- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1335-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00497-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- kooperatyvo „Pieno puta“
- Atsakovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- R. B., UAB „Bagaslaviškio pieninė“, AB „Vilkyškių pieninė“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-56-217/2015 pagal ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ ieškinį atsakovui E. G., tretieji asmenys R. B., UAB „Bagaslaviškio pieninė“, AB „Vilkyškių pieninė“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kooperatyvas „Pieno puta“ yra vienintelis UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (toliau ir Bendrovės), kurios vadovu nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2013 m. vasario 26 d. buvo atsakovas E. G., akcininkas. 2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (pirkėjas) ir AB „Vilkyškių pieninė“ (pardavėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Vilkyškių pieninė“ pardavė pirkėjui prekes ir perdavė daugkartinio naudojimo tarą, o UAB „Bagaslaviškio pieninė“ įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo momento grąžinti daugkartinio naudojimo tarą (europaletes ir plastikines dėžes). Trišaliu 2013 m. rugsėjo 12 d. Susitarimu dėl taikaus ginčo sprendimo ieškovas kooperatyvas „Pieno puta“ ir skolininkas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ įsipareigojo atlyginti kreditoriui AB „Vilkyškių pieninė“ nuostolius dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutarties pažeidimo, t. y. pirkėjo pareigos grąžinti daugkartinio naudojimo tarą neįvykdymo. Susitarimo 2.1 punktu susitariančios šalys nustatė, kad šiuo susitarimu UAB „Bagaslaviškio pieninė“ perleidžia ieškovui reikalavimo teises, įskaitant visas su tokiomis reikalavimo teisėmis susijusias papildomas teises, reikalauti, kad už žalą atsakingi asmenys atlygintų žalą, atsiradusią dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Anot ieškovo, 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis UAB „Bagaslaviškio pieninė“ liko skolinga (negrąžinusi) kreditoriui AB „Vilkyškių pieninė“ pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų, kurių vertė 29 735,75 Lt. Ieškovas 2014 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas tai padaryti gera valia atsisakė. Todėl kooperatyvas „Pieno puta“ kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti savo naudai iš buvusio UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vadovo atsakovo E. G. 29 735,75 Lt (8612,07 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė
iš ieškovo atsakovui 3 637,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui R. B. 637,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 36,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atmesdamas ieškovo reikalavimą teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o trišalis ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ ir trečiųjų asmenų UAB „Bagaslaviškio pieninė“ bei AB „Vilkyškių pieninė“ 2013 m. rugsėjo 12 d. Susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo yra niekinis ir negaliojantis.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų
Teismas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 10 d. taikos sutarties 3.2 punktu ieškovas pats patvirtino, kad dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ finansinių dokumentų ar duomenų neturi jokių pretenzijų buvusiai įmonės vadovybei, įskaitant ir atsakovą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovėje nebuvo vykdoma taros apskaita ir apsauga, priešingai, teismas sprendė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog Bendrovėje turtas, įskaitant ir gautą svetimą tarą, buvo saugomas ir apskaitomas įmonės veiklos dokumentuose ir kituose duomenyse. Atsakovo pateiktą 2012 m. vasario 25 d. Bendrovės „Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir išdavimo tvarką“ (toliau ir Tvarka), atspausdintą iš elektroninės laikmenos, teismas laikė tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad turto apskaita buvo vedama, be to, šią aplinkybę patvirtino ir buvusi įmonės vyr. finansininkė - trečiasis asmuo R. B. bei 2015 m. sausio 29 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad dokumentas, kurio pavadinimas yra ,,Sandėliavimo tvarka-EG 2012.02.25-9 p. deziu apskaita.doc, sukurtas 2012 m. vasario 5 d. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus Bendrovės vadovui, naujai vadovybei kilo pareiga tinkamai perimti UAB ,,Bagaslaviškio pieninė“ dokumentus ir materialines vertybes, tačiau inventorizacija laiku nebuvo atlikta. Be to, ieškovo nurodomas taros praradimas/trūkumas nebuvo niekur oficialiai fiksuotas, nepranešta apie jo vagystę teisėsaugos institucijoms.
