- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- A-35-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01577-2015-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir atsakovas) 2015 m. vasario 9 d. raštą Nr. A51-13858/15 ir įpareigoti atsakovą informuoti J. Ž., ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalis yra laisva (neužstatyta) ir gali būti grąžinta natūra buvusio savininko B. J. turėtos žemės valdos teritorijoje per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Paaiškino, kad atsakovas ginčo raštu Nr. A51-13858 nurodė, jog nėra pagrindo sudaryti komisiją nuosavybės teisių atkūrimo ir statybos klausimams spręsti Žemės sklype. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytų bendrųjų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui, t. y. skundžiamame rašte nėra nurodyta motyvų bei apskundimo galimybės ir nėra paaiškinta, kaip pateiktos teisės aktų nuostatos yra susijusios su pareiškėjos prašymu. Atsakovas vilkina procedūras dėl formalių pagrindų.
Atsakovas prašė bylą nutraukti, o, netenkinus šio prašymo, patikslintą skundą atmesti.
Nurodė, kad skundžiamas raštas Nr. A51-13858/15 yra informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, todėl negali būti skundžiamas administraciniam teismui. Tvirtino, kad skundas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjai atsakymai į rūpimus klausimus buvo pateikti 2014 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-59600/14. Atsakymai dėl galimybės atkurti žemę taip pat buvo teikti ir Nacionalinei žemės tarnybai 2014 m. birželio 26 d. raštu Nr. A51-51593/14, 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. A51-79345/14, 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A51-102199/14.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė pareiškėjos argumentams dėl atsakovo ginčo sprendimo teisinio nepagrįstumo, neaiškumo, nemotyvuotumo ir neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. A51-13858/15(2.14.2.12-MP8) bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. sausio 13 d. prašymą ir pateikti atsakymą, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra laisva (neužstatyta) ir gali būti grąžinta natūra buvusio savininko B. J. turėtos žemės valdos teritorijoje.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido skundo padavimo termino, kadangi buvo taikomas trūkumų šalinimo institutas.
Šalies argumentai
Teismas nesutiko su atsakovo pateiktu vertinimu, kad ginčo sprendimas yra informacinio pobūdžio ir todėl negali būti skundžiamas teismui. Pareiškėja 2015 m. sausio 13 d. prašymu atsakovo prašė patikrinti jos nurodytas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas yra laivas, ir atsakyti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, ir iš naujo išnagrinėti galimybę atkurti jai nuosavybę natūra apie tai informuojant ją ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių. Atsakovas ginčo raštu iš esmės prašymo netenkino, tačiau aiškiai nenurodė, ar Žemės sklypas yra laisvas, taigi teismas nenustatė pagrindo tvirtinti, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas.
Teismas akcentavo, kad patvirtinimas, jog atitinkamas žemės sklypas yra laisvas, yra būtina procedūra nuosavybės teisių atkūrimo procese, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) (2014 m. spalio 28 d. redakcija) 106¹ punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pažymėta, kad pareiškėja skundą teismui padavė dėl savivaldybės rašto, kuriuo nebuvo atsakyta, ar žemės sklypas yra laisvas, panaikinimo, t. y. ginčas nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės kilo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja į NŽT teritorinį padalinį ikiteismine tvarka nesikreipė, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti. Tačiau, teismo vertinimu, ginčo užbaigimas paliekant pareiškėjos skundą nenagrinėtą, neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs NŽT atsiliepime išdėstytus argumentus. NŽT atsiliepime iš esmės jau išreiškė savo poziciją dėl ginčo sprendimo, t. y. argumentavo, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nėra teisėtas, todėl naikintinas. Teismo įsitikinimu, skundo palikimas nenagrinėtu ir išaiškinimas pareiškėjai kreiptis į NŽT teritorinį skyrių išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, kai NŽT pozicija dėl ginčo akto yra aiški, būtų formalus, todėl nebūtų pagrįstas ir teisingas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas iš esmės įvertino ir pasisakė dėl ginčo sprendimo teisėtumo ir sprendė, kad skundžiamame sprendime visiškai nėra jokios informacijos apie pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių svarstymą, aiškiai bei konkrečiai neatsakyta, ar žemė yra laisva. Atsakovas tik formaliai pateikė nuorodas į aktualius teisės aktus, tačiau nesiremta jokiomis konkrečiomis šių teisės aktų normomis. Atsakovas nieko nepasisakė apie pareiškėjos nurodytus argumentus, kurie, pasak jos, įrodo, kad žemė yra laisva ir neužstatyta, t. y. šių faktų nepatikrino. Iš pateikto atsakymo pareiškėjai, kitų raštų, skirtų NŽT, matyti, kad atsakovas ignoruoja NŽT 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 49ŽN-113, Nr. 49ŽN-114 nustatytas faktines aplinkybes. Vadovaudamasis šiais argumentais, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir todėl panaikino ginčijamą sprendimą.
III.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Nurodo tokias pat aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Akcentuoja, kad pareiškėjai rūpimas klausimas jau buvo išspręstas – t. y. jog aktualiame žemės sklype nėra galimybės grąžinti dalies žemės sklypo – šios aplinkybės, be kita ko, pareiškėjai buvo išaiškintos 2014 m. liepos 23 d. rašte. Atsakovas yra įsitikinęs, kad raštas yra informacinio pobūdžio, nes jame nesuformuluotos jokios privalomos elgesio taisyklės pareiškėjai, nesuteikta teisių, nepritaikyta poveikio priemonių ir pan. Atsakovo manymu, tai, kad teismas sudarė galimybę pareiškėjos skundą nagrinėti teisme nesilaikant išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, leidžia daryti išvadą, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Akcentuoja, kad, įvertinus NŽT į bylą teiktus raštus, negalima daryti išvados apie aiškią NŽT poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr. A51-13858/15 (toliau- sprendimo), kuriuo buvo atsisakyta sudaryti komisiją nuosavybės teisių atkūrimo ir statybos klausimams spręsti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklype).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. sausio 13 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę, jog buvusio savininko B. J. turėto žemės sklypo dalis yra laisva ir gali būti grąžinta natūra, atkuriant nuosavybės teises į jį B. J. turto paveldėtojams. Šiai faktinei aplinkybei konstatuoti pareiškėja prašė atsakovo sudaryti ir atitinkamą komisiją.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą procedūras Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyrius tirs kartus ( 2014 m. gegužės 22 d.; rugsėjo 12 d. ir spalio 20 d.) kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją apie tai, ar ginčo žemės sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią pareiškėjai būtų galima atkurti nuosavybės teises. Pastarasis 2014 m. birželio 26 d.; rugsėjo 30 d. ir lapkričio 25 d. raštais informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyrių, kad ginčo žemės sklype laisvos žemės nėra.
Pareiškėja gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus jai persiųstą atsakovo 2014 m. lapkričio 25 d. raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, jog ginčo žemės sklype nėra laisvos žemės į kurią jai būtų galima atkurti nuosavybės teises, minėtu 2015 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama dar kartą patikrinti duomenis apie ginčo žemės sklypo statusą, laisvos žemės prasme, ir jei reikia tuo klausimu sudaryti ir atitinkamą komisiją.
Kaip minėta, atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti šį pareiškėjos prašymą.
Iš to kas pasakyta matyti, kad byloje yra kilęs ginčas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinių santykių srityje, kuriuos reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei kiti juos įgyvendinantys teisės aktai.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.“ (2 d.), o „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“ (3d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. <...> Atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos procesas apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir sprendimus (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.), o žemės reformos procese dalyvauja įvairios valstybės, savivaldybės institucijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1200/2013).
Byloje duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo šia tvarka prieš kreipdamasi į teismą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas taip pat padarė išvadą, jog pareiškėja nesilaikė šios tvarkos, kas atitiktų sąlygas palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 103 straipsnio 1 punkto (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nuostatas nesilaikymas įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos yra kliūtis pradėti teisminį procesą, o pradėtas toks procesas turi būti nutrauktas. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad įstatymu nustatytas reikalavimas prieš kreipiantis į teismą ginčą išspręsti atitinkamoje neteisminėje institucijoje, yra būtina ta sąlyga, kurios neįvykdęs asmuo negali įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (ABTĮ 5 str.).
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas galimybę nesilaikyti įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos pateisino tuo, jog priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo principo reikalavimai, t. y., kad priešingu atveju byloje būtų priimtas neteisingas sprendimas.
Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas nenustatė kurios iš proceso šalių, pareiškėjos ar atsakovo, argumentai apie laisvos žemės buvimą/nebuvimą ginčo žemės sklype yra teisingi, nes šių aplinkybių ir netyrė. Šiuo atveju teismas apsiribojo tik nustatymu fakto, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei įpareigojo atsakovą pareiškėjos 2015 m. sausio 13 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Visa tai reiškia, kad neištyrus bei nenustačius, kurios iš šalių teisinė pozicija yra teisinga, nėra galimybės nustatyti, kokio pobūdžio sprendimas turėtų būti priimtas byloje, kuris atitiktų teisingumo principo kriterijus. Tai savo ruožtu lemia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas pagrindas (teisingumo principo kriterijai), nebuvo nustatytas, t. y., nebuvo padaryta išvados, kurios iš šalių naudai turėtų būti priimtas sprendimas, bei kurios iš šalių subjektinės teisės ir teisėti interesai dėl to nepataisomai nukentėtų, jei nebūtų suteikta teisė į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties nebuvo galima remtis teisingumo principu, darant išvadą, kad yra tikslinga nesilaikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 103 straipsnio 1 punkto (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) reikalavimų.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu, nes pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos vadovui, kaip ikiteisminei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra suteikta teisė atnaujinti skundo padavimo terminą, kai jis yra praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, t. y., pareiškėjai dar išlieka galimybė pasinaudoti šia tvarka (ABTĮ 140 str. 1 d. 5 p.).
Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybė tarpusavyje dėl laisvos žemės buvimo/nebuvimo susirašinėjo tris kartus, laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 22 d.; rugsėjo 12 d. ir spalio 20 d. iki 2014 m. birželio 26 d.; rugsėjo 30 d. ir lapkričio 25 d.. Iš šių raštų turinio matyti, kad tarp šių vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų buvo kilęs ginčas dėl jiems priskirtų pareigų ir funkcijų vykdymo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinių santykių srityje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą (redakcija galiojanti nuo 2016 07 01), tokio pobūdžio ginčai gali būti bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo į ginčo žemės sklypą, taip pat gali atitinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kad būtų nustatyta tvarka išspręstas tarp šių dviejų viešojo administravimo subjektų kilęs ginčas.
Kadangi teismo sprendimas yra naikinamas, o pareiškėjos skundas paliekamas nenagrinėtu, todėl yra netenkinamas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrijos prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes šiuo teismo sprendimu nėra sprendžiami klausimai susiję su jų teisėmis ar pareigomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą, o pareiškėjos J. Ž. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama.