Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis VĮ "(duomenys neskelbtini) ", neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2015 m. gruodžio 18 d., apie 16.51 val., Rugių – Bitininkų g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas A. B. priklausantį automobilį Volvo S60, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas iš Rugių g. į kairę, į Bitininkų g. nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir patrenkė vairuotojo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją D. Š., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto "<...>vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...> reikalavimą ir tokiais savo veiksmais padarė D. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 18 d. važiavo pas sūnų, buvo blogos oro sąlygos, stiprus rūkas, lijo lietus. Važiuojant Rugių g. iš šalutinio kelio pamatė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį ir prilėtino greitį, nors greitai ir nevažiavo. Praleido tą automobilį, ten yra "Stop" ženklas, sustojo, apsidairė, lyg ir nieko nebuvo, tada pradėjo lėtai sukti į kairę ir moteris, apsirengusi tamsiais drabužiais, jokio atšvaito neturėjo, pamatė ją, kai liko metras, stabdė ir pajuto nedidelį smūgį. Išlipo, kaip tik ėjo pro šalį du medikai, pasilenkė prie nukentėjusiosios, ji sakė neliesti, sakė yra medikai ir viską sutvarkys. Tai tik padėjo nukentėjusiajai po galva pagalvę, kadangi šlapia buvo. Palaukė greitosios, įkėlė į greitąją. Tada atvyko policija, toliau bendravo su jais. Po poros dienų nuvažiavo pas nukentėjusiąją, atsiprašė jos.

Į klausimus paaiškino, kad važiavo Rugių gatve ir suko link Bitininkų g. į kairę. Ten yra ženklas30 greitis, ženklas "Vaikai", ir "Stop" ženklas prieš Bitininkų g. Perėjos ženklai taip pat yra Bitininkų g. iš Rugių g. važiuojant nėra jokių įspėjimų apie perėją. Yra tik greičio ribojimas, ženklas "Vaikai" ir "Stop". Kaip sakė nukentėjusioji, kai kaltinamasis sustojo prie "Stop" ženklo, nukentėjusioji pagalvojo, kad jis ją praleidžia ir ėjo per gatvę, o jis tuo tarpu jos nematė, todėl ir įvyko avarija. Buvo didelis rūkas. Po įvykio nukentėjusioji gulėjo ant perėjo priešais mašiną maždaug per metrą prieš baigiantis perėjai, t. y. maždaug metras nuo pėsčiųjų perėjos krašto. Ji gulėjo maždaug gatvės viduryje. Prieš susidūriną kaltinamasis važiavo 25 km/h greičiu, gal net mažesniu. Nuo "Stop" ženklo yra maždaug 5 metrai iki partrenkimo vietos, tai galėjo būti maždaug 10 km/h greitis. Tuo metu buvo didelis rūkas. Lijo smulkus, bet didelis lietus. Buvo tamsu, apie 16:50 val., o saulė leidosi 16:00 val. Nukentėjusiosios atsiprašė, visą laiką siūlė pagalbą, bet ji jos nenorėjo. Sumokėjo nukentėjusiajai 500 eurų. Transporto priemonė nebuvo apgadinta, smūgis nebuvo stiprus, atsitrenkė vos ne kaip pirkinių krepšiu. Kaltinamasis vairuoja jau 41 metus. Per tuos metus padarė tik du pažeidimus (t. 2, b. l. 44-45).

Nukentėjusioji D. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja ir paaiškino, jog 2015-12-18 apie 16.50 val. ėjo Rugių g. dešiniuoju šaligatviu nuo prekybos centro „Rimi“, didėjančia tvarka, link sankryžos su Bitininkų gatve. Ėjo iš darbo, t. y. atvažiavo „1D“ autobusu, išlipo „Kalvarijų“ sustojime ir ėjo į namus. Einant dešiniuoju Rugių g. šaligatviu matė Rugių g. mažėjančia tvarka važiuojantį automobilį (link sankryžos su Bitininkų g.). Šis automobilis turėjo sustoti prieš „STOP“ liniją (prieš sankryžą). Priėjusi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ėjo toliau per perėją (per Bitininkų g.) ramiu tempu. Prieš perėją sustojusi nebuvo, kadangi daugiau automobilių nebuvo. Minėtas automobilis, buvo įsitikinusi, jog ją mato. Nematė, kad šio automobilio vairuotojas rodytų posūkio signalą. Ar jis buvo sustojęs prieš „STOP“ liniją, tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad ne. Jai praėjus ramiu tempu maždaug pusę perėjos, pamatė iš kairės pusės artėjantį automobilį ir pajuto smūgį į kairį kelį, nuo kurio nukrito ant važiuojamosios dalies, iškrito rankinė ir maišiukas. Trumpam buvo praradusi sąmonę. Prie jos buvo jauna pora, kurie prisistatė, kad yra gydytojai, vyras iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Automobilio, kuris ją partrenkė, vairuotojas kažką sakė, ji jam pasakė, kad jis padidino greitį, nes kai jį matė, dar buvo nemažu atstumu iki sankryžos, o tada greitai priartėjo prie jos. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nugabeno į Lazdynų ligoninę. 2012-04-02 turėjo kairės kojos traumą, bet dabar sužalojimas kitoje vietoje. Tuo metu kai ėjo per perėją, buvo prieblanda, gatvės apšvietimas dar nebuvo įjungtas, tuo metu nelijo, bet prieš tai buvo palyta. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją, nebuvo. Jokių atšvaitų nesegėjo (t. 1, 28-29).

Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja A. B. nurodė, kad sutinka būti sutuoktinio A. B. laiduotoja. Santuokoje gyvena 34 metus, pažįsta jį 37 metus, jis atsakingas vyras, tėvas, vairuotojas. Problemų šeimoje niekada nebuvo. Jų tarpusavio santykiai puikūs, kaltinamasis paiso jos nuomonės, ji galinti jam daryti įtaką, jie kartu tariasi, kartu priima sprendimus. A. B. yra neteista. Apie šią byloje nagrinėjamą situaciją su vyru kalbėjo. Jis vairuoja 35 metai, neturėjo nei mažiausios techninės avarijos. Negali to paaiškinti, vyras neneigia kaltės. Jam morališkai buvo labai sunku, vis nesibaigiantis procesas. A. B. šiuo metu su verslo liudijimu dirba aukle. Prašo laidavimą skirti be užstato. Kaltinamasis yra labai ramus žmogus, nuoseklus, nesivelia į konfliktus, viską namuose šeimoje sprendžia ramia, abipusiu susitarimu. A. B. turi teisę vairuoti, vairuoja beveik 10 metų (b. l. 2, 88-89).

Apklausta kaip specialistė Jolanta Majauskaitė – Čobot teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo išvadą, kuri yra grindžiama išnagrinėjus ligos istoriją iš Respublikinės VU ligoninės Nr. 29679 ir CD laikmena, su įrašytomis rentgenogramomis. Nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis. Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulo gijimas užtrunka daugiau nei 10 d. Ar toks ilgas gydymas iki dabar gali daryti įtaką sveikatos sutrikdymo mastui specialistė galėtų atsakyti tik pažiūrėjusi medicininius dokumentus, dėl ko asmuo yra taip ilgai gydomas, ir dėl ko yra nejudrus. Reikėtų duomenų apie tolimesnę gydymosi eigą, dėl ko gydosi dabar, nes per tiek laiko jau turėtų būti sugiję lūžiai, dėl ko yra gulimas gyvenimo būdas, kadangi paprastai asmenį motyvuoja vaikščioti, kad nesusidarytų trombai ar kitos komplikacijos, ir dėl ko asmuo iki šiol yra ligoninėje. Reikėtų visų gydymo istorijų nuo paleidimo iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Ar sveikatos sutrikdymo mastui turi įtakos specialiųjų poreikių nustatymas, specialistė galėtų atsakyti tik išnagrinėjusi medicininius dokumentus, dėl ko yra nustatytas specialusis poreikis ir dėl ko asmuo nevaikšto. Ar meniskas galėjo būti pašalintas dėl traumos, reikėtų pažiūrėti, ar buvo pažeistas kelio sąnarys eismo įvykio metu, tai dažniausiai pasimato gydymo eigoje. Reikėtų tada ir ankstesnių dokumentų, ar asmeniui nebuvo ligos iki traumos, nes jeigu buvo kelio sąnario liga iki traumos, kuomet bus nustatyta pažengusi artrozė, tuomet jie tikrai nepripažins eismo įvykio pasekme. Čia reikėtų duomenų ir iki eismo įvykio ir po įvykio dėl gydymo eigos. Specialistams aktualu tik eismo įvykio pasekmės, todėl jiems reikalingas visas nedarbingumo nustatymo aktas, kur yra ligų kodai ir pagal juos atskirs viską. Kairio blauzdikaulio pilnas sugijimas iki tvirto susiformavimo trunka iki 8 mėnesių. Kiekvienam asmeniui tai individualu, tačiua paprastai sugyti turėtų per 8 mėnesius. Judinimas ir pratimų darymas turėtų būti griežtai laikantis gydytojo nurodymų, pagal rekomendacijas. Jeigu lankstoma savarankiškai, tai trukdo gydymui. Iš 2015-12-12 VU ligoninės išrašo matyti, kad konstatuotas kairės blauzdos abiejų kaulų difuzijų sugijęs senas lūžis, plokštelės sraigtai neišemigravę, aiškiai matyti, kad yra du atskiri lūžiai. Pagal aprašymą tas lūžis šviesesnis ir aukščiau seno lūžio. Jeigu jis yra sugijęs, suintezuotas plokštele ir asmuo judėjo normaliai, tai įtakos neturėjo turėti, juo labiau, kad jis yra kitoje vietoje. Plokštelė gali lūžti kartu su kaulu, ji jokios reikšmės neturi. Susipažinus su paskutiniame ieškinyje esančiais medicininiais duomenimis specialistė nurodė, kad pagal ligos aprašymą, po 9 mėnesių nėra sugijimo, dėl to tikslinga endoprotezuoti kelio sąnarį, nes negyja lūžis, yra nejudrumas kairio kelio sąnario. Specialistė nurodė, kad tikslinga atlikti papildomą ekspertizę, kad būtų objektyviai nustatyta, dėl ko yra toks ilgas gijimas (t. 2, b. l.89-90).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-12-18 16:51 val. buvo gautas pranešimas BPC iš privataus fizinio asmens telefono numeriu (duomenys neskelbtini) apie tai, kad Vilniuje, Bitininkų g. C1, automobilis patrenkė moterį, kojų trauma (t. 1, b. l. 8-9).

