- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2009-01-21
- Bylos Nr.
- 2-180-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statreksas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ruukki Lietuva“
- Advokatai
- Renata Janušytė
dalyvaujant ieškovo Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statreksas“ administratoriaus UAB „Valdsita“ atstovei Sandrai Gedminienei,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ruukki Lietuva“ atstovei advokatei Renatai Janušytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statreksas“ administratoriaus UAB „Valdsita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ruukki Lietuva“ dėl sandorio iš dalies panaikinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
` Ieškovas Bankrutavusios UAB „Statreksas“ administratorius UAB „Valdsita“ ieškiniu ir 2009-01-05 pareiškimu dėl dalyko dydžio kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedo Nr. 3, pasirašyto 2007 m. gruodžio 5 d., 4.4 punktą, dalyje dėl išankstinio susitarimo įskaityti skolą pagal PVM sąskaitą –faktūrą RRL Nr. 505182, mainais už patalpų nuomą, nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, t.y. nuo 2008-02-21, iki 2008-12-31. Priteisti iš atsakovo 22795,56 Lt skolą už nuomą už laikotarpį nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, t.y. nuo 2008-02-21, iki 2008-12-31, 631,25 Lt delspinigius, 192,86 Lt palūkanas bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovo atstovė Sandra Gedminienė nurodė, kad 2008 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Statreksas“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“. Administratorius nustatė, kad 2004-03-18 UAB „Statreksas“ ir atsakovas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o 2007-12-05 pasirašė sutarties priedą Nr. 3, kuriuo papildė sutartį ir pakeitė sutarties 7.1 punktą. Sutarties priede Nr. 3 šalys susitarė, kad nuomininkas iš anksto atsiskaito su nuomotoju už trylika mėnesių nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31. Atsakovas už nuomą atsiskaito, įskaitydamas UAB „Statreksas“ skolą pagal PVM sąskaitą – faktūrą RRL Nr. 505182, skolos suma 27554,75 Lt. Teigia, kad susitarimas neatitinka LR CK 6.130 str., kuris numato, kad galima įskaityti tik priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių UAB „Statreksas“ tuomet dar neturėjo. Vadovaudamasis sutarties priedu Nr. 3, atsakovas ir po nutarties iškelti UAB „Statreksas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos toliau nuomojasi patalpas ir teikia bankrutavusiai UAB „Statreksas“ pranešimus dėl tarpusavio užskaitos, kuri pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. yra draudžiama. Atsakovas buvo informuotas, kad tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymus šalys galėjo vykdyti tik iki 2008-02-20. Buvo pareikalauta, jog atsakovas sumokėtų bankrutavusiai įmonei už negyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2008-02-21 į įmonės kaupimo sąskaitą, o likusiai skolai pagal PVM sąskaitą – faktūrą RRL Nr. 505182 siūlė pareikšti kreditorinį reikalavimą LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas nesutiko ir toliau vykdė įskaitymus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Renata Janušytė su pareikšto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad sudarytas sandoris yra teisėtas, todėl nėra jokio juridinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu ir reikalauti priteisti iš atsakovo skolą. Pažymėjo, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti sutartyje sulygtas sąlygas. LR CK 6.487 str. 5 d. nurodyta, jog nuomos mokestis gali būti šalių susitarimu keičiamas. Sutarties šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Šalių tarpusavio santykiai atsirado iš dviejų atlygintinų sandorių, šalių reikalavimai yra priešpriešiniai. Nagrinėjamu atveju piniginė prievolė tarp UAB „Statreksas“ ir atsakovo baigėsi, pasirašant susitarimą dėl dvišalio įskaitymo, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėti nuomos mokestį, nes atsakovas faktiškai jau yra sumokėjęs už nuomojamas patalpas iki 2008-12-31. Nurodė, kad LR Įmonių bankroto įstatymo 17 str. 11 str. 2 d. 13 p. nustato konkretų 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį administratorius privalo pranešti suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys. Nagrinėjamu atveju atsakovui pranešimas dėl nuomos sutarties vykdymo buvo atsiųstas tik po trijų mėnesių, todėl atsakovas manė, kad minėta nuomos sutartis yra vykdoma. Teismui patenkinus ieškinį, padidėtų kreditorių skaičius, o kartu ir kreditorinių reikalavimų suma, atitinkamai sumažėtų jau esamų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, neatitinkantys protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, taip pat nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas pažymi, kad LR CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (LR CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šis pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Statreksas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“ (b. l. 3). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statreksas“ įsiteisėjo 2008 m. vasario 21 d. (b. l. 4). 2004-03-18 UAB „Statreksas“ ir atsakovas UAB „Ruukki Lietuva“ (buvusi UAB „Rannila Lietuva“) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l. 6-11), o 2007-12-05 pasirašė sutarties priedą Nr. 3, kuriuo papildė sutartį ir pakeitė sutarties 7.1 punktą (b. l. 12). Sutarties priede Nr. 3 šalys susitarė, kad atsakovas iš anksto atsiskaito su nuomotoju už trylika mėnesių nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31. Atsakovas už nuomą atsiskaito, įskaitydamas UAB „Statreksas“ skolą pagal PVM sąskaitą – faktūrą RRL Nr. 505182, skolos suma 27554,75 Lt, atsiskaitymo terminas pagal PVM sąskaitą faktūrą RRL Nr. 505182 iki 2007-10-19 (sutarties priedo 4.4 punktas). Toks sutarties sąlygų pakeitimas neprieštarauja LR CK 6.156 str. įtvirtintam sutarties laisvės principui, LR CK 6.223 str. 1 d., suteikiančiai teisę šalių sutarimu pakeisti sutartį. LR CK XXVIII skyriuje reglamentuotos nuomos sutarties bendrosios nuostatos, kurių 6.487 str. 5 d. įtvirtinta teisė šalių sutarimu, jų suderintais terminais, bet ne dažniau kai du kartus per metus, jeigu įstatymai nenustato ko kita, keisti nuomos mokestį. 2007-12-05 sutarties priedas Nr. 3, papildantis 2004-03-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei keičiantis sutarties 7.1 punktą, yra pasirašytas abiejų šalių, tarpusavyje suderintas ir buvo vykdomas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėto sutarties priedo 4.4 punktą, dalyje dėl susitarimo iš anksto atsiskaityti už patalpų nuomą iki 2008-12-31, įskaitant nuomotojo (UAB „Statreksas“) skolą (27554,75 Lt) pagal PVM sąskaitą –faktūrą RRL Nr. 505182, pripažinti negaliojančiu.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė pripažino, kad ginčo susitarimo pasirašymo metu (2007-12-05), šalių sudarytas sandoris neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl ieškovas šį sandorį prašo pripažinti negaliojančiu ne nuo jo sudarymo dienos, o nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, t.y. nuo 2008-02-21, kaip prieštaraujantį LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. ir 14 str. nuostatoms. Teismo vertinimu, toks ieškovo reikalavimas prieštarauja sandorių negaliojimo instituto esmei. Tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu ne nuo jo sudarymo momento prieštarauja LR CK 1.95 str. 1 d. nuostatai, kurioje teigiama, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).
Teismas įvertina ir tai, kad ginčo susitarimas apima laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31, kuris bylos nagrinėjimo dienai yra pasibaigęs. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas. Pagrindinis ieškinio tikslas yra išieškoti iš atsakovo bankrutavusios įmonės patalpų nuomos mokestį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, grąžinti jį į Bankrutavusios UAB „Statreksas“ turto masę ir panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Todėl reikalavimo dalyje dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CK 1.78 str. 2 d., 1.80 str., 1.95 str.).
LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Įmonei iškėlus bankroto bylą, ji įgyja specialų teisinį statusą, tačiau nepraranda civilinio teisnumo. Bankrutuojanti įmonė turi teisę sudaryti sandorius, verstis ūkine komercine veikla, tačiau tokia jos galimybė yra ribojama (LR Įmonių bankroto įstatymo 7 str. 5 p.).
Byloje nustatyta, kad 2004-03-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir jos pakeitimai nebuvo įregistruoti viešajame registre. Tai patvirtina teismui pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-01-05 išrašo duomenys ir ginčo šalių paaiškinimai (b. l. 59-62). Reikalavimas privalomai teisiškai įregistruoti sandorį yra reikalavimas sandorio formai, toks reikalavimas turi būti nustatytas įstatyme (LR CK 1.75 str. 1 d.). Šio reikalavimo pažeidimas nėra siejamas su sandorio negaliojimu, tačiau sukelia neigiamų pasekmių pačioms sandorio šalims - jos negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (LR CK 1.75 str. 2 d.).
LR CK 6.478 str. įtvirtinta taisyklė, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Pagal LR CK 4.253 str. ir 1996-09-24 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. viešojo registro objektai yra nekilnojamieji daiktai, taip pat teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais - ir juridiniai faktai. Įstatyme nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami tie su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (LR CK 4.254 str. 1 d. 1 p., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str.).
Nagrinėjamų teisinių santykių kontekste darytina išvada, kad prieš trečiuosius asmenis - bankrutavusios UAB „Statreksas“ kreditorius, kurių interesus atstovauja administratorius UAB „Valdsita“, viešajame registre neįregistruotos 2004-03-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir jos pakeitimų nuostatos, tame tarpe ir išankstinis susitarimas įskaityti skolą pagal PVM sąskaitą –faktūrą RRL Nr. 505182, negali būti panaudotos (LR CK 6.478 str. 2 d.). Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta LR Įmonių bankroto įstatyme. Kaip matyti iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. B2-57-267/2009 administratoriaus UAB „Valdsita“ pateikto kreditorių, nepareiškusių finansinių reikalavimų sąrašo, bankrutavusios UAB „Statreksas“ skola atsakovui UAB „Ruukki Lietuva“ yra 23676,64 Lt (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-57-267/2009 II tomas b. l. 47). LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tokiu būdu nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Statreksas“ įsiteisėjimo dienos, atsakovas nemokėdamas nuomos mokesčio, o pateikdamas užskaitymus pagal PVM sąskaitą faktūrą RRL Nr. 505182, pažeidžia LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas bei kitų kreditorių interesus (LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str.).
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina nesumokėta 22795,56 Lt skola už patalpų nuomą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, t.y. nuo 2008-02-21, iki 2008-12-31.
Remdamasis sutarties 5.1 p., ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl teismas sumažina jų dydį iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų), sumažinant prašomą priteisti 631,25 Lt delspinigių sumą iki 63,13 Lt (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 192,86 Lt palūkanas bei 6 (šešis) proc. dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (LR CK 6.37 str. 1 d.). Kaip matyti iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 6-10), šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo, įstatymas taip pat nenumato nuomininko pareigos mokėti palūkanas, todėl atmestinas ieškinio reikalavimas dalyje dėl 192,86 Lt palūkanų priteisimo.
Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias ieškovas įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas LR CK 6.210 str. 2 d., skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t.y. pagrindinės skolos ir delspinigių, ir jos laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl iš atsakovo priteistina 6 (šešių) proc. metinės palūkanas už teismo priteistą 22858,69 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008-08-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 685,76 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., , 96 str. 1 d.) ir 35,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę kreiptis į UAB „Statreksas“ bankroto administratorių ir pateikti kreditorinį reikalavimą, atsiradusį dėl neapmokėtos skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą RRL Nr. 505182.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 265 str. - 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ruukki Lietuva“ (į.k. 111529447, buveinė Savanorių pr. 187, Vilnius) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statreksas“ (į.k. 145010199, administratorius UAB „Valdsita“, Architektų g. 1c, Šiauliai) 22795,56 Lt (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis litus, 56 ct) skolą, 63,13 Lt (šešiasdešimt tris litus, 13 ct) delspinigius, 6 (šešių) proc. metines palūkanas už teismo priteistą 22858,69 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008-08-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ruukki Lietuva“ (į.k. 111529447, buveinė Savanorių pr. 187, Vilnius) valstybei bylinėjimosi išlaidos – 685,76 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus, 76 ct) žyminį mokestį ir 35,62 Lt (trisdešimt penkis litus, 62 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.