Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-09 · Byla Nr. Ik-506-406/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
Ik-506-406/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00641-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos energija“
Administracinė byla Nr. I-506-406/12
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00641-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 28., 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo 34-osios butų savininkų bendrijos atstovui G. A.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Butkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 34-osios butų savininkų bendrijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 34-oji butų savininkų bendrija kreipėsi į teismą ir skunde prašė: 1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui rašytinį pritarimą gyvenamojo namo, pažymėto šifru 1A3p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. 1993-1017-6011, paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo inžinerines sistemas; 2) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas – 139,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt devyni litai) žyminio mokesčio, paskaičiuoto vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nuostatomis.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad 34-oji butų savininkų bendrijos nariai, vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, siekdami taupyti šilumos energiją ir savo pinigus, 2011 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir autonominio šildymo dujomis, butuose įsirengiant atskirus šildymo katilus, įrengimo. Gyvenamojo namo techninio paso kopija patvirtina, jog šildymo būdas yra centrinis. Minėtas pastatas namo šildymui naudoja AB „Kauno energija“ tiekiamą termofikatą, o karšto vandens ruošimui naudoja dujines kolonėles. Pareiškėjas, vadovaudamasis LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 106.1 punkte nurodytais reikalavimais, 2011 m. gegužės 13 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį bei projektavimo sąlygų sąvado keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą išdavimo, kad galėtų pradėti rengti projektą alternatyviam pastato šildymo būdui įsirengti. 2011 m. gegužės 27 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos skyrius atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. 2011 m. birželio 6 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl projektavimo sąlygų sąvado keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą išdavimo, tačiau 2011 m. liepos 5 d. gautas neigiamas atsakymas. 2011 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas gavo dar vieną Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos skyriaus raštą, kuriuo pasiūlyta įsirengti name kolektorinio šildymo sistemą, mažos galios modulį arba modernizuoti pastatą ir jo inžinerines sistemas. Kauno miesto

2

Žemesnės instancijos teismas

savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintame Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajame plane nustatyta, jog centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje statomą arba rekonstruojamą pastatą gali būti numatyta aprūpinti šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui, kai teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Atstovas kaip pavyzdį pažymėjo, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, butas Nr. 1, kurio plotas 97,78 m² per 2010-2011 metų šildymo sezoną termofikatu AB „Kauno energija“ yra sumokėjęs 5569,49 Lt. Minėto buto vieno kvadratinio metro šildymas per metus kainavo po 56,96 Lt. Atitinkamai šildymas kainavo ir kituose šio namo butuose. 2011 m. liepos 12 d. AB „Lietuvos dujos“ išduotoje pažymoje nurodyta, jog įvertinus greta (duomenys neskelbtini) esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gamtinių dujų suvartojimą, (duomenys neskelbtini) namo 100 m² būsto šildymui reikėtų apie 1200-1400 m³/metus. Laikant, jog gamtinių dujų kaina 2010-2011 metų šildymo sezonu (nuo 2011 m. sausio 1 d.) buvo 1,45 Lt už kubinį metrą, tokiu atveju minėto (duomenys neskelbtini) namo 100 m² būsto šildymas gamtinėmis dujomis per šildymo sezoną apytiksliai būtų kainavęs iki 2030,00 Lt, t.y., apytiksliai 20,30 Lt už kvadratinį metrą. Todėl akivaizdu, jog gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atjungus nuo centralizuotos šilumos tiekimo šaltinio ir šildantis individualaus gamtinių dujinio katilo pagalba šildymas bus pigesnis. Pažymėjo, jog atliktais skaičiavimais nėra įvertinta ir kita nauda, kurią pareiškėjas gautų atsijungęs nuo centralizuoto šilumos tiekimo, t.y., nauda dėl temperatūros reguliavimo paros laikotarpyje, kurią turi dujinis katilas ir kurios negali teikti centralizuota šilumos tiekimo sistema. Pareiškėjo atstovas nesutinka, jog pakeičiant pastato šildymo būdą, atjungiant pastato šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų, bus pažeidžiamos šilumos vartotojų teisės ir teisėti interesai, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai, vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, vienbalsiai 2011 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir autonominio šildymo dujomis įrengimo, butuose įsirengiant autonominio šildymo katilus. Mano, jog tokių aplinkybių visuma leidžia manyti, jog atsakovas savo formaliais raštiškais atsakymais vilkina prašymo sprendimą bei nepagrįstai ir nesąžiningai siekia apriboti pareiškėjo galimybę pasirinkti jam ekonomiškai naudingą šilumos gavimo būdą. Prašo skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti rašytinį pritarimą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo inžinerines sistemas ir kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų atsisakiusi išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo). Pareiškėjas 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. birželio 6 d. raštais į Kauno miesto savivaldybės administraciją kreipėsi prašydamas leisti nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį bei projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą išdavimo, t.y. iki LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimo. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl pritarimo gyvenamojo namo paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo inžinerines sistemas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti rašytinį pritarimą yra išankstinis. Atsakovo atstovė mano, jog pareiškėjas yra praleidęs ir kreipimosi į teismą terminus, net ir manant, jog pareiškėjo 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. birželio 6 d. prašymai turėjo būti traktuojami kaip prašymai dėl rašytinio pritarimo išdavimo bendrijai dėl gyvenamojo namo paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo inžinerines sistemas. Pažymėjo, jog teisės aktai nors ir numato galimybę vartotojams atsijungti nuo šildymo inžinerinių sistemų, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes teisės aktai numato imperatyvą šią teisę įgyvendinti tik tam tikra nustatyta tvarka ir pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio planus. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. T-320, kuriuo patvirtintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas, yra galiojantis, nėra nuginčytas ar ginčijamas šioje byloje, todėl laikytina, kad šis norminis aktas yra teisėtas ir juo privaloma vadovautis. LR energetikos ministras 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtino

3

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 95 punkte numatyta, jog pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas, privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Ši taisyklių nuostata buvo pakeista LR energetikos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 ir įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 29 d. Pagal anksčiau galiojusią Taisyklių šio punkto redakciją, pastato savininkas, pageidaujantis rekonstruoti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šilumos įrenginius, kai keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos specialiuosius architektūros reikalavimus tiems darbams atlikti. Todėl reikalavimas dėl rašytinio pritarimo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo inžinerines sistemas šilumos vartotojui, atsirado tik įsigaliojus Taisyklių pakeitimams. Pareiškėjas 2011 m. birželio 6 d. raštu informavo Kauno miesto savivaldybę, kad 2011 m. balandžio 1 d. raštu kreipėsi į AB „Kauno energija“, prašydami išduoti technines sąlygas atsijungimui nuo centralizuotų šilumos tinklų, bet techninių sąlygų negavo. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-244 patvirtinto Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo 28 punkte nurodyta nuostata, kuri yra suformuluota imperatyvia forma, 2011 m. rugpjūčio 8 d. Energetikos skyrius raštu Nr. 42-2-379 informavo pareiškėją apie tai, kad negali išduoti projektavimo sąlygų sąvado minėtiems darbams. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pastato (duomenys neskelbtini) Kaune šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva.

Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Šilumos vartotojo teises pakeisti pastato šildymo būdą detalizuoja energetikos ministro patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas – 34-oji butų savininkų bendrija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-11-01 iki 2011-07-29), 2011 m. gegužės 13 d. prašymu (b.l. 19) kreipėsi į atsakovę dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų ir projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Pagal prašymo padavimo metu galiojusių Taisyklių 106.1 punktą, atjungiant daugiabutį namą, daugiabučio namo valdytojas, jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato ar jo sekcijos (bloko) šildymo būdą, privalėjo pateikti informaciją savivaldybės institucijai, pridedant šiuos dokumentus: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos (106.1.1 punktas) ir kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio juridinio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam objektui šildyti (106.1.2.). Rašytine bylos medžiaga (b.l. 15, 20) nustatyta, beje dėl to ginčo byloje ir nėra, kad visi šie Taisyklėse nurodyti privalomieji dokumentai specialių reikalavimų išdavimui dėl šildymo būdo pakeitimo atsakovui buvo pateikti.

Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 42-2-296 (b.l. 21) atsakovas atsisakė išduoti šias sąlygas, argumentuodamas, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir pasirinkta kuro rūšis, įrengiant dujinius katilus, neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintam atnaujintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, jog vartotojų aprūpinimo šiluma būdas įgyvendintas specialiajame plane, nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai, be to, keičiant pastato šildymo būdą, atjungiant pastato

4

šilumos įrenginius nuo šilumos perdavo tinklų, pažeidžiamos šilumos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Atsakyme nėra nurodyta Taisyklių punktas, kuriuo rėmėsi atsakovas. Kolegijos vertinimu, atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusių Taisyklių 111 punktu.

2011 m. birželio 6 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į savivaldybę su analogišku prašymu (b.l. 23, 24), tačiau 2011 m. liepos 5 d. atsakymu Nr. 42-2-327 (b.l. 25) prašymas buvo atidėtas iki įsigalios patikslintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, taip pat kol Kauno miesto savivaldybės administracija parengs atitinkamus teisės aktus. Nuo 2011 m. liepos 27 d. pasikeitus šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų šilumos vartotojų iniciatyva teisiniam reglamentavimui, 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 42-2-379 (b.l. 55) Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos skyrius nutarė butų savininkų bendrijos Nr. 34 pirmininkui G. A. pasiūlyti įsirengti name adresu (duomenys neskelbtini) kolektorinio šildymo sistemą, mažos galios modulį arba modernizuoti pastatą ir jo inžinerines sistemas. Pareiškėjas mano, kad atsakovas tokiu formaliu atsakymu nesprendžia jų prašymo iš esmės ir vilkina sprendimo priėmimą.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo išduoti rašytinį pritarimą pagrįstumo klausimą nagrinėjamoje byloje, aktualus šis paskutinis Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 42-2-379 (b.l. 55), kuriuo buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas. Toks konkretaus asmens atžvilgiu priimtas vienkartis teisės taikymo aktas paprastai turėtų būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), o jo turiniui turėtų būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai.

Nustatant, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika" Nr. 4,296 p.). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Ginčo atveju atsakovo 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 42-2-379 (b.l. 55), kuriuo buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas, vertintinas kaip neveikimas, nes atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos jam pagal kompetenciją priskirta atlikti.

VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Pabrėžtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla remtųsi įstatymu ir atitiktų jo reikalavimus (VAĮ 3 str. 1 d.). Taigi, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip kaip numato teisės aktai.

5

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai ir pateikiamas įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006), be to, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Kolegijos vertinimu, atsakovo 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 42-2-379 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų. Minėta, kad šis sprendimas priimtas jau pasikeitus šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų šilumos vartotojų iniciatyva teisiniam reglamentavimui, tačiau visiškai nenurodyta rašytinio nepritarimo argumentacija, motyvai, teisinis pagrindas (teisės akto norma), pažeista tokio prašymo nagrinėjimo tvarka. Atsakyme pareiškėjui nesuformuluoti jokie konkretūs įpareigojimai, nenustatyti aiškūs valinio pobūdžio patvarkymai pareiškėjo atžvilgiu, jame tik pasiūlyta bendrijai įsirengti kolektorinio šildymo sistemą, mažos galios modulį arba modernizuoti pastatą ar jo inžinerines sistemas. Taigi iš esmės sprendimas dėl pareiškėjų prašymo nepriimtas, todėl, kolegijos vertinimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo. Taisyklių 94, 95, 106 punkte keliami reikalavimai daugiabučio namo savininkams ir nustatyta, kad tokių buitinių šilumos vartotojų, sprendimai dėl daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimo, pertvarkymo, ir prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų priimami teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 5, 48 punktai) nustatyta tvarka. Pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui (aprašui). Jeigu dėl inžinerinių sistemų pertvarkymo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina prašymą suderinti su šiais savininkais ir įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Atjungiant daugiabutį namą (Taisyklių 106.1 punktas) daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: 106.1.1. daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos; 106.1.2. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio juridinio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam objektui šildyti; 106.1.3. daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.

Taisyklių 109 punkte yra nustatyta, kad savivaldybė teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai) nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti. Jau minėta, kad tokių numatytų veiksmų savivaldybė neatliko, pareiškėjo prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą nevertino.

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju administracija, spręsdama pareiškėjo prašymą, turėjo labai aiškiai, nedviprasmiškai išsakyti savo poziciją ir priimti konkretų sprendimą, arba išduodama rašytinį pritarimą, arba motyvuotai atsisakydama jį išduoti. Toks administracijos

6

sprendimas nepriimtas, o administracijos atsakymas pareiškėjo atstovui su pasiūlymu įsirengti kolektorinio šildymo sistemą Taisyklių 109 punkto požiūriu negali būti pripažintas tinkamu.

Pabrėžtina, jog toks atsakovo veikimo būdas yra iš esmės ydingas, prieštaraujantis viešojo administravimo subjekto veiklos objektyvumo, įstatymo viršenybės (teisėtumo) principams. Atsižvelgiant į tai, jog Administracija sprendimo, nurodyto Taisyklių 109 punkte, nepriėmė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Iš atsakymo turinio lieka neaiškus būsimas pareiškėjų elgesio modelis, siekiant savo teisių realizavimo, gaunant rašytinį pritarimą dėl šilumos būdo keitimo, ką reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Taisyklės bei kiti teisės aktai. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovės atsakyme nėra nurodyti jokie teisės aktai, nei teisinis pagrindas, papildomos dokumentacijos prie atsakymo, kuri nulemtų, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis bei kurie būtų sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, taip pat nėra, todėl darytina išvada, kad nepagrindus faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, esant neaiškioms taikomoms poveikio priemonėms, individualus administracinis aktas nepriimtas, be kita ko, pažymint ir tai, jog atsakovės atsakymas parengtas pažeidžiant Taisyklių 109 punkte numatytą išnagrinėjimo tvarką.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 42-2-296 (b.l. 21) galima spręsti, kad pareiškėjo pasirinkta kuro rūšis neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialaus plano. Pagal Taisyklių 111 punktą, jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai) nustatytais terminais, atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtino Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo gyvenamasis namas papuola į zoną, kurioje numatytas aprūpinimas šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialaus plano aiškinamajame rašte (b.l. 32) ir specialaus plano brėžiniuose (b.l. 71) nustatyti atvejai, kada centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje statomas ar rekonstruojamas pastatas gali būti aprūpinamas šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui. Vienas iš tokių atvejų (juo pareiškėjas grindžia savo skundo reikalavimą), kai teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Atsakovas šiuo aspektu taip pat nepasisakė, kaip ir visiškai nepagrindė minėtame rašte nurodytų argumentų dėl tariamo kitų šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, dėl neigiamo poveikio aplinkai, dėl to, kad centralizuotu šildymu vartotojų šilumos poreikiai yra tenkinami mažiausiomis sąnaudomis, taip pat nevertino, kad pareiškėjo pastate jau naudojamos dujos karšto vandens ruošimui.

Teismas negali išspręsti pareiškėjo reikalavimo tokiu būdu, kaip yra nurodyta skunde, nes ginčo atveju tik pats atsakovas turi įgaliojimus, kurie jam yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, taigi tik ši institucija, vykdydama atitinkamais teisės aktais jai priskirtą veiklą, privalo veikti taip kaip numato šie teisės aktai, t. y. Taisyklių 109 punkte nustatyta tvarka bei terminais atlikti numatytus veiksmus ir priimti objektyvų bei motyvuotą sprendimą, kurio turinys atitiktų VAĮ nustatytus reikalavimus.

Todėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir, vadovaujantis

7

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-410 nuostatomis (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai), nustatyta tvarka ir terminais pateikti motyvuotą atsakymą dėl rašytinio pritarimo (nepritarimo), pertvarkant pastato inžinerines sistemas. Kadangi pareiškėjas prašymą pateikė pagal šiuo metu jau nebegaliojančių Taisyklių reikalavimus, todėl nagrinėjant 34 –osios butų savininkų bendrijos prašymą iš naujo

atsakovas turi objektyviai įvertinti, ar šis prašymas tikslintinas, nurodyti, kokius papildomus dokumentus privalo pateikti pareiškėjas.

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 139 Lt žyminį mokestį (b.l.12).

Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje už skundą nustatytas 100 litų žyminis mokestis. Pareiškėjas, kreipdamasi į administracinį teismą, sumokėjo 139 Lt, todėl jam grąžintina 39 Lt žyminio mokesčio permoka, 2011 m. liepos 26 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėjui maksimaliai iš atsakovo galėtų būti priteistas 100 Lt žyminis mokestis, tačiau kadangi teismo sprendimu skundas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl ši suma mažintina ir pareiškėjui priteistina 50 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (akto redakcija, galiojanti nuo 2011-10-30) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 109 punkte nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 34-osios butų savininkų bendrijos prašymą ir pateikti motyvuotą atsakymą dėl rašytinio pritarimo (nepritarimo), pertvarkant pastato inžinerines sistemas, išdavimo.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 34- ajai butų savininkų bendrijai 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti 34-ajai butų savininkų bendrijai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 39 Lt žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasNatalja ZelionkienėAsta Urbonienė