Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) nurodė, kad jeigu teismo posėdžio metu pasitvirtins pareiškime nurodytos aplinkybės, tuomet tarnyba neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Pareiškėja su R. K. buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini). (b.l. 5), susilaukė trijų vaikų (b.l. 6-8). Iš notaro pažymos matyti, kad niekas po R. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (b.l. 17). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad R. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 12). 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu R. K. 15 metų terminui buvo išnuomotas 1,03 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 13), o 2008 m. lapkričio 14 d. su R. K. Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 61 (b.l. 14). Po sutuoktinio mirties pareiškėja faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą ir jį valdo iki šiol, t. y. ji su vaikais po sutuoktinio mirties pastoviai gyveno ir dabartiniu metu gyvena tuose pačiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rūpinasi mirusio sutuoktinio asmeniniais daiktais, naudojasi visu namuose likusiu turtu, jų įsigytais namų apyvokos daiktais, moka reikiamus mokesčius, atliko einamąjį būsto remontą, saugo mirusiojo sutuoktinio dokumentus, naudojasi (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, ten gano gyvulius, šienauja, dalį žemės sklypo užaria ir augina daržoves.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes apie tai, kad po sutuoktinio mirties valdė jo paliktą turtą ir jį valdo iki šiol, t.y. dirba išnuomotą žemę, sodina joje daržoves, gano karves. Po vyro mirties ji taip pat pasiliko jo asmeninius, namų apyvokos daiktus, toliau augino gyvulius ir t.t.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad po R. K. mirties jo žmona A. K. pasiėmė ir naudojo kaip savo vyro asmeninius daiktus, augino bendrus gyvulius, toliau naudojasi (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, ten gano gyvulius, šienauja, dalį žemės sklypo užaria ir augina daržoves ir pan. Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad A. K. aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo vyro mirties. Minėtais veiksmais A. K. parodė, kad priėmė vyro paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. K. po savo sutuoktinio R. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.