Iš 2015-12-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-12-18 18:00 – 18:30 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Bitininkų g. – Rugių g. nereguliuojama sankryža. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Bitininkų – Rugių gatvių sankryžoje, priekinė dalis nukreipta link Bitininkų gatvės didėjančios tvarkos pusės. Nuo priekinio kairiojo rato ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto 2,4 m, nuo galinio kairės pusės rato ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto 1,4 m. (t. 1, b. l. 11-18).

Iš 2015-12-18 alkotesterio kvito matyti, kad 17:13 val. alkotesteriu buvo tikrintas A. B. blaivumas, nustatyta 0,00 promilės (b. l. 24a).

Iš 2015-12-18 alkotesterio kvito matyti, kad 17:08 val. alkotesteriu buvo tikrintas D. Š. blaivumas, nustatyta 0,00 promilės (b. l. 4b).

Iš 2016-01-29 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui Jolantai Majauskaitei – Čiobot buvo apžiūrėta D. Š. medicininiai dokumentai – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2015/29679 ir CD laikmena Nr. 153. Specialistas apžiūros metu pateikė išvadą, kad D. Š. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje blauzdoje, kairiojo blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, kairiojo šeivikaulio galvos lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkius sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26).

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apskirta ekspertizė ir teismo medicinos ekspertas pateikė tokias išvadas: D. Š. 2015-0-12-18 eismo įvykio metu buvo sumušta kairė blauzda, padarant skeveldrinius: sąnarinį kairio blauzdikaulio proksimalinio (artimojo) galo abiejų krumplių bei šeivikaulio galvos lūžius, kuri komplikavosi (sukėlusius) kelio sąnario artroze, didelio laipsnio su labai žymiu kelio sąnario judesių apribojimu. D. Š. patirto sužalojimo priežastis – smūgis buka priekine automobilio dalimi per kairės blauzdos – kelio sąnario sritį, padarant skeveldrinius kairio blauzdikaulio proksimalinio (artimojo) galo bei šeivikaulio galvos lūžius. Ankstesnės ligos ir traumos jokio ryšio su šiais sužalojimais neturėjo. Dėl 2015-12-18 patirto kūno sužalojimo (skeveldrinio sąnarinio kairio blauzdikaulio proksimalinio galo abiejų krumplių bei šeivikaulio galvos lūžių) pasekmės – kelio sąnario judesių apribojimo, labai žymiu laipsniu D. Š. neteko 30 procentų bendro darbingumo (Sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės X 94.3. str.). D. Š. 2015-12-18 eismo įvykio metu patirtas kūno (kairės kojos) sužalojimas sukėlė sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo ji neteko (prarado) didelės dalies (30 procentų) bendro darbingumo (Sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės X 94.3. str.). Ne gydymo trukmė apsprendžia sunkaus masto sveikatos sutrikdymą ir D. Š. atveju sunkaus masto sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo traumos pasekmė – kelio sąnario judesių apribojimo, labai žymiu laipsniu. Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus nustatytus netekto darbingumo procentus (60 procentų), kvalifikuojant D. Š. padarytą kūno sužalojimą neatsižvelgiama, nes sunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinka sužalojimai, kurie sukelia 30 ir daugiau (procentų) bendro darbingumo praradimą. Tai nustatyta vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 ir dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės X 94.3 str. 2015-12-18 eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. Š. padaryti sužalojimai (skeveldrinio sąnarinio kairio blauzdikaulio proksimalinio galo abiejų krumplių bei šeivikaulio galvos lūžiai) sukėlė (komplikavosi) kairiojo kelio sąnario potrauminė artrozę su kelio sąnario judesių apribojimu, labai žymiu laipsniu, dėl ko tikslu atstatyti sąnario funkciją atliktas kelio sąnario endoprotezavimas. Panašių kaulų sąnarinių lūžimų, kokie nustatyti D. Š., gydymas vidutiniškai trunka 6-8 mėnesius, tačiua įvykus komplikacijoms, kaip sąnario kontraktūra, gydymas gali užtrukti žymiai ilgiau. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų, kad D. Š. nesilaikė jai paskirto gydymo režimo, nėra. Iki 2015-21-18 eismo įvykio D. Š. 2013-10-28 buvo nustatytas 20 procentų darbingumo netekimas, neterminuotai dėl statikos sutrikimo po buvusio kairės blauzdos kaulų lūžimo – traumos darbe 2012-04-02 (t. 3, b. l. 16-25).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam A. B. pareikštas kalinimas visiškai apsitvirtino. Kaltinimą patvirtina kaltinamojo A. B. prisipažinimas ir parodymais, nukentėjusiosios D. Š. aprodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir įvykio schema, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialistės išvada bei paaiškinimai teisme, ekspertizės aktas. Kaltinamasis duodamas paaiškinimus patvirtino, kad važiavo Rugių gatve, matė pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, sustojo prie "Stop" ženklo jį praleisti, apsidairė, pradėjo lėtai važiuoti ir sukti į kairę. Pamatė moterį likus maždaug metrui iki jos, jis buvo juodai apsirengusi, be jokio atšvaito, stabdė ir pajuto nedidelį smūgį. Moteris nukrito ant perėjos priešais mašiną, maždaug viduryje gatvės. Nuo "Stop ženklo yra maždaug 5 merai iki patrenkimo vietos. Tuo metu buvo tamsu, rūkas, lijo smulkus lietus. D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino šiuo parodymus, ji nurodė, kad ėjo Rugių g. dešiniuoju šaligatviu link Bitininkų g. nuo Rimi parduotuvės. Pamatė Rugių g. mažėjančia tvarka link Bitininkų g. atvažiuojantį automobilį. Jis turėjo sustoti prie "Stop" ženklą. Priėjusi perėją ėjo per ją ramiu tempu. Prie perėjos nesustojo, nes daugiau automobilių nebuvo, buvo įsitikinusi, kad minėtas automobilis ją mato. Ramiu tempu perėjus maždaug pusę perėjos, pamatė iš kairės artėjantį automobilį ir pajuto smūgį į kairį kelį nuo kurio nukrito ant važiuojamosios dalies. Šias nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos schema bei prie jų pridėtos fotonuotraukos. Specialisto išvada, kuri buvo pateikta apžiūrint medicininius dokumentus 2016-01-29 ir buvo nustatyta, kad D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismo posėdyje apklausus specialistę J. Majauskaitę – Čobot, paaiškėjo kad yra tikslinga byloje paskirti ekspertizę sužalojimo mastui nustatyti. Iš ekspertizės akto matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. Š. padarytas kūno sužalojimas sukėlė sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad A. B. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino ir ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra: jis 2015 m. gruodžio 18 d., apie 16.51 val., Rugių – Bitininkų g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas A. B. priklausantį automobilį Volvo S60, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas iš Rugių g. į kairę, į Bitininkų g. nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir patrenkė vairuotojo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją D. Š., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto "<...>vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...> reikalavimą ir tokiais savo veiksmais padarė D. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šie A. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis A. B. ir nukentėjusioji D. Š. bylos nagrinėjimo metu susitaikė, susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 4000 eurų ir kaltinamasis jai sumokėjo 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 9000 eurų už advokato teisinės pagalbos išlaidas. Nukentėjusioji ir civilinis atsakovas byloje taip pat susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas Ergo Insurance SE Lietuvos Filialas išmokėjo nukentėjusiajai 4 915,68 eurus turtinės žalos atlyginimą ir šalys susitarė, kad papildomai bus iki 2018-05-15 sumokėta 1 500 eurų turtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam ir civiliniam atsakovui byloje. Kadangi kaltinamasis A. B. sumokėjo nukentėjusiajai neturinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, todėl D. Š. kaltinamajam pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į tai kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, nukentėjusiosios atstovė ir prokurorė tam neprieštaravo.

