukelio kaimo prieigose. Taigi, tiek nusikaltimų padarymo laikas, tiek jų padarymo vieta yra nustatytos gana tiksliai, tokiu tikslumu, kiek tai leido padaryti byloje surinkti duomenys. Toks nusikaltimų padarymo laiko, taip pat, skirtingų asmenų bei surastų cigarečių ir automobilio buvimo vietų nurodymas, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo pobūdį, nelaikytinas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris suvaržė nuteistųjų teisę į gynybą, tai neturėjo įtakos veikų kvalifikacijai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

10. Nuteistasis N. Č. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad atliekant tyrimą buvo taikyti neviešo pobūdžio veiksmai, tačiau apygardos teismas nepatikrino šių veiksmų taikymo faktinio ir teisinio pagrindo buvimo, todėl lieka neaišku, ar taikant neviešo pobūdžio veiksmus surinkti įrodymai yra leistini.

10.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos (operatyvinio) tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio kriminalinės žvalgybos (operatyvinio) tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015).

10.2. Baudžiamojoje byloje pateikti iš dalies išslaptinti dokumentai: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato viršininko G. Š. 2013 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. balandžio 29 d. prašymai prokurorui dėl teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka (t. 4, b.l. 65–70); prokuroro 2013 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. balandžio 29 d. teikimai Vilniaus apygardos teismui, kuriuose teismo prašoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t. 4, b.l. 71–76); Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. nutartys, kuriomis vadovaujantis KŽĮ 10 straipsniu, nutarta sankcionuoti R. M. , N. Č. ir nenustatyto asmens, kuris naudojasi „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą (t. 4, b.l. 81–83); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 22 d. nutarimai pradėti slapta kontroliuoti per teismo sankcionuotą laikotarpį N. Č. ir R. M. naudojamų telefono ryšio numerius (t. 4, b.l. 77–80). Prie baudžiamosios bylos pridėtos ir pagal pirmiau nurodytas Vilniaus apygardos teismo nutartis, atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais, gautos telefoninių pokalbių suvestinės (t. 4, b.l. 87–200; t. 5, b.l. 1–56). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 2013 m. gegužės 3-4 d. pareigūnai nuo 23.30 val. tikrindami informaciją dėl kontrabandos gabenimo Šalčininkų rajone, apie 5.30 val. Šalčininkų r., Akmenynės sen., Akmenynės k. prieigose sulaikė S. M. , o apie 6.00 val. toje pačioje vietoje sulaikė J. P. (t. 1, b.l. 11). Po to, 2013 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-06087-13, siekiant nustatyti asmenis galimai padariusius nusikalstamas veikas (t. 1, b.l. 1). Taigi, apygardos teismo nutartimis sankcionuoti prieš tai minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina buvusį teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti, o turimi kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie kartu su teikimu buvo pateikti apygardos teismui, apie R. M. , N. Č. ir nenustatyto asmens, kuris naudojasi „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), galimai daromas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą. Teismų praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos (operatyvinio) tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio kriminalinės žvalgybos (operatyvinio) tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ ir kitų įstatymų reikalavimų. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas, ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Šie veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Apygardos teismas pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir pagrįstai pagrindė jais apkaltinamąjį nuosprendį.

10.3. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas 2013 m. gegužės 4 d. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad S. M. ir J. P. , veikdami kartu su kitais kol kas tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pranešime aprašytais veiksmais, galimai padarė BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 1). Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra gauta tikėtinos informacijos, kad padaryta nusikalstama veika. Apie tai surašomas tarnybinis pranešimas. Iš baudžiamojoje byloje pateikto 2013 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai turėjo informacijos apie rengimąsi Šalčininkų rajone daryti nusikalstamą veiką – kontrabandą ir tikrino apie tai turimą informaciją (t. 1, b.l. 11). Tai, kad 2013 m. gegužės 4 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik S. M. ir J. P. atžvilgiu, nurodant, kad jie veikė kartu su kitais kol kas tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nepaneigia nuteistųjų R. M. , N. Č. ir R. J. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, o vėliau, atliekant ikiteisminį tyrimą yra tikslinamos ir tiriamos gal būt padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės ir nustatinėjami asmenys, kurie gal būt padarė nusikalstamas veikas dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju, pradedant ikiteisminį tyrimą, konkrečių nuteistųjų neįvardijimą lėmė tai, kad ne visi nusikalstamų veikų daryme dalyvavę asmenys buvo sulaikyti iš karto po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą, nustačius nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir atlikus visos ikiteisminio tyrimo medžiagos analizę 2014 m. vasario 16 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir dėl to, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime, reikalinga pradėti naują ikiteisminį tyrimą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (t. 1, b.l. 12). Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo atliekami neteisėti kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo veiksmai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