Dėl žalos dydžio
Nors ieškovas tvirtino, kad apie Bendrovei padarytą žalą sužinojo iš trečiojo asmens AB „Vilkyškių pieninė“ pateiktų suderinimo aktų, tačiau teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad šie aktai buvo įteikti ir pasirašyti UAB „Bagaslaviškio pieninė“. Atsakovui nurodžius ginčo taros kiekių neatitikimus ir ieškovo pateiktų įrodymų (pirminių dokumentų ir suderinimo aktų) prieštaringumą, ieškovas teikė į bylą naujus įrodymus (2014 m. rugpjūčio 19 d. naują taros grąžinimo dokumentą - kreditinį dokumentą Nr.120903G; 2012 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija VPS Nr.150929, ir 2013 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraštį Nr.VPU046906), tačiau šių dokumentų ieškovas neteikė nei su 2014 m. sausio 30 d. pretenzija atsakovui, nei su ieškiniu, o teisminio proceso metu, gavęs konkrečius atsakovo atsikirtimus, staiga pakeitė savo poziciją. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui AB „Vilkyškių pieninė“ žala buvo atlyginta neturint pirminių žalos nustatymui reikalingų dokumentų. Be to, iš 2013 m. spalio 31 d. taros inventorizacijos aprašo teismas sprendė, kad inventorizacijos metu nebuvo rasta jokių AB „Vilkyškių pieninė“ priklausančių dėžių ar europadėklų, nes faktiškai rastų dėžių ir padėklų skaičius sutapo su Bendrovės apskaitoje nurodytu dėžių ir padėklų skaičiumi, perteklius nenustatytas, nors ieškovas tvirtino, kad būtent šios inventorizacijos metu ir buvo nustatytas taros trūkumas. Nustatęs, kad tik ant dviejų ieškovo pateiktų sąskaitų - faktūrų yra žyma, kad dėžės lieka UAB „Bagaslaviškio pieninė“ ir iš kurių matyti, kad prekės buvo tiektos tik plastikinėse dėžėse ir bendras dėžių skaičius yra 350 (150 +200), o ieškovo įrodinėjamas dingusios taros kiekis – 1600 plastikinių dėžių ir 23 europalečių, teismas sprendė, kad tikslus negrąžintos prekių pardavėjui taros kiekis yra ginčytinas ir nepatvirtintas pirminiais dokumentais. Teismas pažymėjo, kad vienintelis žalos dydį pagrindžiantis įrodymas – ieškovo ir trečiųjų asmenų susitarimas, įstatymo galią turi tik jos šalims, tačiau neturi tokios galios atsakovui, kuris nebuvo šio susitarimo dalyvis. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo AB „Vilkyškių pieninė“ pripažino, kad sutartyje nurodyta taros vertė (15 Lt ir PVM už dėžę ir 25 Lt ir PVM už paletę) nebuvo nustatyta pagal rinkos kainas, todėl sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia reikalavimų dydžio, t. y. ieškovas, neįrodęs realios taros vertės neįrodė ir žalos dydžio.
Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos
Teismas nustatė, kad apie taros trūkumą buvo pastebėta 2013 m. gegužės mėn., tačiau inventorizacija iš karto po taros trūkumo nustatymo nebuvo atlikta, kas reiškia, kad nebuvo laikytasi galiojančių 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nuostatų, reikalaujančių, kad nustačius vagystę/piktnaudžiavo faktą, turi būti nedelsiant atlikta inventorizacija (taisyklių 5 p.), o inventorizacijos aprašo egzempliorius pateiktas policijai (taisyklių 56 p.). Inventorizacija Bendrovėje atlikta tik po to, kai buvo atlyginta žala prekių pardavėjui, ir atsakovui nevykdant UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vadovo pareigų 8 mėnesius (nuo 2013 m. vasario 26 d.). Tuo remiantis teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.
Dėl ginčui taikytinos teisės ir 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimo teisėtumo
Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, jog atsakovas padarė žalą veikdamas „vidiniuose“ darbo santykiuose su UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (organizuojant įmonės apsaugą, turto apskaitą), tačiau savo reikalavimus grindė išimtinai civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra ir nebuvo atsakovo darbdaviu, neturi ir neturėjo su atsakovu jokių sutartinių santykių (nei darbo, nei civilinės teisės prasme). Perimdamas iš savo valdomos įmonės UAB „Bagaslaviškio pieninė“ reikalavimo teisę, ieškovas siekė pakeisti atsakomybės teisinę prigimtį, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau jų suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad teismų praktikoje tokių reikalavimų perleidimas laikomas neteisėtu, o reikalavimo perleidimo sutartis, kuria trečiajam asmeniui perleistas iš darbo santykių kilęs reikalavimas (darbuotojo sukelta žala), pripažintina niekine (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2A-389-198/2012). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, šiurkščiai pažeidžia atsakovo interesus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.224 straipsnis, 6.225 straipsnio 1 dalis). Ieškovas negalėjo perimti reikalavimo teisės, nes neįrodė paties reikalavimo buvimo visų atsakovo atsakomybės sąlygų viseto: 1) padarytos žalos; 2) neteisėto veikimo; 3) priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) teisės pažeidėjo kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas kooperatyvas „Pieno puta“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 612,07 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė vadovo atsakomybę nustatančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovas pripažino ir teismas nustatė, kad Bendrovėje taros trūkumas buvo pastovus, atsakovui tapus direktoriumi įmonėje nebuvo atliekama turto inventorizacija, nebuvo ji atlikta ir atleidus atsakovą iš darbo. Nors teismas pripažino, kad dėl taros trūkumo ieškovas patyrė žalą, tačiau atmetė ieškinį dėl to, kad esą ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Apelianto nuomone, atsakovas, būdamas Bedrovės vadovu, privalėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma su AB „Vilkyškių pieninė“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas žinojo apie Bendrovės įsipareigojimą grąžinti daugkartinio naudojimo tarą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas.
2. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino 2012 m. rugsėjo 13 d. akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. A., P. M., R. J., atsakovo ir ieškovo, remiantis kuria ieškovas įsigijo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ akcijas. Naujajai UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vadovei perėmus įmonės valdymą, Bendrovės audito nebuvo įmanoma atlikti, kadangi taros trūkumas paaiškėjo tik 2013 m. gegužės mėnesį, praėjus beveik metams po pirmojo akcijų paketo pardavimo. Todėl teismas, spręsdamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą, pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų negalėjo taikyti. Net jeigu ieškovas prieš perkant akcijas būtų nustatęs taros trūkumą, tai savaime nereiškia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už tokią bendrovei padarytą žalą. Apeliantas pažymi, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostata, jog pirkėjas neturi jokių pretenzijų dėl Bendrovės finansinės, techninės, aplinkosauginės ir /ar kitos būklės ar padėties ir/ar pretenzijų dėl Akcijų kokybės ir/ar teisinio statuso nėra ir negali būti laikoma atsisakymu nuo bet kokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo dėl aplinkybių, kurios ieškovui nebuvo atskleistos.
3. Teismas netinkamai įvertino ir 2013 m. balandžio 10 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo, A. A., P. M., R. J. ir atsakovo, patvirtintos 2013 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22662-790/2013 nuostatas, kurios 5.9 punktu šalys susitarė, kad paaiškėjus taikos sutarties sudarymo metu neatkleistiems UAB „Bagaslaviškio pieninė“ įsipareigojimams, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui kaip bendrovės vadovui. Be to, taikos sutarties nuostatos įžanginės dalies 11 punkte nurodoma, kad apeliantas turi pretenzijų dėl 2010-2012 m. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ finansinės būklės.
4. Apeliantas nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad taros praradimas/trūkumas niekur oficialiai nebuvo fiksuotas, kadangi tai prieštarauja bylos įrodymams ir paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad daugkartinio naudojimo tara bendrovei buvo perduota kartu su prekėmis ir jos kiekis yra nurodytas AB „Vilkyškių pieninė“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose bei važtaraščiuose. AB „Vilkyškių pieninė“ grąžintos taros kiekis taip pat yra nurodytas važtaraščiuose. Šis faktas vėliau buvo užfiksuotas AB „Vilkyškių pieninė“ ir pateiktuose tarpusavio suderinimo aktuose, kuriuose pažymėta, kad 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis UAB „Bagaslaviškio pieninė“ nebuvo grąžinusi AB „Vilkyškių pieninė“ 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų. Šį faktą taip pat patvirtina teismui pateiktas inventorizacijos aktas. Atsakovas šio akto ir inventorizacijos rezultatų nepaneigė. Be to, teismas, vertindamas su taros trūkumo nustatymu susijusias aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriumi nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2013 m. vasario 26 d. buvo atsakovas. Būtent jis turėjo išsiaiškinti, kad tara nėra suvedama į apskaitą, jos trūksta, o sužinojęs apie taros trūkumą, turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nedarė, ką pripažino ir pats atsakovas.
5. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktą 2012 m. vasario 25 d. „Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir išdavimo tvarką“, atspausdintą iš elektroninės laikmenos, todėl nepagrįstai sprendė, kad taros apskaita įmonėje buvo vedama. Apeliantas pažymi, kad minėta tvarka yra nepasirašyta, su šia tvarka nebuvo supažindinti UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojai, todėl remtis tokiu dokumentu kaip įrodymu teismas galėjo tik tokiu atveju, jei tokios tvarkos buvimą patvirtintų ir kiti įrodymai, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas dėl vadovo civilinės atsakomybės sprendė vadovaudamasis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, neatsižvelgdamas į specialiųjų teisės normų turinį bei jų taikymą detalizuojančią teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė ir nevertino atsakovo veiksmų remiantis rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartu, todėl netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir padarė nepagrįstą išvadą, esą atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju žala kilo iš 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Bagaslaviškio pieninė“, kuriai vadovavo atsakovas, ir UAB „Vilkyškių pieninė“, pažeidimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, prisiėmė įsipareigojimą, kurio vėliau nevykdė, t. y. nesidomėjo ar yra vykdoma taros apskaita ir grąžinimas, neorganizavo įmonės darbo taip, kad galėtų įvykdyti šį įsipareigojimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jeigu uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, kyla civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos atsakovo atsakomybę vertindamas pagal LR darbo kodekso normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę, o ne remiantis civilinio kodekso normomis. Anot apelianto, bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai ir tokiais savo veiksmais padarė įmonei didelę žalą.
Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad UAB „Bagaslaviškio pieninė“ nebuvo grąžinusi AB „Vilkyškių pieninė“ jai priklausiusių 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų, perduotų UAB „Bagaslaviškio pieninė“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovo teigimu, apelianto nurodomų taros kiekių nepatvirtina bylos įrodymai, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad tariamai dingusios taros kiekis yra ginčytinas, nepatvirtintas pirminiais dokumentais.
2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad naujajai UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vadovei perimant įmonės vadovavimą, nebuvo įmanoma atlikti įmonės audito (inventorizacijos). 2013 m. vasario 27 d. A. K. tapus naująja UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vadove, ji tapo atsakinga už įmonę ir jos turtą, joje veikiančias lokalines tvarkas, jas vykdančių darbuotojų kontrolę ir neša atsakomybę už tai, kad turto inventorizacija UAB „Bagaslaviškio pieninė“ buvo atlikta tik 2013 m. spalio 31 d., t. y. pradėjus 8 mėnesiams nuo atsakovo atleidimo iš vadovo pareigų.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pripažino, jog dėl taros trūkumo apeliantas patyrė žalą. Teismas padarė priešingą išvadą, t. y. kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog UAB „Bagaslaviškio pieninė“ patyrė žalą dėl nevedamos taros apskaitos.
4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, esą teismas netinkamai vertino 2012 m. rugsėjo 13 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pažymi, kad UAB „Bagaslaviškio pieninė“ veiklos patikrinimo apimtis priklausė išimtinai nuo akcijas ketinančio pirkti apelianto, todėl pats apeliantas prisiėmė riziką dėl aplinkybių, kuriomis pats nesidomėjo. Byloje nėra duomenų, kad nuo apelianto informacija būtų buvusi nuslėpta ar pateikta nepilna, kad ieškovas jos būtų prašęs ir negavęs, ar būtų buvęs suklaidintas. Apeliantas, įsigydamas Bendrovės akcijas, žinojo apie 2012 m. rugpjūčio 24 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jam teko pareiga įsitikinti jos tinkamu vykdymu, susirinkti informaciją ir ją įvertinti.
5. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neva netinkamai vertino 2013 m. balandžio 10 d. taikos sutartį. Apeliantas teigia, esą teismas nevertino taikos sutarties nuostatos įžanginės dalies 11 punkto, kuriame nurodoma, kad apeliantas turi pretenzijų dėl 2010-2012 m. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ finansinės būklės. Minėtame punkte nenurodoma, kad apeliantas turėtų pretenzijų atsakovui. Be to, atsakovo teigimu, tai naujas argumentas, kurio apeliantas nebuvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti reiškiamas su apeliaciniu skundu. Sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį apeliantas žinojo apie sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“, po šios sutarties sudarymo faktiškai dalyvavo įmonės valdyme, o 2013 m. vasario mėnesį apelianto užsakymu buvo atliktas Bendrovės auditas, tad iš sutarties vykdymo kilę reikalavimai negali būti laikomi neatskleistais ir nežinomais apeliantui. Be to, apelianto nurodyta taros trūkumo paaiškėjimo data – 2013 m. gegužės mėnesis, nepagrįsta jokiais bylos dokumentais. Pasirinkta data tik įrodo paskirtos naujos vadovės nerūpestingumą ir nesidomėjimą perimta įmone, jos turtu ir turto apskaita.