Vertinant pateiktą prašymą, išsakytus kaltinamojo, jo gynėjo, nukentėjusiosios atstovės argumentus, prokuroro nuomonę, nustatytas byloje aplinkybes, teismas daro išvada, kad A. B. atžvilgiu tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Byloje nustatyta, kad A. B. yra neteistas (t. 1, b. l. 70), visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, byloje reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra patenkinti arba susitarta dėl jų patenkinimo, D. Š. kaltinamajam turtinių pretenzijų neturi. Taip pat atsižvelgiama į A. B. asmenybę, byloje nėra pateikta neigiamų kaltinamojo ar jo elgesio charakteristikų. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, tačiua galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 84-85). Psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, kaltinamasis yra dirbantis. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymą, tai, kad nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, o ši jam atleido, teismas laiko tikslingu taikyti A. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl ieškinio

Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir A. B. patirtą turtinę 22 145 eurų turtinę ir 7 500 eurų neturtinę žalą, visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš A. B., priteisti 900 eurų už advokato išlaidas iš A. B..

Kaip jau minėta kaltinamasis ir civilinis ieškovas atlygino nukentėjusiajai D. Š. neturinę žalą, bylinėjimosi išlaidas ir dalį turinės žalos. Nukentėjusiosios D. Š. atstovė advokatė R. Butnevičienė 2018-05-03 teismo posėdyje pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog byloje pareikštas 22 145 eurų dydžio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinis atsakovas sumokėjo 4 915,68 eurus turtinės žalos atlyginimo, be to, nukentėjusioji D. Š. ir civilinis atsakovas draudimo bendrovė susitarė dėl likusios 1 500 eurų dalies turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusioji D. Š. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jai suprantamos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Tokiu būdu konstatuotina, kad iš reikalautos 22 145 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai atlyginta ir susitarta dėl atlyginimo dėl 6 415,68 eurų sumos, likusioje reikalavimo dalyje, t. y. 15 729,32 eurai, D. Š. atsisakė ieškinio reikalavimų. Pareikštas atsisakymas nuo 15 729,32 eurų ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi būti priimtas, o byla šioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Dėl 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios atstovė ir civilinis atsakovas draudimas susitarė 2018-05-03. Papildoma draudimo išmoka turi būti išmokėta iki 2015-05-15. Likusioje dalyje nukentėjusioji ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė. Šis susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesus, todėl turi būti tvirtinamas.

Dėl neturinės žalos atlyginimo kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė 2018-04-23 susitarimą dėl susitaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji sumažino reikalaujamą likusios nesumokėtos neturtinės žalos dydį – 4 000 eurų. Kaltinamasis sutiko ir įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai 4000 eurų neturinei žalai atlyginti bei 900 eurų advokato išlaidoms atlyginti. Nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi, kaltinamojo padarytą turtinę žalą reikalaus atlyginti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Kaltinamasis 4900 eurų nukentėjusiajai sumokėjo į sąskaitą banke 2018-04-24. Taigi, nukentėjusiajai kaltinamasis ir civilinis atsakovas draudimo bendrovė neturinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas atlygino. Kadangi nukentėjusioji ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo toje dalyje, kurioje jis buvo patenkintas neatsiėmė ir neatsisakė, todėl teismas šioje dalyje ieškinį atmeta tais motyvais, kad atsakovai šią reikalavimo dalį įvykdė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Priimti D. Š. atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo (15 729,32 eurų) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Teismui civilinės ieškovės D. Š. ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateiktą susitarimą dėl žalos atlyginimo byloje:

Pareiškiame, kad byloje pasiektas susitarimas, jog D. Š. atsisako likusio reikalavimo civiliniame ieškinyje, kadangi ERGO Insurance SE Lietuvos filialas įsipareigoja sumokėti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų papildomą draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Gavusi 1500 eurų sumą nukentėjusioji D. Š. draudimui jokių pretenzijų nebereikš. Draudimas išmoka 1500 eurų sumą iki 2018-05-15.

Nukentėjusiosios D. Š. atstovė advokatė R. Butnevičienė parašas

ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas Darius Butvilavičius parašas"

patvirtinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovės D. Š. civilinį ieškinį atsakovams A. B. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.