11. Nuteistieji R. M. , N. Č. ir R. J. apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina, kas padarė BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad visi apeliaciniai skundai dėl BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalie taikymo yra grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, dėl visų trijų apeliacinių skundų šioje dalyje pasisakoma bendrai.

12. 2013 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Šalčininkų r., Akmenynės sen., Peckelių k. prieigose rasta 12 dėžių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir apie 60 metrų atstumu nuo cigarečių rasta užklimpusi transporto priemonė Chrysler Town&Country, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Ši vieta yra apie 2 km atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, kurioje aptikti valstybės sienos pažeidimo pėdsakai (nenustatyto skaičiaus asmenų avalynės pėdsakai), esantys tarp Valstybės sienos ženklų Nr. 0975-0974, Šalčininkų r., Akmenynės sen., Laukelio k. (t. 1, b. l. 13–19).

13. 2013 m. gegužės 6 d. daiktų pateikimo bei apžiūros protokolai, 2013 m. gegužės 21 d. specialisto išvada patvirtina, kad įvykio vietoje rasta 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 43 846 Lt (t. 1, b. l. 28–30, 51).

14. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 4 d., apie 5.30 val. ir 6.00 val. Šalčininkų r., Akmenynės k. buvo sulaikyti nuteistieji S. M. ir J. P. (t. 1, b.l. 11, 67–68, 106–107).

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, S. M. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis teigė, kad tiriamo įvykio rytą, paprašytas draugo, vežė jo pažįstamą į Akmenynės kaimą. Nuvežęs draugo pažįstamą, pėsčiomis ėjo link Turgelių, pas savo giminaičius. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad eidamas sustojo prie kapinių, kur netikėtai jį sulaikė policijos pareigūnas. Pirmosios instancijos teisme parodė, kad jį sulaikė pakeliui prie miško. Jokių riksmų jis negirdėjo ir automobilių nematė. Kartu su juo sulaikyto J. P. jis nepažinojo. Nežino, kokių asmenų telefono numeriai buvo įvesti jo asmens kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone. Neprisimena, kokių asmenų kontaktai įvesti į jo mobiliojo ryšio atminį buvo įvardinti kaip „RA“ ir „RO“. Tiriamo įvykio dienos rytą, į jo turimus mobiliojo ryšio telefonus, niekas neskambino, taip pat ir jis niekam neskambino (t. 1, b.l. 114–115, 117, 119; t. 7, b.l. 8–13; t. 8, b.l. 32–33).

14.2. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, J. P. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklausos metu, vykusios iš karto po sulaikymo, J. P. parodė, kad 2013 m. gegužės 4 d. buvo išėjęs pasivaikščioti. Jis nuo savo namų nuėjo apie 5 km ir atėjo iki Akmenynės kaime esančių kapinių. Jau planavo grįžti namo, bet prieš tai dar nutarė užsukti į šalia kapinių esantį miškelį. Nespėjus jam įeiti į miškelį, jį sulaikė pareigūnas. S. M. nepažinojo, pirmą kartą pamatė jį, kai buvo kartu sulaikyti. Jį sulaikius pareigūnams, šalia kapinių pastebėjo važinėjančius automobilius, tačiau prieš pat jo sulaikymą, nematė jokio automobilio, stovinčio šalia kapinių (t. 1, b.l. 75–76). 2013 m. lapkričio 19 d. vykusios apklausos metu J. P. parodė, kad 2013 m. gegužės 4 d. naktį, jam einant link namų, jis susistabdė nepažįstamo asmens vairuojamą automobilį, ir šis jį atvežė iki Akmenynės k. kapinių. Išlipęs iš automobilio jis vaikštinėjo. Neprisimena, ar ką šaukė ar kvietė balsu (t. 1, b.l. 78–79). Pirmosios instancijos teisme J. P. jau teigė, kad jis ėjo keliu prie Akmenynės k. kapinių, ir jį sulaikė pareigūnas. Prieš sulaikymą jis šaukė asmenį – S. K. , su kuriuo vakare išgėrinėjo. Po išgertuvių jie abu išėjo namo, tačiau naktį jis vėl išėjo pasivaikščioti. Nežino, kodėl miške naktį šaukė S. K. (t. 7, b.l. 8–13; t. 8, b.l. 31–32). Iš pirmiau aptartų nuteistojo J. P. parodymų matyti, kad jo parodymai apie tai, kokiu būdu jis atsidūrė prie Akmenynės k. kapinių ir ką veikė nurodytoje vietoje, yra nenuoseklūs. Matyti, kad vėlesnių apklausų metu parodymus davė atitinkamai pareigūnų parodymus atitinkančius parodymus (dėl to, kad jis prie kapinių atvažiavo automobiliu, taip pat dėl to, kad išlipęs iš automobilio ir eidamas link miško šaukė vardą „Stanislav“), iš dalies keisdamas savo pirmesnius parodymus.

14.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų S. M. ir J. P. parodymus, neigiant padarius nusikalstamas veikas, atmeta kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmiau aptarti nuteistųjų parodymai prieštarauja bylos duomenims (liudytojų R. Š. ir M. P. parodymams, 2013 m. gegužės 4 d. asmens – S. M. ir J. P. – kratos protokoluose, 2013 m. gegužės 13 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokoluose nurodytiems duomenims).

14.4. Nuteistųjų S. M. ir J. P. parodymus paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. Š. ir M. P. parodymai. Liudytojas R. Š. parodė, kad dirbdamas pagal specialią užduotį, sulaikė S. M. . Jį sulaikė miškelyje, esančiame prieš Akmenynės k. S. M. jam sakė, kad ėjo keliu iš vieno kaimo į kitą, tačiau trumpam užsuko į miškelį. Pareigūnas teigė, kad jis nematė einančio keliu S. M. . Kai sulaikė, S. M. stebėjo kelią, į jį žiūrėjo būdamas krūmuose. Po S. M. sulaikymo matė važiuojantį automobilį, tačiau neprisimena, koks tai buvo automobilis. Iš jo matyto automobilio, išlipo J. P. . Kai J. P. šaukė „S.“, S. M. reagavo teigiamai, tai suprato iš jo kūno judesių. Sulaikius abu asmenis, jie stovėjo šalia vienas kito, kalbėjo apie šventę, kad jie abu joje dalyvaus (t. 6, b.l. 142–143). Liudytojas M. P. parodė, kad jis priėjo po to, kai S. M. jau buvo sulaikytas. Vėliau buvo sulaikytas ir J. P. . Kai J. P. šaukė S. M. vardu, šis muistėsi, susijaudino, žiūrėjo į šaukiančiojo pusę. Abu sulaikytus asmenis laikė kartu. Jis padarė išvadą, kad šie asmenys yra pažįstami, nes jie kalbėjo apie Pirmosios Komunijos šventę. Vėliau dar kelis kartus matė pravažiuojantį automobilį, kuris atvežė J. P. (t. 6, b.l. 144). R. Š. ir M. P. apklausti kaip liudytojai, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtino surašytų parodymų teisingumą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir apie esmines aplinkybes sutampa tarpusavyje (tai yra apie tai, kad J. P. prie kapinių atvežė automobilis; kad jis išlipęs iš automobilio šaukė asmenį vardu „S.“; kad būdamas sulaikytas S. M. išgirdęs šaukimą, kūno judesiais į šaukimą reagavo teigiamai; kad abu sulaikyti kalbėjo apie artėjančią šventę), todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra pagrindo.

