Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. gegužės 7 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini), G. Č. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vengė (atsisakė) būti patikrinamas ar nėra neblaivus. Šiais veiksmais G. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog transporto priemonės savininkas E. K. neįvertino visų galimų jai nuosavybės teise priklausančio turto, transporto priemonės, panaudojimo pasekmių. Mano, kad ji nesiėmė papildomų priemonių apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtai veikai. Tai, kad jai priklausančio automobilio raktelius laikė visiems prieinamoje, netiesiogiai atviroje vietoje, t. y., stalčiuje, vertinant tai, kad G. Č. neturi teisės vairuoti, laikytinas neatsakingu. Transporto priemonės savininkė negalėjo nesitikėti, jog kartu gyvenančiam sūnui nebus žinoma automobilio raktelių laikymo vieta. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. K. neturi įgijusi teisės vairuoti transporto priemonių, yra išsituokusi, todėl transporto priemonės priklausymas nuosavybės teise, skundžiamu atveju taip pat turėtų būti vertinamas, siekiant nustatyti tokio turto priklausomybės pagrindą, tikslus ir motyvus, nes akivaizdu, jog pati pagal paskirtį šiuo turtu ji naudotis neturi teisės. Skundžiamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų asmens nuosavybės teisių ribojimą. Pažymėtina, kad, nepaisant turto konfiskavimo, E. K. turi teisę civiline tvarka reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo atlyginti žalą. Todėl vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus Institucijos apeliacinį skundą matyti, kad šioje byloje ginčo dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas už ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma konfiskuoti transporto priemonę, automobilį „Volvo S40“, priklausantį E. K..

ATPK 129 straipsnyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) 1 ir 2 dalis dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymo įrankio konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų konfiskavimą.

Šiuo metu konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu:

1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Taigi iš aukščiau išdėstyto seka, kad, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, daikto savininkas žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tačiau ši sąlyga byloje neįrodyta.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. K., perleisdamas daiktą pažeidėjui, žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. visą parą buvo darbe ir jai nebuvo žinoma, kada ir kokiame stovyje jos sūnus vairavo jai priklausantį automobilį. Nors automobilio raktelius ji, kaip įprasta, buvo palikusi stalčiuje, tačiau ji nedavė leidimo G. Č. naudotis jai priklausančiu automobiliu ir to nesitikėjo, nes sūnus niekada nesinaudojo automobiliu, todėl neturėjo pagrindo automobilio raktelius laikyti kitoje vietoje ar juos slėpti nuo G. Č.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Dėl to pirmos instancijos teismo nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, yra išsituokusi, tačiau šios aplinkybės nedraudžia jai nuosavybės teise turėti transporto priemonių ir negali būti vertinamos sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad pažeidėjas automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, yra numatyta ATPK 129 straipsnio dispozicijoje, todėl negali būti vertinama papildomai, kaip charakterizuojanti pažeidėjo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.