Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei Ž. K. dėl santuokoje įgyto turto dalių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovę per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), 1985 m. liepos 9 d., sudarė santuoką įrašo Nr. 253. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. K. būdamas santuokoje su Ž. K. 1990 m. sausio 30 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 17 pagrindu įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. VĮ Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl V. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notaras 2017 m. sausio 24 d. raštu dėl atsisakymo atlikti notartį veiksmą Nr. 32 pranešė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negali, kadangi nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl reikia nustatyti mirusiojo asmens dalį bendrojoje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 ir 3.101 straipsniai nustato, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, 3.89 straipsnio 1 dalyje, 3.90 straipsnyje ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo.

Nagrinėjamu atveju formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto lygių dalių prezumpcijos, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad sutuoktiniai V. K. ir Ž. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki V. K. mirties (duomenys neskelbtini) valdė garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas įstatymo, o ieškinys patenkintinas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 83 str. 1 d. 11 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad sutuoktiniai V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki V. K. (V. K.) mirties ((duomenys neskelbtini)), valdė negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nekelbtini).

Priteisti iš atsakovės Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.