14.5. Nuteistųjų S. M. ir J. P. parodymus taip pat paneigia rašytiniai bylos duomenys. Po sulaikymo, S. M. asmens kratos metu, iš jo buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia C3-0.5“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 1680c-2“ IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 108). Pas S. M. rasto telefono „Nokia 1680c-2“ IMEI (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus minėtą telefoną nustatyta, kad šio telefono adresatų knygoje yra išsaugoti trys telefonų numeriai – „NR“ (duomenys neskelbtini), „RA“ (duomenys neskelbtini) ir „RO“ (duomenys neskelbtini). Minėtame apžiūros protokole nurodyta, jog 2013 m. gegužės 4 d., 1.58 val. buvo priimtas skambutis iš tel. Nr. „NR“ (duomenys neskelbtini) ir 4.47 val. buvo priimtas skambutis iš tel. Nr. „RO“ (duomenys neskelbtini); 2013 m. gegužės 4 d., 3.43 val. buvo skambinta adresatui (rinktas tel. Nr.) „NR“ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 168). Po sulaikymo, J. P. asmens kratos metu, iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sumsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 69). Iš asmens kratos metu pas J. P. paimto telefono apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono adresatų knygoje nebuvo išsaugota jokių adresatų, tačiau mobiliojo ryšio telefono atmintyje buvo išlikę duomenys apie 2013 m. gegužės 4 d., 3.52 val., praleistą skambutį iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), taip pat apie 5.50 val., 6.01 val. 6.05 val. užfiksuotus įeinančius (priimtus) skambučius iš mobiliojo ryšio telefono numerio – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 173). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abu nuteistieji S. M. ir J. P. , panašiu laiku, būdami gretimose vietose, net keletą kartų kontaktavo su tuo pačiu asmeniu, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris – (duomenys neskelbtini), ir kuris S. M. adresatų knygoje buvo išsaugotas pavadinimu „RO“.

14.6. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau aptarti liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys paneigia nuteistųjų S. M. ir J. P. versijas, kad jie sulaikymo vietoje buvo atsitiktinai, ir kad jie vienas kito iki jų sulaikymo nepažinojo.

15. Nuteistieji R. M. , N. Č. ir R. J. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfikuotuose telefoniniuose pokalbiuose dalyvavo R. M. , N. Č. ir R. J. , nes baudžiamojoje byloje pateiktuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas ne jų balsas. Be to, nuteistieji tvirtino, kad jie tiriamų nusikalstamų veikų padarymo vietoje nebuvo, nes R. M. nurodytą dieną buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką, o N. Č. ir R. J. šventė gimtadienį sodyboje, kuri yra nutolusi apie 50 km nuo tiriamo nusikaltimo padarymo vietos.

15.1. Nuteistasis R. M. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. R. M. teigė, jog tiriamų nuskalstamų nepadarė ir įvykio vietoje nebuvo, nes 2013 m. gegužės 4 d. jis buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką pas savo močiutę. Tai patvirtina jo pase esantis antspaudas (t. 2, b.l. 21, 24, 30; t. 7, b.l. 10; t. 8, b.l. 34–35).

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Nuteistasis N. Č. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis parodė, kad apie 2013 m. gegužės 4 d. gabentą kontrabandą Šalčininkų r., Akmenynės k. nieko nežino. Apie telefoninius pokalbius nieko paaiškinti negali, juose jis nedalyvavo. S. M. ir J. P. nepažįsta. Pirmosios instancijos teisme N. Č. papildomai parodė, kad 2013 m. gegužės 3-4 d. jis kartu su R. J. šventė savo gimtadienį, pirtyje esančioje Dainavos k., Medininkų sen., kuri nuo nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos vietos yra nutolusi apie 50 km (t. 2, b.l. 93, 95; t. 7, b.l. 18; t. 8, b.l. 33).

15.3. Nuteistasis R. J. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš nusikalstamos veikos aprašyme išvardintų asmenų jis pažįsta tik N. Č. . Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme teigė, kad iki tiriamo įvykio jis pažinojo N. Č. ir S. M. . Su S. M. vaikystėje jis gyveno gretimuose namuose. 2013 m. gegužės 3-4 d. jis kartu su N. Č. šventė gimtadienį. Vieta, kur šventė gimtadienį, yra apie 50 km nuo nurodytos nusikaltimo vietos (t. 3, b.l. 44; t. 7, b.l. 8–13; t. 8, b.l. 33–34).

15.4. Iš pirmiau aptartų nuteistųjų N. Č. ir R. J. parodymų matyti, kad apklausiant juos ikiteisminio metu nei vienas nuteistasis nenurodė, kad 2013 m. gegužės 3-4 d. dienomis, jie būdami kartu šventė N. Č. gimtadienį, tokias aplinkybes nurodė tik pakartotinai (baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėjant apygardos teisme) apklausiami pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, pirmiau aptartus nuteistųjų R. M. , N. Č. ir R. J. parodymus, kuriais jie neigia padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertina kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, juos paneigia, kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-26 (15), 2013 m. balandžio 18 – 22 d. surašyti procesiniai dokumentai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo, UAB „Bitė Lietuva“ pateikti duomenys ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys.

16. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-26 (15) tiriamojoje dalyje aprašant atliktus tyrimo veiksmus, taip pat pateikiant išvadas, tam tikrais atvejais pateikta ne tik tikėtina, bet ir kategoriška išvada, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose dalyvavo R. M. , N. Č. . Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad atlikus audityvinę analizę, specialistai pateikė tikėtiną išvadą, kad tiriamajame garso įraše užfiksuotame viename pokalbyje, vieno iš pokalbyje dalyvavusių asmenų balsas ir kalba yra S. M. . Specialistai, atlikę audityvinę analizę, pateikė tikėtiną išvadą, kad specialisto išvadoje išvardintuose tiriamuose garso įrašuose užfiksuotas pokalbių dalyvio, asmens – „067 (RM)“, balsas ir kalba yra R. M. , tačiau specialistai, atlikę akustinį-parametrinį tyrimą, nurodė, kad atliktas tyrimas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad specialisto išvadoje išvardintuose tiriamuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, užfiksuoto asmens, vyro – „067 (RM)“, balsas ir kalba yra R. M. . Specialistai atlikę audityvinę analizę, pateikė tikėtiną išvadą, kad specialisto išvadoje išvardintuose tiriamuose telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuoto asmens – „2754 (RJ)“ yra užfiksuotas R. J. balsas ir kalba. Specialistai, atlikę audityvinę analizę, pateikė tikėtiną išvadą, kad specialisto išvadoje išvardintuose tiriamuose garso įrašuose užfiksuoto asmens - „8026“, „70481 (NČ)“ yra užfiksuotas N. Č. balsas ir kalba, tačiau specialistai atlikę akustinį-parametrinį tyrimą, nurodė, kad atliktas tyrimas leidžia daryti kategorišką išvadą, kad tiriamuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, užfiksuoto asmens, vyro – „70481 (NČ)“, balsas ir kalba yra N. Č. (t. 5, b.l. 136–186). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti fonoskopinį tyrimą atlikusių specialistų kompetencija ir atliekant tyrimą taikytais metodais bei jų pateiktomis išvadomis.

17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialisto išvadoje pateiktos ne tik tikėtinos, bet ir kategoriškos išvados dėl to, jog atliekant slaptus tyrimo veiksmus užfiksuotuose tam tikruose pokalbiuose balsas ir kalba yra R. M. ir N. Č. . Pirmiau aptarta specialisto išvada, patvirtina ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų L. P. (dabar – L. P. ) ir V. R. išvadas apie pas S. M. ir J. P. asmens kratos metu paimtuose mobiliojo ryšio telefonuose išlikusių mobiliojo ryšio telefonų numerių ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų pokalbių, priskyrimą konkretiems asmenims, tai yra, kad R. M. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išslaptintuose pokalbiuose jo pasakomos frazės buvo žymimos „067 (RM)“; R. J. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išslaptintuose pokalbiuose jo pasakomos frazės buvo žymimos „2754 (RJ)“; N. Č. naudojosi mobiliojo ryšio telefonus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išslaptintuose pokalbiuose jo pasakomos frazės buvo žymimos „8026“ ir „70481 (NČ)“. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir nuteistųjų kaltės negrindė tarnybiniuose pranešimuose suformuota pareigūnų pozicija dėl telefonų priklausomybės. Apygardos teismas nurodė, kad išvadas apie telefonų priklausomybę konkretiems asmenims, padarė įvertinęs visas baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas tai pažymėjo ir skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas, kad tarnybiniai pranešimai nėra savarankiški įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka, su tokia pirmosios instancijos argumentacija ir išvadomis dėl telefonų priklausomybės konkretiems asmenims. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad R. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam buvo priskirtas mobiliojo ryšio telefono numeris – (duomenys neskelbtini).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamojoje byloje pateiktų, 2013 m. balandžio 18 – 22 d. surašytų procesinių dokumentų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo turinio matyti, kad pareigūnams jau tuo metu buvo žinoma N. Č. ir R. M. naudotų mobiliojo ryšio telefonų priklausomybė. Taip pat atliekant slaptus tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad galimai nusikalstamas veikas padarė asmuo, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 65–83). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su asmeniu, kuris naudojosi minėtu telefono numeriu, tiriamo įvykio naktį ne kartą kontaktavo įvykio vietoje sulaikyti S. M. ir J. P. (išvados pateiktos šio procesinio dokumento 14.5 punkte).

19. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad atliekant slaptus tyrimo veiksmus, asmuo, kalbėjęs telefonu (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 157), naudojo mobiliojo ryšio telefoną kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180–181). Iš baudžiamojoje byloje UAB „BITĖ Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, kad N. Č. 2014 m. birželio 9 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambino tyrėjai numeriu (duomenys neskelbtini) (2. 1, b.l. 128–134, 137). Taip pat iš baudžiamojoje byloje UAB „BITĖ Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, kad SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) ir, kuria kaip nustatyta naudojosi N. Č. , buvo naudojama mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 137). Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina tai, kad atliekant slaptus tyrimo veiksmus, asmuo kalbėjęs telefonu (duomenys neskelbtini) yra N. Č. .

20. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pareigūnams jau buvo žinoma, kad R. M. naudojasi mobiliojo telefonu, kurios numeris – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent šis telefono numeris buvo įvestas iš įvykio vietoje sulaikyto S. M. asmens kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone bei buvo įvardintas trumpiniu „RA“, kas atitinka pirmąsias R. M. vardo raides. Pirmiau aptartais įrodymais konstatavus, kad R. M. nusikalstamų veikų padarymo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), iš baudžiamojoje byloje pateiktų, atliekant slaptus tyrimo veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad užfiksuotų pokalbių metu buvo prisijungta prie Lietuvos Respublikoje esančių CELL bokštų, kurie yra išsidėstę Šalčininkų r. (t. 4, b.l. 87–20; t. 5, b.l. 1–56, 60–95). Nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo R. M. teiginius apie tai, kad tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo Baltarusijos Respublikoje.

20.1. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. M. kaltės, nepaneigia R. M. pateiktame asmens dokumente – pase esantis spaudas apie jo 2013 m. gegužės 4 d. vykimą į Baltarusijos Respubliką, nes byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2013 m. gegužės 4 d. naktį-ankstyvą rytą. Taigi, nuteistasis R. M. , žinodamas apie jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme bei norėdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, turėjo galimybę po nusikalstamos veikos padarymo nuvykti į Baltarusijos Respubliką ir tą pačią dieną iš jos grįžti į Lietuvą.

21. Pirmiau aptartais įrodymais konstatavus, kad N. Č. nusikalstamų veikų padarymo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonais, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat konstatavus, kad R. J. nusikalstamų veikų padarymo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), iš baudžiamojoje byloje pateiktų atliekant slaptus tyrimo veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad užfiksuotų pokalbių metu buvo prisijungta prie Šalčininkų r., esančių CELL bokštų (t. 4, b.l. 87–20; t. 5, b.l. 1–56, 60–95). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizuodamas ir motyvuotai pasisakydamas apie slaptų tyrimo veiksmų metu užfiksuotų pokalbių metu prisijungimą prie CELL bokštų, pagrįstai padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės paneigia nuteistųjų N. Č. ir R. J. teiginius apie tai, kad tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu jie šventė N. Č. gimtadienį pirtyje, esančioje Dainavos k., Medininkų sen., kuri nuo nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos vietos yra nutolusi apie 50 km. Tai, kad skirtingų pokalbių metu nuteistieji buvo prisijungę prie skirtingų CELL bokštų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes iš užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio analizės matyti, kad nuteistieji koordinuodami ir vykdydami nusikalstamas veikas judėjo iš vienos vietos į kitą (ieškojo dingusių draugų, vežė asmenis į reikiamas vietas, važiavo ieškoti lyno automobiliui tempti ir pan.), taigi asmuo judėdamas gali prisijungti prie vis skirtingų CELL bokštų ar net gali būti kelių CELL bokštų buvimo laukuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo greta nusikalstamos veikos padarymo vietos.

22. Su tuo, kad kriminalinės žvalgybos metu atliekant slaptus veiksmus, užfiksuotų pokalbių pagalba, kurie pripažinti leistinais ir pagrįstais įrodymais, buvo atskleisti R. M. , N. Č. ir R. J. neteisėti veiksmai, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantas R. M. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų vertinimu, teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleistas jų turinys, prasmė, kad įvertintos atskiros pokalbių frazės, teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertinti šiuos duomenis nei šie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir abejoti padarytomis išvadomis nėra pagrindo.

22.1. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pokalbių stenogramose užfiksuotų pokalbių analizė bei jų sugretinimas su išdėstytais liudytojų parodymais (apie du sulaikytus asmenis bei prie jų sulaikymo vietos važinėjusius automobilius) ir rašytiniais bylos duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie surastas cigaretes ir surastą užklimpusį automobilį), kurie pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje, parodo jų tikrąją prasmę, kad J. P. , S. M. , R. M. , R. J. ir N. Č. nagrinėjamoje byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių metu, tarpusavyje užmaskuotomis frazėmis (kontrabandines cigaretes įvardindami „daiktai“) kalbėjo būtent apie kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp R. M. ir R. J. 2013 m. gegužės 3-4 d., 9.21 val., 9.51 val., 15.57 val., 19.07 val., 21.49 val., 4.25 val., tarp N. Č. ir R. J. 2013 m. gegužės 3-4 d., 19.14 val., 21.22 val., 2.41 val., 4.18 val., 4.24 val. ir tarp S. M. ir R. J. 2013 m. gegužės 3-4 d., 22.32 val. vykusių telefoninių pokalbių metu buvo derinamas kontrabandinių cigarečių gabenimo laikas, kiekis, susitikimų vietos, asmenys, kurie dalyvaus kontrabandos gabenime (pokalbiai IID-12, IID-13, DD-35, IID-41, IID-45, IID-47, IID-49, IID-51, IID-56, IID-62, IID-70, t. 5, b.l. 38–47). Pokalbiuose užšifruotas ir be aiškių išsireiškimų fiksuotų pokalbių tekstas taip pat liudija apie tai, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę. 2013 m. gegužės 4 d. 4.34 val., 5.59 val., 6.02 val., 6.25 val., 6.50 val., 6.52 val. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys rodo, kad jų metu nuteistieji kalbėdami tarpusavyje vieni kitiems praneša apie nerandamus asmenis kartu dalyvavusius nusikalstamų veikų daryme: R. J. N. Č. „supranti, Čiornyj dingo“; R. J. R. M. „ieškojome, šaukėme, nėra“; Nenustatytas asmuo R. J. „Nesimato <...> pastovėsiu, į mišką įeisiu, gal miške kur <...> kur jis gali būti <...> išgaravo. Ten irgi nesimato“; R. M. R. J. „Na, nėra jų <...> šaukiau, šaukiau“; R. J. N. Č. „...tas antras irgi nuėjo ieškoti to Černo ir irgi dingo“ (pokalbiai IID-72, IID-114, IID-115, IID-123, IID-140, IID-141, t, 5, b.l. 49–55). Iš 2013 m. gegužės 4 d. 6.14 val., 6.25 val., 6.40 val., 6.41 val. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio matyti, kad nuteistieji tarpusavyje kalba apie įklimpusį automobilį: N. Č. R. J. „įklimpau“; R. M. R. J. „Girdi? Įklimpo bičiulis“; N. Č. R. J. „Negalime išvažiuoti“; R. J. R. M. „Negali išvažiuoti“ (pokalbiai IID-117, IID-123, IID-134, IID-135, t. 5, b.l. 51–54). 2013 m. gegužės 4 d., 7.16 val. ir 7.19 val. vykusių telefoninių pokalbių metu R. J. N. Č. ir R. M. pranešė, kad visur yra policijos pareigūnų, liepia važiuoti iš čia ir išmesti telefoną (pokalbiai IID-147, IID-153, t. 5, b.l. 55). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai nėra vieninteliai įrodymai baudžiamojoje byloje, patvirtinantys R. M. , N. Č. ir R. J. kaltę. Kriminalinės žvalgybos metu atliekant slaptus veiksmus užfiksuoti pokalbiai buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste.

