- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- A-146-1268-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- N. D.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja N. D. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2-6), kuriuo prašė įpareigoti Valstybinio medicininio audito inspekciją išnagrinėti jos 2008 m. liepos 14 d. skundą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2008 m. liepos 22 d. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Audito inspekcija) raštu Nr. 4R-1267(D-289) atsisakė nagrinėti jos 2008 m. liepos 14 d. skundą, motyvuodama tuo, kad praleistas terminas skundui paduoti. Šiame rašte, pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ji jau 2006 metais žinojo apie Kauno gydymo įstaigose nustatytą diagnozę, nes 2006 m. sausio 31 d. pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir SAM) skundą, kuriame skundėsi dėl nepagrįstai nustatytos šizofrenijos. Pareiškėja aiškino 2006 metais nežinojusi apie tai, kad Kauno medicinos universiteto klinikose (toliau – ir KMUK) jai buvo nustatyta šizofrenija. Teigė tik 2008 metais sužinojusi apie diagnozės, įrašytas 1999 ir 2004 metais. 2006 m. sausio 31 d. kreipėsi į SAM su skundu, kuriame prašė išsiaiškinti, kodėl jai buvo nustatyta šizofrenijos diagnozė ir patvirtinti, kad ji šia liga nesirgo. Skundas buvo persiųstas nagrinėti Audito inspekcijai. Atsakovė jos skundą išnagrinėjo (2006 m. gegužės 4 d. raštas) formaliai, todėl ji 2006 m. liepos 19 d. kreipėsi į Audito inspekciją pakartotinai, tačiau atsakovė jos skundo nenagrinėjo, motyvuodamas tuo, jog nenurodyta naujų aplinkybių. Teigė, jog Audito inspekcijai 2006 metais neatlikus Kauno gydymo įstaigų teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės, ji turėjusi pati rinkti informaciją apie jai nustatytas diagnozes, paskirtą gydymą, gydymo ir diagnostikos metodus, gydymo pasekmes. Gindama savo (pacientės) teises vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausia kreipėsi į gydymo įstaigas, 2008 metų sausio – liepos mėnesių laikotarpiu rinko dokumentus iš šių įstaigų, o juos surinkusi 2008 m. liepos 14 d. skundu kreipėsi į Audito inspekciją.
Pareiškėja skunde teigė termino kreiptis į teismą su skundu nepraleidusi, o jei teismas manytų, jo terminas praleistas, prašė skundo padavimo terminą atnaujinti.
Atsakovė su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patirtinto Audito inspekcijos direktoriaus 2008 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3v-4 (toliau – ir Aprašas) 31.3 punktą skundas nenagrinėjamas, jeigu jis Audito inspekcijoje gautas vėliau nei vieni metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo dienos. Atsakovė pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos persiųstame Audito inspekcijai 2006 m. sausio 31 d. skunde N. D. prašė nurodyti Kauno sveikatos apsaugos įstaigoms, kuriose ji gydėsi, pirmiausia Kalniečių poliklinikai ir Šilainių poliklinikai, KMUK, Kauno psichiatrijos ligoninei, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, kad dokumentuose panaikintų įrašus, jog ji serga šizofrenija. Teigė, jog toks pareiškėjos prašymas patvirtina, kad ji jau 2006 metais žinojo apie KMUK jai nustatytą šizofrenijos diagnozę, t.y. praėjo daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos 14 d. pateiktame skunde, kurį Audito inspekcija atsisakė nagrinėti motyvuodama termino praleidimu, visi skundžiami asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiksmai buvo atlikti prieš daugiau nei trejus metus nuo skundo pateikimo dienos. Atsakovo teigimu, terminai skundui paduoti yra praleisti, todėl Audito inspekcija teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar nebuvo praleistas terminas skundui dėl paciento teisių pažeidimų paduoti.
Teismas rėmėsi Aprašo 8.6 punktu, numatančiu, kad Audito inspekcija, spręsdama nurodytus uždavinius nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus. Pažymėjo, kad detalią skundų ir prašymų Audito inspekcijoje nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Aprašo III dalis. Aprašo 31 punkte įtvirtinti atvejai, kada skundas nenagrinėjamas. Nustatė, jog Aprašo 31.3 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Inspekcijoje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.
Teismas iš pareiškėjos atstovės 2008 m. liepos 14 d. Audito inspekcijai pateikto skundo turinio (b. l. 9-14) nustatė, kad pareiškėja skundžia gydymo įstaigų veiksmus, atliktus 1993, 1999 ir 2004 metais, taigi, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo teisių pažeidimo padarymo dienos iki skundo Audito inspekcijai pateikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad net jei pareiškėja apie teisių pažeidimus sužinojo vėliau, pagal nurodytą Apraše skundo pateikimo senaties terminą, galima skųsti pažeidimus, kurie padaryti anksčiausiai 2005 m. liepos 14 d. Teismas pažymėjo, jog iš 2006 m. sausio 31 d. pareiškėjos Sveikatos apsaugos ministrui pateikto skundo matyti, jog N. D. tuo metu žinojo apie jai diagnozuotas ligas ir prašė panaikinti šizofrenijos įrašus gydymo įstaigose, tarp jų - KMUK (b. l. 49-51). Atsižvelgęs į byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad Audito inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. pateiktą skundą.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91-93), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su Audito inspekcijos 2006 m. spalio 6 d. ataskaitos Nr. 1A-110-86-2K ir tos pačios dienos sprendimo pateikimu į bylą. Pažymėjo apie šiuos dokumentus sužinojusi tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas nevertino bylai reikšmingos aplinkybės, kad iki 2008 metų jai nebuvo žinomos šešios įtariamos psichinės ligos. Pažymi, kad teismas formaliai taikė senaties terminą jos pateikto atsakovei skundo atžvilgiu ir nenagrinėjo bei nevertino jos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Mano, kad teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą privalėjo pripažinti, kad jos atžvilgiu atliekami veiksmai yra tęstiniai. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčai dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savo esme yra kildintini iš civilinių santykių, šiam ginčui turėtų būti taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nurodytas CK 1.124 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliantės atstovė pateikė prašymą dėl 920 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (b.l.110).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė medicininio audito inspekcija atsiliepimu į apeliantės skundą (b. l. 101-102) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo analogiškus argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos keliamų klausimų, susijusių su informacijos apie jos sveikatos būklę nesuteikimu asmens sveikatos priežiūros įstaigose (dėl pareiškėjai nežinomų jos ligų diagnozių), nes tokio pobūdžio klausimai yra laikomi civilinės teisės reguliavimo dalyku. Mano, kad bendrasis ieškinio senaties terminas negali būti taikomas nagrinėjant ginčą dėl atsakovės atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundą, nes pareiškėją ir atsakovę šiuo atveju sieja ne civiliniai, o administraciniai teisniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar Audito inspekcijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimas Nr.4R-1267 (D-289), kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skundą, yra pagrįstas ir teisėtas.
Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde pateiktą reikalavimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skundą, administracinio ginčo šioje byloje ribas nustatė teisingai. Teismas nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtinta paciento teisė skųstis dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento, teisės, pacientas (jo atstovas) raštu kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą. Aptariamo straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nepatenkintas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu skundo nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jei pacientas (jo atstovas) kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri kreipimąsi išnagrinėja pati arba pagal nagrinėjamo klausimo pobūdį privalo jį perduoti nagrinėti kitoms valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Šių institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teismui.
Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnyje ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra sveikatinimo veiklos paslaugų valstybinės kontrolės subjektas, atliekantis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrolę. Audito inspekcija pagal savo kompetenciją nagrinėja pacientų (jų atstovų) skundus.
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą reglamentuoja Valstybinio medicininio audito nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172, Valstybinio medicininio audito inspekcijos nuostatai (galioja Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr.437 redakcija), Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patirtintas Audito inspekcijos direktoriaus 2008 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3v-4 (galioja 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr.3v-56 redakcija). Aprašo 31 punktas numato atvejus, kuriuos nustačius prašymas ar skundas nenagrinėjamas. Aprašo 31.3 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu Inspekcijoje gautas vėliau nei vieni metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.