6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad negrąžintos taros kiekis nustatytas pagal galiojančius apskaitos dokumentus ir dėl to ginčo nėra. Atsakovas pažymi, kad ginčijo šią aplinkybę, nes apelianto pateikti duomenys apie tariamai negrąžintą tarą ir jos kiekius yra neįrodyti, nepagrįsti ir neteisingi. Minėtą aplinkybę apeliantas grindė vienašališkai pasirašytais taros suderinimo aktais, nesant jokių įrodymų, kad minėti aktai buvo pateikti skolininkui UAB „Bagaslaviškio pieninė“. Šią aplinkybę įvertino ir teismas. Tuo tarpu apelianto pateikti 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. trišaliai susitarimai su AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ atsakovui tapo žinomi tik po jų sudarymo ir įvykdymo. Atsakovui nesant 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimo šalimi, susitarime nurodoma tariamai dingusios taros vertė ir atlygintinas žalos dydis jam nėra privalomas, kadangi įstatymo galią sutartis turi tik jos šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
7. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl taros dingimo eliminuoja atsakovo civilinę atsakomybę, tačiau teismas šį faktą įvertino kaip reikšmingą kitų aplinkybių, rodančių sutartinį žalos pobūdį, kontekste. Atsakovas pažymi, kad jam vadovaujant Bendrovei, joje buvo nuolat atliekamos inventorizacijos, užtikrinama viso valdomo turto kontrolė, tačiau pateikti inventorizacijų aktų atsakovas negali, nes visi dokumentai yra trečiojo asmens ir apelianto žinioje.
8. Apeliantas atsakovo atsakomybę grindė tik bendromis teisės normomis, įtvirtinančiomis vadovo atsakomybę už bendrovės veiklos ir apskaitos organizavimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau nenurodė, kaip, kokiu būdu ir kokius įmonės veiklos ar svetimo turto (apyvartinės taros) apskaitos organizavimo reikalavimus pažeidė atsakovas.
9. Nepagrįsti apelianto teiginiai, esą teismas netinkamai vertino „Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir išdavimo tvarką“. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojai žinojo minėtą Tvarką, ją vykdė, tačiau nei apeliantas, nei jo kontroliuojamas trečiasis asmuo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ tarp jų žinioje turimų dokumentų Tvarkos „nerado“, būtent todėl į bylą buvo pateikta ne Tvarka su darbuotojų parašais, o atsakovo turėtas elektroninis Tvarkos variantas, patvirtintas antstolio R. V. 2015 m. sausio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Faktinį Tvarkos galiojimą be atsakovo ir buvusios vyr. buhalterės, patvirtino dar 3 UAB „Bagaslaviškio pieninė“ darbuotojai: I. M., U. B. A. ir sandėlininkė S. M. (2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 03:50:38 - 03:50:43).
Šalies argumentai
10. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui galėtų būti taikoma tik materialinė atsakomybė, kylanti darbo teisės pagrindu. Pagal teismų praktiką, pažeidus „vidines“ vadovo pareigas, taikytina atsakomybė darbo teisės pagrindu. Be to, tik apeliaciniame skunde ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę ėmė grįsti vadovo pareigų „dualizmo“ doktrina – tai iš esmės nauji apelianto argumentai, kuriais jis nesirėmė pirmos instancijos teisme.