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išnagrinėtų įrodymų visuma, patvirtina teismo nustatytas bylos aplinkybes ir išvadas dėl R. M. , N. Č. ir R. J. kaltės. Šių išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis J. P. , S. M. , R. M. , R. J. ir N. Č. , veikdami kartu su nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos sieną nepateikiant muitinės kontrolei iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, be to, pažeisdami nustatytą tvarką, šias akcizais apmokestinamas prekes (6 000 pakelių cigarečių, sudėtų į dėžes) gabeno į Lietuvos Respublikos gilumą. Nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį. Nuteistųjų veiksmuose yra nustatyti šių nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymiai. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmiau aptarti įrodymai atskleidžia nuteistųjų tyčią dalyvauti darant kontrabandą, tai yra tai, kad nuteistieji žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą – neteisėtai gabenti privalomas pateikti muitinės patikrinimui cigaretes, kartu veikdami su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių bent keli buvo Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

24. Apeliacinių skundų argumentai, kad tyrimo metu nenustatyta kas gabeno kontrabandines cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nemenkina skundžiamame nuosprendyje padarytų teismo išvadų ir juo labiau nedaro šio procesinio sprendimo nepagrįsto.

25. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigė N. Č. , nuteistųjų neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

25.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų (ar bent vieno veiksmo) atlikimo momento. Tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-653/2010, 2K-520/2012). Byloje nustatyta, kad maždaug apie du kilometrus nuo valstybės sienos šiaurės vakarų kryptimi į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą Peckelių kaimo prieigose, rastas užklimpęs automobilis Crysler Town & Country, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , apie 60 metrų nuo jo šiaurės kryptimi miškelyje, rasta 12 cigarečių dėžių įvyniotų į polietileninius maišelius su užrašu „Fest“, kuriose buvo 6 000 pakelių cigarečių (t. 1, b.l. 13–14, 28). Kaip matyti, 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, buvo gabenamos ne tik per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai buvo realizuoti, ši veika buvo baigta Lietuvos Respublikoje.

Dėl paskirtų bausmių

26. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos dydžiu. Teigia, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26.1. BK 199 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijose nustatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas (atitinkamai iki aštuonerių ir septynerių metų).

26.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius apygardos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistųjų lemiamą vaidmenį darant nusikalstamas veikas, taip pat įvertino tai, kad nuteistieji jiems inkriminuotas dvi sunkias (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, siekdami pasipelnyti. Skirdamas bausmes apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistųjų asmenybes. R. M. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 59), teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 2, b.l. 61–64), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), vedęs, turi 2 vaikus. N. Č. neteistas (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 141), dirba, vedęs, turi vaiką. R. J. teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (t. 3, b.l. 62–63), dirba, vedęs, turi vaiką.

26.3. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs teismų praktiką dėl bausmės skyrimo, kai baudžiamoji byla iš naujo nagrinėjama apygardos teisme, nuteistiesiems R. M. , N. Č. ir R. J. už abi nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnės rūšies bausmes – baudas. Apygardos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistiesiems R. M. , N. Č. ir R. J. paskyrė atitinkamai 150 MGL ir 130 MGL dydžio baudas. Šias nuteistiesiems paskirtas bausmes apygardos teismas subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė subendrintas bausmes – 150 MGL dydžio baudas. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems R. M. , N. Č. bei R. J. paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

27. R. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis nedirba, augina mažametį neįgalų vaiką, rūpinasi neįgaliu broliu yra svarbios, tačiau nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir paskirti jam mažesnio dydžio baudą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) už sunkų nusikaltimą buvo nustatyta iki 1 500 MGL dydžio bauda. Šio BK straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 47 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto redakciją už sunkų nusikaltimą nustatytos baudos vidurkis buvo 750 MGL dydžio. Taigi matyti, kad apygardos teismas R. M. už atskiras nusikalstas veikas paskyrė baudas, žymiai mažesnes už tuo metu galiojusioje BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijoje numatytos baudos vidurkį. Kad R. M. paskirtų baudų dydis ne per didelis ir šios bausmės ne per griežtos, daroma išvada ir įvertinant nusikalstamų veikų dalyko, tai yra gabentų cigarečių muitinę vertę, kuri yra net 12 698 Eur. Įvertinusi visas šias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už atskiras nusikalstamas veikas R. M. paskirtos bausmės, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. M. , N. Č. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta