Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „G“ kelių darbininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai, o būtent: jis 2016 m. gruodžio 7 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis, 2,48 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, sugriebęs motinai Ž. P. už dešinės rankos, ją stipriai suspaudė bei koja spyrė į nukentėjusios dešinę koją, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną Ž. P., sukėlė jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama ir broliu. Pragyvena iš uždirbamų pinigų. Alkoholinius gėrimus vartoja dažnai. Paaiškino, kad anksčiau su mama būdavo tik žodiniai konfliktai, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. 2016 m. gruodžio 7 d,. apie 17.00 val., grįžo namo, ir, būdamas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvo mama ir brolis. Kažkuriuo metu, gali būti, kad apie 23.00 val., tarp jo ir mamos, jo kambaryje, kilo žodinis konfliktas. Mama jam priekaištavo dėl per dažno alkoholio vartojimo. Su mama ėmė bartis. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir piktas, todėl nesusivaldęs sugriebė mamai už rankos ir ją suspaudė. Norėjo mamą išstumti iš kambario, bet mama nėjo, todėl spyrė jai į koją. Po suduoto smūgio mama išėjo iš kambario. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jų konflikto su mama brolis nematė. Dėl savo poelgio gailisi, pažada daugiau taip nedaryti (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. P. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d., apie 23.00 val., jos sūnus V. P. namuose (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmą spirdamas į koją ir suspausdamas ranką. Paaiškino, kad nurodytu laiku jos sūnus garsiai paleido muziką. Jis buvo neblaivus. Užėjusi į jo kambarį ji pasakė, kad jis išjungtų muziką. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus griebė jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. O netrukus spyrė į jos dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat sūnus bandė ją išstumti iš savo kambario. Ji sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą (b. l. 4-6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. M. 2016 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d., apie 23.40 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sūnus lenda muštis. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad policiją kvietė Ž. P., kuri paaiškino, kad namuose neblaivus sūnus V. P. konflikto metu iš kojos spyrė jai į dešinę koją ir ranka trenkė į veido sritį. Moteris nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 7-8).

Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, 2016 m. gruodžio 7 d., 23.39 val., pranešėja Ž. P. pranešė, kad jos neblaivus sūnus bute konfliktuoja, puola muštis (b. l. 3).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad V. P. 2016 m. gruodžio 8 d., 00.04 val., buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 25).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai, o būtent: jis 2016 m. gruodžio 7 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis, 2,48 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, veikdamas tyčia, sugriebęs, motinai Ž. P. už dešinės rankos, ją stipriai suspaudė bei koja spyrė į nukentėjusios dešinę koją, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną Ž. P., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma nuobauda (b. 1. 40).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, kilus konfliktui, namuose), į V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir dėl jos padarymo gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. P. – administracine tvarka baustas (b. 1. 34-38), dirba (b. l. 30-31), neteistas (b. l. 29).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.), taip pat kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 7 d., 72² str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), paskiriant 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.). Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 72² str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2016 m. gruodžio 7 d., 23.50 val. ir paleistas 2016 m. gruodžio 8 d., 12.02 val. (b. l. 14-15), todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 23).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. P. (V. P.) skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti V. P. (V. P.) laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 7 d., 23.50 val. iki 2016 m. gruodžio 8 d., 12.02 val. (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.