11. Nepagrįsti apelianto teiginiai, esą teismas nevertino atsakovo veiksmų remiantis rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartu. Teismas išsamiai ištyrė atsakovo elgesį (apklausė jį posėdžio metu, išklausė kitus proceso dalyvius ir liudininkus, vertino į bylą pateiktus įrodymus), bet jokių minėtų standartų pažeidimų nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyti faktiniai jos duomenys patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes:
1) atsakovas E. G. UAB „Bagaslaviškio pieninė“, kurios vieninteliu akcininku yra ieškovas Kooperatyvas „Pieno puta“, vadovo (direktoriaus) pareigas ėjo nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2013 m. vasario 26 d.;
2) 2012 m. rugpjūčio 24 d. AB „Vilkyškių pieninė“ (pardavėjas) ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Vilkyškių pieninė“ pardavė UAB „Bagaslaviškio pieninė“ pieno produktus (1 t. b. l. 16-18). Sutarties 4.5 punktu Bendrovė įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo momento grąžinti AB „Vilkyškių pieninė“ daugkartinio naudojimo tarą, t. y. europaletes (vnt. vertė - 25 Lt + PVM) bei plastikines dėžes (vnt. vertė 15 Lt + PVM). Perduotos Bendrovei pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. Sutartį daugkartinio naudojimo taros kiekiai buvo nurodyti AB „Vilkyškių pieninė“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir važtaraščiuose (1 t. b. l. 19-35). Pagal pardavėjo AB „Vilkyškių pieninė“ vienasmeniškai pasirašytus tarpusavio suderinimo aktus, 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis Bendrovė nebuvo grąžinusi 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų (1 t. b. l. 36-38);
3) 2012 m. rugsėjo 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas Kooperatyvas „Pieno puta“ įgijo 51 proc. Bendrovės akcijų, iš kurių 5,1 proc. – iš atsakovo E. G.;
4) ieškovas 2013 m. balandžio 10 d. Taikos sutartimi (1 t., vokas prie atskirojo skundo) patvirtino, kad dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ veiklos pretenzijų buvusiai vadovybei, taigi ir atsakovui, neturi, taip pat pripažino, kad neturi jokių pretenzijų buvusiai įmonės vadovybei ir dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ finansinių dokumentų, nes ieškovui yra žinoma visa reali Bendrovės būklė tiek iki šios Taikos sutarties sudarymo, tiek ir galimi jos pasikeitimai po šios Taikos sutarties sudarymo. Be to, ieškovas neturi jokių pretenzijų akcininkams ar buvusiai Bendrovės vadovybei ir dėl Bendrovės finansinės atskaitomybės ar kitų dokumentų už 2009-2013 metus ar ankstesnius finansinius metus teisingumo ar jų atitikimo tikrovei, nes, be kita ko, 2013 m. vasario mėnesį ieškovo iniciatyva buvo atlikta Bendrovės finansinių atskaitų peržvalga einamuosius ir praėjusius finansinius laikotarpius, kurio rezultatai yra žinomi ieškovui (3. 2 punktas) Taikos sutarties 3.3 punktų sutarties šalys įsipareigojo nereikšti viena kitai pretenzijų dėl šioje Sutartyje ir ypač 3.2 straipsnyje nurodytų dalykų ir aplinkybių;
5) 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimu dėl taikaus ginčo sprendimo ieškovas ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (pirkėjas) įsipareigojo atlyginti AB „Vilkyškių pieninė“ (pardavėjui) nuostolius dėl sutarties pažeidimo (1 t. b. l. 40-41). Susitarimo 2.1 punktu šalys susitarė, kad Bendrovė už atlyginimą perleidžia ieškovui reikalavimo teises, įskaitant visas su tokiomis reikalavimo teisėmis susijusias papildomas teises, reikalauti, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo už žalą atsakingi asmenys ją atlygintų. Ieškovas ir Bendrovė, remiantis minėtu susitarimu, atlygino AB „Vilkyškių pieninė“ 29 735,75 Lt nuostolius dėl negrąžintos taros tokia tvarka: 17 847,50 Lt Bendrovė atlygino perduodama AB „Vilkyškių pieninė“ naujai įsigytą daugkartinio naudojimo tarą - 960 vnt. plastikinių dėžių ir 14 vnt. padėklų (2013 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RPUT0797363 ir 2013 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0023105 ir 2013 m. spalio 8 d. bei 2013 m. spalio 10 d. krovinio važtaraščiai (1 t. b. l. 42-45). Kitus 11 888,25 Lt dydžio nuostolius ieškovas atlygino UAB „Vilkyškių pieninė“ atlikdamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1 t. b. l. 46). Šias aplinkybes pagrindžia ieškovo ir AB „Vilkyškių pieninė“ 2013 m. gruodžio 17 d. pasirašytas susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo AB „Vilkyškių pieninė“ įsiskolinimas ieškovui buvo sumažintas įskaitytų reikalavimų suma (1 t. b. l. 46);
6) ieškovas 2014 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo atlyginti 29 735,75 Lt nuostolius (2 t. b. l. 72-74);
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas šios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodė ir teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis visiškai sutinka.