Audito inspekcija 2008 m. liepos 22 d. sprendimu Nr.4R-1267 (D-289) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2008 m.liepos 14 d. skundą vadovaudamasi Aprašo 31.3 punktu. Iš sprendimo turinio matyti, kad atsakovė Aprašo 31.3 punktą taikė iš pareiškėjos pateikto skundo nustačiusi, jog ji kreipėsi dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias jos nurodytos medicinos įstaigos teikė 1993, 1999 ir 2004 metais. Priimdama šį sprendimą atsakovė taip pat rėmėsi pareiškėjos 2006 m. sausio 31 d. skundo, persiųsto Audito inspekcijai Sveikatos apsaugos ministerijos, tyrimo medžiaga. Iš minėto skundo turinio atsakovė nustatė, jog pareiškėja apie 2004 metais jai nustatytą šizofrenijos diagnozę žinojo 2006 metais. Audito inspekcijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimas Nr.4R-1267 (D-289) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus turinio reikalavimus. Procesinių pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą teismui įpareigoti atsakovę priimti dėl pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skundo naują sprendimą, nenustatyta.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė dėl pareiškėjos 2008 m.liepos 14 d. skundo Aprašo 31.3 punktą taikė pagrįstai. Aprašas yra procesinis teisės aktas, kuris galiojo pareiškėjai pateikus 2008 m.liepos 14 d. skundą. Aprašas nustatyta tvarka yra paskelbtas Valstybės žiniose (Žin., 2007, Nr.7-306), taigi atsakovė, gavusi pareiškėjos skundą, šiuo teisės aktu privalėjo vadovautis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Audito inspekcijos direktoriaus 2008 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 3v-4 buvo priimtas galiojant Viešojo administravimo įstatymo redakcijai (nuo 2007 m. sausio 1 d. galiojanti 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr.X-736 redakcija), kurios 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Į Aprašo 31.2- 31.3 punktus iš esmės yra perkeltas minėtoje įstatymo normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas Apraše nustatant asmeniui palankesnį termino pateikti Audito inspekcijai prašymą ar skundą eigos skaičiavimą.
Pareiškėja 2008 m. liepos 14 d. skunde, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ir atsakovė, skundėsi dėl 1993, 1999 ir 2004 metais teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Šiame pareiškėjos skunde nurodyta, jog paskutinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių skundžiamasi, buvo teiktos 2004 m. gegužės 15 d. – 2004 m. birželio 4 d. laikotarpiu. Iš byloje esančio pareiškėjos 2006 m. sausio 31 d. skundo Sveikatos apsaugos ministerijai, kurį išnagrinėjo Audito inspekcija, matyti, kad pareiškėja šiuo skundu skundėsi dėl tuo pačiu laikotarpiu ir dėl tų pačių paslaugų, kurios nurodytos ir 2008 m. liepos 14 d. skunde, įvardydama diagnozę, su kuria nesutiko.Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus pareiškėjos sužinojimo apie galimai pažeistas jos (pacientės) teises data yra 2006 m. sausio 31 d. (2006 m. sausio 31 d. skundo surašymo data). Taigi pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skundas Audito inspekcijai pateiktas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo sužinojimo apie jos (pacientės) teisių galimo pažeidimo dienos ir praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos. Pagal pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skunde nurodytas aplinkybes paskutinė skundžiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų diena yra 2004 m. birželio 4 d. Pagal pareiškėjos skundo pateikimą datą atsakovė galėjo nagrinėti skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios suteiktos ne vėliau kaip 2005 m. liepos 14 d. (Aprašo 31.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovės pozicija, kad pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skundas negalėjo būti nagrinėjamas, nes buvo pateiktas praleidus nustatytus terminus.
Pareiškėja skundą teismui pateikė per mėnesį po to, kai Audito inspekcija priėmė 2008 m. liepos 22 d. sprendimą Nr.4R-1267 (D-289). Skundo kreiptis į administracinį teismą pareiškėja nepraleido (ABTĮ 33 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimą dėl termino pateikti skundą teismui atnaujinimo. Svarstyti ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą Audito inspekcijai teismas neturėjo teisinio pagrindo. Nagrinėjamo ginčo pobūdis administracinis, todėl šiam ginčui spęsti Civilinio kodekso normos netaikytinos.
Apeliantės argumentas, kad teismas nevertino Audito inspekcijos 2006 m. spalio 6 d. ataskaitos Nr. 1A-110-86-2K ir tos pačios dienos sprendimo, nepagrįstas, nes šie aktai nebuvo ginčo šioje byloje dalykas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie dokumentai į bylą buvo pateikti 2008 m. rugsėjo 16 d. kartu su atsakovės atsiliepimu į pareiškėjos skundą. 2008 m. spalio 6 d. teismas atsakovės pateiktus dokumentus (24 lapai) išsiuntė pareiškėjai. 2008 m. spalio 29 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas, tačiau dėl šių aktų jokių reikalavimų nepateikė. Atsižvelgdamas į nagrinėjimo ginčo ribas (dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2008 m. liepos 14 d. skundą), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ir vertinti Audito inspekcijos 2006 m. spalio 6 d. ataskaitą ir sprendimą. Informacijos apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikimas nėra ginčo šioje byloje dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šiuo klausimu pateiktų apeliantės argumentų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Nepatenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo (ABTĮ 44 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos N. D. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.