Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
1-138-718/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
T. L.
Nukentėjusysis
P. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-718/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26694-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Linai Karbauskienei,

kaltinamajam T. L.,nukentėjusiojo P. Z. atstovui advokatui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas:

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo 2019-05-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliai – BK) 284 str., 138 str. 2 d. 8 p. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-04 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 8 (aštuoniems) mėn. laisvės apribojimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-26 nutartimi subendrintos bausmės, skirtos 2019-05-20 ir 2019-07-04 nuosprendžiais, paskirta bausmė 1 (vieneri) metai 2 (du) mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. 2020-06-12 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

2020-07-06, apie 21.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, baro (duomenys neskelbtini) lauko kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, tyčia du kartus kumščiu sudavė P. Z. į veido sritį, taip padarydamas jam dešinio antakio ir nosies sumušimą, nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2020-07-06, apie 21.00 val., su pažįstamais leido laiką bare (duomenys neskelbtini). Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Pripažįsta du kartus sudavęs nukentėjusiajam į veidą. Nepamena priežasties, dėl ko viskas įvyko. Galimai nukentėjusysis bandė juos sutramdyti, apraminti, nes jie garsiai šūkavo. Po konflikto jį, kaltinamąjį, sulaikė policija. Nukentėjusiam skambino, norėjo atlyginti žalą, siūlė iki 1000 eurų, norėjo susitaikyti, bet nesusitarė dėl dydžio. Atlyginti žalą jis, kaltinamasis, buvo pasiruošęs. Mano, kad pateikto civilinio ieškinio suma per didelė. Nukentėjusiam gali atlyginti iki 1000 eurų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 500 Eur už advokato paslaugas. Ligonių kasos ir Sodros ieškinius pripažįsta. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, nėra užsakymų. Įmonės veikla - statybos. Jo, kaltinamojo, pajamos nėra didelės, atlyginimas 600 eurų. Yra vedęs, turi 2 vaikus. Sutuoktinė dirba, tačiau šiuo metu taip pat prastovose. Ankstesniu nuosprendžiu iš jo priteista 3000 Eur. Iki šiol moka žalos atlyginimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusysis P. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. 2020-07-06, apie 21.00 val., iš (duomenys neskelbtini) centrinio pulto dispečerės gavo iškvietimą nuvykti į barą (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), kur suveikė pavojaus signalas. Nuvykęs minėtu adresu, pamatė prie baro (duomenys neskelbtini) lauko staliukų sėdinčius du vyrus, kurie elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie padavėjos, grasino kitiems baro klientams. Priėjęs prie šių vyrų, paprašė, kad jie išeitų iš baro (duomenys neskelbtini) teritorijos, tačiau jie tai padaryti atsisakė. Vyrams jis pasakė, kad iškvies policiją. Tada vienas iš minėtų vyrų, priėjęs prie jo, rankomis pradėjo smūgiuoti į galvą, sudavė apie 10 smūgių. Nuo jo traukdamasis jis norėjo išsitraukti iš dėklo dujų balionėlį, tačiau to padaryti jam nepavyko. Tada jis pabandė iš dėklo išsitraukti tarnybinį ginklą. Tai pamatęs vyras nuo jo pasitraukė ir iš kavinės teritorijos išbėgo. Tuo metu atvyko jo pamainos viršininkas ir jie su juo pabandė nubėgantį vyrą pasivyti, tačiau nepavyko. Atvykus policijos pareigūnams ir jam su jais bendraujant, prie jų privažiavo kitas policijos automobilis, kuriame jis pamatė ir atpažino sėdintį vyrą, kuris jį sumušė (1 t., b.l. 1-2). Papildomai apklausiamas parodė, kad vyriškiai, dėl kurių jis atvyko pagal pavojaus signalą į barą (duomenys neskelbtini), ir paprašius palikti barą, iš baro nepasišalino. Pasiėmę viskio butelį jie nuėjo į baro lauko terasą, atsisėdo prie staliuko ir pradėjo vartoti alkoholį. Jis juos buvo įspėjęs, kad jei jie nepasišalins iš baro, kvies policiją. Prie baro lauke nuo staliuko atsistojo aukštas vyriškis, vilkintis mėlynomis sportinėmis kelnėmis, kuris priėjo prie jo ir nieko jam nesakęs užsimojo trenkti kumščiu, bet nuo smūgio jis išsisuko ir nuo jo atsitraukė. Tada vyriškis pribėgo prie jo ir du kartus kumščiu jam smogė į veido sritį. Viskas įvyko labai staiga, netikėtai. Iki tol jis su vyriškiu gan draugiškai ir ramiai bendravo. Pats nesuprato, kodėl jis taip pasielgė. Po įvykio, jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, buvo atlikta operacija. Turtinė žala jam nepadaryta. Civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos pateiks teisme (1 t., b.l. 28-29).

Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) barmene-kasininke. 2020-07-06 buvo jos darbo diena. Po pietų, laiko nežino, į barą atėjo aukštas vyrukas, vilkintis mėlynomis sportinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos marškinėliais, su šlepetėmis, kuris atėjęs prisėdo prie bare jau buvusio vyriškio, kuris buvo su mėlynos spalvos marškinėliais. Vyriškiai vartojo alkoholinius gėrimus. Po to vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, pradėjo kabinėtis prie vieno vyriškio. Tas pats vyriškis toliau bare elgėsi netinkamai, garsiai kalbėjo, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, ne vieną kartą trankė stalą kumščiu, vieną kartą kumščiu trenkė į sieną. Ji porą kartų priėjo prie staliuko juos nuraminti. Po kiek laiko jie išėjo iš baro, po to vėl sugrįžo. Sugrįžę į barą ant staliuko pasistatė butelį viskio ir toliau elgėsi iššaukiančiai, sudaužė alaus bokalus, kiti klientai pradėjo skųstis jų elgesiu, jie bare buvo nepageidaujami, todėl priėjusi prie jų dar kartą pasakė, kad iškvies apsaugą, jei jie nepasišalins iš baro. Jie pasakė, kad kviestų, išėjo iš baro ir netrukus vėl sugrįžo į vidų. Supratusi, kad jie iš baro nepasišalins, iškvietė apsaugą. Vaikinai norėjo nusipirkti alaus, bet ji alaus jiems nepardavė, ir jie, išėję į lauko terasą, atsisėdo prie staliuko. Matė, kaip vyriškis, vilkintis sportinėmis kelnėmis, ant stalo buvo užsidėjęs kojas, kabinėjosi prie klienčių. Apie 21.00 val. atvykus apsaugos darbuotojui nurodė nepageidaujamus asmenis. Apsaugos darbuotojas nuėjo prie vaikinų, kažką kalbėjosi. Vaikinai nereagavo į perspėjimus palikti barą. Apsaugos darbuotojas stovėjo prie baro durų lauke, o ji tuo metu lauko terasoje nurinkinėjo tuščius bokalus ir matė, kaip vaikinas, vilkintis sportinėmis kelnėmis, atsistojo ir, priėjęs prie apsaugos darbuotojo, užsimojo jam smogti, bet apsaugos darbuotojas nuo smūgio atsitraukė ir paėjo truputį į šalį. Vaikinas jį pasivijo ir pradėjo smūgiuoti rankomis į veido sritį. Matė, kaip paskutinis smūgis buvo į nosies sritį, iš nosies bėgo kraujas. Dėl sudaužytų alaus bokalų barui jokia žala nepadaryta, nes vaikinai sumokėjo (1 t., b.l. 48-51).

Liudytojas D. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini). 2020-07-06, apie 21.00 val., iš centrinio valdymo pulto gavo pavojaus signalą bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atvykęs, tarnybinį automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ir dar sėdėdamas automobilyje matė, kaip jo kolega Patrikas stovi lauke prie baro (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio ir eidamas prie kolegos pamatė, kaip prie jo iš lauko terasos priėjo aukštas vyriškis, vilkintis sportinėmis melsvos spalvos kelnėmis, su šlepetėmis, ir priėjęs prie kolegos užsimojo ranka jam trenkti. Patrikas nuo smūgio išsisuko ir pabėgo nuo vyriškio į šalį. Tada vyriškis pradėjo bėgti link Patriko ir smūgiuoti jam ranka į veido sritį. Matė, kad vyriškis pataikė keletą kartų kolegai į veido sritį. Viskas įvyko labai staiga, jis pradėjo bėgti link jų ir šaukė „ką tu darai“, jam pribėgus Patrikas nuo vyriškio jau buvo atsitraukęs ir jis išsiėmęs dujų balionėlį papurškė į vyriškio pusę. Vyriškis pradėjo nuo jų bėgti, bet jis nuo jų paspruko. Patrikui iš nosies pradėjo bėgti kraujas (1 t., b.l. 54-57).