Visų pirma, sutiktina su teismo išvada, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriuo remiantis ieškovas nori prisiteisti iš atsakovo 8 612,06 Eur (29 735,75 Lt) nuostolių atlyginimą, sudarytas nesant atsakovui šios sutarties šalimi, todėl jokios prejudicijos atsakovui neturi, kaip ir nesukuria jam nei teisių, nei pareigų (plačiau apie susitarimo teisinę reikšmę kolegija pasisakys vėliau).
Antra, ieškovo pateikti AB „Vilkyškių pieninė“ 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d. Tarpusavio suderinimo aktai, iš kurių kildinimas žalos dydis, nepasirašyti nei atsakovo, nei kito Bendrovės atsakingo (įgalioto) asmens, todėl ieškovui neįrodžius, kad šie aktai nebuvo pasirašyti dėl atsakovo kaltės, nėra faktinio pagrindo išvadai, kad suderinimo aktuose nurodyta informacija iš viso buvo pateikta ir žinoma atsakovui, kad ši informacija yra teisinga ir atitinka tikrovę. Kitaip tariant, ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas turi patikimumo ir leistinumo problemą, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą nesivadovauti tokiu įrodymu (CPK 185 straipsnis).
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Bendrovė įsipareigojo grąžinti AB „Vilkyškių pieninė“ daugkartinio naudojimo tarą per 14 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo momento, kyla pagrįsta abejonė, kad būdamas atidus ir rūpestingas prekių pardavėjas, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. laiku negrąžinus jam 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų, nebūtų pareiškęs dar atsakovo vadovaujamai Bendrovei turtinių pretenzijų ar ėmęsis kitokių veiksmų nuostoliams išieškoti, nes su tokiomis pretenzijomis kreipėsi į ieškovą ir Bendrovę beveik po metų laiko, kai atsakovas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ jau nebedirbo. Kadangi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad tik tuo atveju, kai pirkėjui nebuvo grąžinama tara, buvo daromos atžymos PVM sąskaitose-faktūrose buvo daromos atitinkamos atžymos, o kitais atvejais tara buvo grąžinama prekės pardavėjui; minėtą aplinkybę patvirtinus rašytiniais įrodymai (1 t., b. l. 30, 34); nenustačius Bendrovei ar ieškovui prekių trūkumo atleidžiant atsakovą iš darbo; nepasirašius Bendrovei su atsakovu turto perdavimo - priėmimo akto; ieškovui 2013 m. balandžio 10 d. Taikos sutartimi oficialiai deklaravus, kad jam yra žinoma visa Bendrovės turtinė padėtis ir pretenzijų nei akcininkams, nei valdymo organams (atsakovui) ieškovas neturi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė nei žalos atsiradimo fakto, nei prašomo priteisti jos dydžio, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nebuvo įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad 2013 m. balandžio 10 d. Taikos sutarties 5.9 punktu šalys nustatė ir kitą sąlygą, iš kurios seka, kad ieškovui išlieka teisė reikšti pretenzijas tiesiogiai buvusiems Bendrovės vadovams (direktoriams), jei po šios Taikos sutarties pasirašymo iškiltų aikštėn: a) neapskaityti Bendrovės įsipareigojimai, kurie turėjo būti įtraukti į Bendrovės apskaitą ir /ar b) Bendrovės prisiimti užbalansiniai įsipareigojimai, ir jei kiekvienos iš šių paaiškėjusių (a) ar (b) punktuose nurodytų aplinkybių neigiamos finansinės pasekmės bendrovei (ar jų išraiška) viršytų 15 000 Lt. Minėtam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šios sutarties 3.3 punkto ir 5.9 punkto sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos ir jos vykdymo tvarka (apskaita), juolab kad AB „Vilkyškių pieninė“ 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d. Tarpusavio suderinimo aktai dėl negrąžintos ginčo bendro naudojimo taros, kuriais ieškovas būtent ir grindžia žalos atsiradimo faktą ir jos dydį (ieškinio pagrindas), ieškovui buvo žinomi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas apie atsakovo neva padarytus nuostolius sužinojo po 2013 m. balandžio 10 d., t. y. sudarydamas 2013 m. rugsėjo 12 d. trišalį Susitarimą dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriuo ieškovas ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ įsipareigojo atlyginti AB „Vilkyškių pieninė“ nuostolius dėl negrąžintos taros, ir dėl ko nagrinėjamam ginčui spręsti būtų pagrindas taikyti Taikos sutarties 5.9 punkto nuostatas (CK 6.193 straipsnis).
Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo nustatyta kita civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas).
Vertinant atsakovo 2012 m. vasario 25 d. patvirtintą Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir išdavimo tvarką (Tvarką), kurios faktinį egzistavimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, matyti, kad už dėžių (taros) tinkamą apskaitą Bendrovėje yra atsakingas konkretus asmuo – vyriausia finansininkė (3 t, b. l. 97-100, 4 t. b. l. 110-115). Nurodomą aplinkybę patvirtina B. V.. finansininko pareiginiai nuostatai, iš kurių seka, kad įmonės finansininkas organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansinių resursų naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą (4 t., b. l. 18-21, 1 punktas). Bendrovės sandėlininkas yra atsakingas už materialinių vertybių priėmimą ir išdavimą, jų apskaitą, už materialinių likučių nuolatinį sekimą, materialinių vertybių saugumą (Sandėlininko pareiginių nuostatų III skyriaus 1, 3, 5, 6 punktai; 4 t., b. l. 22-25). Iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos nei kreditoriai, nei Bendrovės valdymo organai neturėjo pretenzijų nei įmonei, nei jos vadovui. Tokią poziciją 2013 m. balandžio 10 d. Taikos sutartyje patvirtino ir ieškovas. Todėl sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas atsakovo atsakomybę grindė tik bendromis teisės normomis, įtvirtinančiomis vadovo atsakomybę už bendrovės veiklos ir apskaitos organizavimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau nenurodė, kaip, kokiu būdu ir kokius įmonės veiklos ar svetimo turto (apyvartinės taros) apskaitos organizavimo reikalavimus pažeidė atsakovas. Atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visetą, aptariamu kaip šios bylos atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygai – neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti pagal CK 2.87 straipsnio 1–4 dalies nuostatas nėra faktinio pagrindo, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju turėtų būti nustatyti tyčiniai (labai neatsargūs) atsakovo veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsirado nuostoliai, tačiau tokia aplinkybė byloje nebuvo nustatyta.
Remiantis tuo, kas minėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra teisinio pagrindo išvadai, kad egzistuoja ir dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys (6.247 straipsnis). Tokiu būdu, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo reikalavimą atmetė.
Minėta, kad teismas atmetė ieškovo reikalavimą ir kitu teisiniu pagrindu, t. y. konstatavęs, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. trišalis Susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko yra niekinis ir negaliojantis. Pažymėtina, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde dėl šio ieškinio atmetimo teisinio pagrindo nepasisako ir jo neskundžia (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti šios teismo sprendimo dalies teisėtumo savarankiškai, išskyrus CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (CPK 320 straipsnis). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje kilus ginčui dėl taikytinos teisės, t. y. kokios teisės pagrindu – darbo ar civilinės – atsakovui gali būti taikoma turtinė (materialinė) atsakomybė (įmonės vadovo atsakomybės „dualizmo“ doktrina), faktiniai teisiniai santykiai, kai reikalavimas atlyginti nuostolius kildinamas iš dviejų juridinių asmenų sudarytų sandorių, reguliuojami civilinės teisės normomis. Tokiu būdu, įmonės vadovo neteisėtais veiksmais iš tokių sandorių padaryta žala atlyginama įmonei, kurios išieškojimą gali inicijuoti įmonės valdymo organas ar dalyvis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad įmonės vadovas įmonei (jos valymo organams) turi esminę reikšmę, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad be atsakovo sutikimo 2013 m. rugsėjo 12 d. trišalis Susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo negalėjo būti sudarytas (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Remiantis nurodytu, teismas pagrįstai sprendė, kad toks sandoris yra negaliojantis, todėl naikinti šią teismo sprendimo dalį CPK 329 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam tenka pareiga atlyginti atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 3000 Eur (t. 5, b. l. 23-33, 58-63), o trečiasis asmuo atsakovo pusėje R. B. – 160,75 Eur atstovavimo išlaidų (t.5, b. l. 50-53, 65-66). Atsižvelgiant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015-03-19 pakeitimo Nr. 1R-77) 8.11 punktą, atsakovo prašomą priteisti 3000 Eur. suma mažintina iki 928,85 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalie s1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Kooperatyvo „Pieno puta“ (į. k. 3000045347) atsakovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 928,85 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 85 ct), trečiajam asmeniui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 160,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.