Specialisto išvadoje Nr. G 1133/2020(03) nurodyta, kad P. Z. nustatytas dešinio antakio ir nosies sumušimas, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai galėjo gautis sumušus veidą kumščiais, sudavus ne mažiau kaip du smūgius (į dešinį antakį ir į nosį). P. Z. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant atskirai, dešinio antakio sumušimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 44).

2020-07-06 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-07-06, 21.05 val., gavo iškvietimą dėl bare (duomenys neskelbtini) agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie atsisako išeiti. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas P. Z., kuris papasakojo, kad atvykus į barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir paprašius nepageidaujamam asmeniui išeiti iš baro, kilo konfliktas, kurio metu baro lankytojas smogė jam į veidą ir pasišalino. Vyriškio požymiai buvo perduoti per radijo ryšį kitiems pareigūnams, kurie pastebėjo panašų asmenį ir jį sulaikė. Atvykus ekipažui su sulaikytu asmeniu apsaugos darbuotojas atpažino ir nurodė, kad būtent šis vyriškis jį sumušė (1 t., b.l. 10-11).

2020-07-06 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiosios patrulės P. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-07-06, 21.20 val., per radijo ryšį išgirdo požymius vyriškio, kuris sumušė apsaugos darbuotoją ir pasišalino Skulptūrų parko kryptimi. Pagal nurodytus apibūdinimus, ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo panašų asmenį, kuris buvo basas, kruvinomis rankomis. Asmuo buvo sulaikytas, nustatyta jo asmenybė - T. L., kuris buvo nuvežtas į įvykio vietą ir apsaugos darbuotojas atpažino vyriškį ir nurodė, kad tai tas asmuo, kuris jį sumušė (1 t., b.l. 12).

Iš policijos duomenų žiūryklės apie pristatytą asmenį matyti, kad 2020-07-06 21.50 val. T. L. nustatytas 2,15 prom. neblaivumas ( 1 t. b.l. 13-17).

Apžiūros protokole apžiūrėtas DCV su vaizdo įrašu, darytu 2020-07-06, 20.42 val., baro (duomenys neskelbtini) lauko kavinė. 20.48 val., prie vieno iš staliukų prieina du aukšti vaikinai, vienas iš jų, vilkintis mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos marškinėliais ir pilkos spalvos megztuku, su šlepetėmis, kaip nustatyta tyrimo metu T. L.. Kitas vaikinas mėlynos spalvos marškinėliais, tamsiomis kelnėmis. 20.53 val. prie baro lauke stovi apsaugos darbuotojas, prie jo prieina T. L., jie kalbasi. 20.54 val. iš baro išeina T. L. rankoje laikydamas butelį, jį perduoda su juo buvusiam vyriškiui, apsikabina apsaugos darbuotoją, kalbasi. T. L. nueina prie staliuko, atsisėda. 20.58 val. nuo staliuko pakyla T. L., prieina prie apaugos darbuotojo, ir jam užsimoja ranka. Apsaugos darbuotojas pasilenkęs išvengia smūgio ir pradeda bėgti į kairę pusę, jį nusiveja T. L. (1 t., b.l. 140-142).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis T. L. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį P. Z. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl P. Z. dešinio antakio ir nosies sumušimo, nosies kaulų lūžio P. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Pripažįsta du kartus sudavęs nukentėjusiajam į veidą. Nepamena priežasties, dėl ko viskas įvyko, nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, galimai nukentėjusysis bandė juos sutramdyti, apraminti, nes jie garsiai šūkavo. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvada. Tai, kad dešinio antakio ir nosies sumušimas, nosies kaulų lūžis padaryti šio įvykio metu, konstatuota specialisto išvadoje, kuri patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad padaryti sužalojimai galėjo gautis sudavus į veidą kumščiu ne mažiau kaip du smūgius ( į dešinį antakį ir į nosį). Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo T. L. kaltė dėl P. Z. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta.

Kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo P. Z. atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos. Įvykio metu nukentėjusiajam P. Z. kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šie kaltinamojo T. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, be jokios dingsties, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė, jog dėl to bus padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis T. L. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Jis anksčiau teistas, paskutiniai du teistumai už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, tačiau teistumai išnykę. Kaltinamasis T. L. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, dirba, kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kritiškai vertina savo poelgį, padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti bausmės vidurkio.

Teismo nustatytos aplinkybės–kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, turi šeimą, dirba, pagrįstai leidžia spręsti, kad T. L. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo T. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-07-06, 21.25 val., iki 2020-07-07, 12.38 val., tai yra 1 diena (1 t., b.l. 177, 179).

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 213,58 eurų dydžio civilinį ieškinį T. L. dėl P. Z. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 65-68). Nukentėjusysis P. Z. dėl kaltinamojo T. L. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 213,58 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b.l. 68). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis T. L., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo T. L. priteisiama 213,58 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 332,11 Eur civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiojo P. Z. 2020-07-06 – 2020-07-23 laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b.l. 90-93). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 229,92 Eur civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiojo P. Z. 2020-07-24 – 2020-08-05 laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, nedarbingumo pažymėjimų nuorašais (1 t., b.l. 111-117). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Be to, nukentėjusysis P. Z. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (2 t., b.l. 57-63), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirto nosies kaulų lūžio 2020-07-07, 9.10 val., buvo operuotas, 2020-07-09 išrašytas ambulatoriniam gydymui. Nuo 2020-07-06 iki 2020-08-05 buvo nedarbingas. Pirmąją savaitę po patirto sužalojimo negalėjo kvėpuoti per nosį. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis patyrė išgąstį, stresą, jam buvo taikomas medikamentinis gydymas. Patirti sužalojimai apsunkino jo kasdienę buitį, jis ilgą laiką buvo nedarbingas, patyrė dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, taip pat kad miegotų. Jis iki šiol negali pilnai kvėpuoti per vieną nosies šnervę, po nosies operacijos ji nebuvo atstatyta į savo pradinę padėtį. Jo nosies pertvara yra pakrypusi, dėl ko blokuojama nosies landa ir to pasekoje apsunkintas kvėpavimas per nosį. Artimiausiu laiku šį trūkumą reikės pašalinti atliekant nosies pertvaros operaciją ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir estetiniais sumetimais, nes jo nosis vizualiai atrodo šiek tiek pakrypusi, dėl ko jis jaučia nuolatinį diskomfortą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam P. Z. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamuosius reiškinius, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra įmonės direktorius, įmonės veikla - statybos. Kaltinamasis nurodė, kad jo atlyginimas 600 eurų, yra vedęs, turi 2 vaikus, žmona dirba.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl P. Z. priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į tai, kad dėl T. L. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl T. L. suduotų smūgių buvo padarytas dešinio antakio ir nosies sumušimas, nosies kaulų lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismui nekyla abejonių, kad P. Z. patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nesaugumo jausmą, kadangi T. L. prieš jį smurtavo viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, kas akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumus, kurį laiką negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, užsiimti kasdiene veikla. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų P. Z. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius, operuojant. Ir šiuo metu jis jaučia diskomfortą dėl iškrypusios nosies pertvaros. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio P. Z. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ateityje ribotos jo judėjimo galimybės. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, P. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 1 500 Eur. Kita ieškinio dalis atmestina.

Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam P. Z..

Nukentėjusysis savo civiliniame ieškinyje ir nukentėjusiojo P. Z. atstovas advokatas A. B. prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas advokatui pagalbai apmokėti bei priteisti iš kaltinamojo 500 Eur nukentėjusiajam P. Z. (2 t., b.l. 62-63). Prašymas priteisti 500 Eur nukentėjusiojo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam P. Z. priteistina 500 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo T. L..

Kiti klausimai

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir T. L. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti T. L. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaityti kaltinamojo T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-06, 21.25 val., iki 2020-07-07, 12.38 val., tai yra 1 dieną.

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 213,58 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo T. L. 213,58 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 332,11 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo T. L. 332,11 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą 229,92 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo T. L. 229,92 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Nukentėjusiojo P. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo T. L. 1 500 Eur neturtinės žalis atlyginimą nukentėjusiajam P. Z.. Kitą P. Z. ieškinio dalį neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo Tado L. P. Z. 500 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė