Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. kaltino D. Ž. tuo, kad jis, 2012 m. birželio mėn. 07 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 19. 30 val., viešai, namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 55 durų, žodžiu, įsiterpdamas į nukentėjusiojo G. G. pokalbį su S. L., užgauliai pažemino pastarąjį vadindamas „ligoniu“, „idiotu“ ir „nevertu kalbėtis“ žmogumi. Įspėtas ir paprašytas nutraukti savo tokį elgesį toliau tęsė - esą jis turintis daktaro laipsnį ir gali spręsti, kada kitas žmogus gali kalbėtis ir turėti savo nuomonę, toliau užgauliai atsiliepė apie G. G. išsilavinimą, protinę „negalią“. Jis gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laiptinėje, lipdamas laiptais į antrą aukštą, pakeltu tonu toliau užgauliojo nukentėjusįjį, vadindamas jį „ligoniu“ ir „bepročiu“, savo nusikalstamą veiką tęsė ir po pakartotinių pastabų nutraukti užgauliojimus, bei esant akivaizdoje nukentėjusiojo žmonai R. G., išėjusiai iš buto į laiptinę dėl kilusio triukšmo. D. Ž., viešoje vietoje, girdint šeimos nariui, bei pašaliniam asmeniui, žodžiais, užgauliai pažemino G. G..

Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam, esančiam lauke su sūnumi, atėjusi žmona pasakė, jog kaimynas G. G. prieš jį kažkokius parašus renka. Jis eidamas pamatė besikalbančius G. G. su S. L. ir paklausė, kokiu tikslu renkami parašai, ar gali susipažinti su raštu, nes turi teisę ir gali pasirašyti. G. G. nenorėjo rodyti turimų lapų ir pasakė, jog vienas skundas yra dėl to, kad neteisingai išrinktas įgaliotinis, kitas skundas, kuriame renkami parašai, dėl bendrijos kūrimo. Jis G. G. pasakė, jog turi teisę pasirašyti dokumentuose sutinka su tuo ar nesutinka, taip pat paaiškino, jog ir jis, ir dalis namo gyventojų neprieštarautų bendrijos kūrimui, tačiau nurodė, kad nėra kam būti bendrijos pirmininku, nes tai didelė atsakomybė. Taip pat pasakė, jog norint kurti bendriją, jiems reikia būti neskolingiems, o kadangi G. G. turi skolą Verkių ūkiui, jis paklausė pastarojo „kas sumokės tavo skolas“, pokalbis šia fraze ir baigėsi, o lipant jam laiptais G. G. pats jį vijosi. Jis nevadino G. G. „ligoniu, idiotu, sergančiu psichine negalia“ ar kitais žodžiais nurodytais skunde. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis – privatus kaltintojas G. G. parodė, kad D. Ž., neturėdamas teisinio pagrindo, užgauliai jį žemino, pasisakydamas apie jo protinius, fizinius ir kitus gebėjimus. Skunde išdėstytus įžeidimus girdėjo kaimynė S. L. ir jo žmona R. G.. Konfliktas „įsiplieskė“ dėl to, kad 2012-06-07 buvo sukviestas namo butų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo keliami klausimai dėl: namo įgaliotinio rinkimo, kuriuo tapti ketino D. Ž., namo 1-ojo aukšto laiptinės remonto ir elektros taupymo. Įvyko balsavimas. Jis susirinkimo metu pareiškė, kad nėra kvorumo ir sprendimas negalioja. Susipažinęs su protokolais, kuriuose buvo įrašyta, jog D. Ž. išrinktas įgaliotiniu, jis pasirašė ir įrašė, jog nėra kvorumo ir sprendimas negalioja. Kadangi jis padarė pastabą D. Ž., dėl įgaliotinio rinkimų, taip pat nesutiko su remonto sąmata, kuriai pasipriešino, tai jam nepatiko, dėl ko susirinkimo metu D. Ž., R. G., G. P. jis buvo tildomas. Jam kalbant dėl minėto susirinkimo su S. L., prie jų „prišoko“ D. Ž., sakydamas: „ką čia darai, kas tai per popieriai ir kodėl minima mano pavardė.“ Į tai jis D. Ž. atsakė, jog pastarasis neteisėtai buvo išrinktas įgaliotiniu ir jis rašo skundą Savivaldybei ir Verkių ūkiui, skunde išdėstant visą situaciją. Po šio atsakymo jis D. Ž. buvo išvadintas „ligoniu, kvailiu ir negeru žmogumi“. S. L. D. Ž. bandė raminti, sakydama nesipykti, tačiau jis ir toliau šaukė. S. L. neapsikentusi triukšmo grįžo į savo butą, o į girdimą triukšmą išėjo jo žmona R. G., kuri girdėjo kaip D. Ž. užlipęs į 2 aukštą šaukė iš viršaus. D. Ž. jo atžvilgiu išsakė žodžius: „ligonis, idiotas, nevertas pokalbio žmogus, beprotis, nepakankamo išsilavinimo ir su protine negalia“. Prašo nubausti D. Ž. ir priteisti iš jo 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl neteisėtų veiksmų jis išgyveno, sutriko jo miegas, šeimoje jaučiasi netekęs autoriteto, savo suvokime jaučia sumažėjusį autoritetą.

Teisme apklausta liudytoja S. L. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). G. G. yra jos kaimynas. Ji su D. Ž. asmeninio pobūdžio konfliktų neturi ir neturėjo, tikslo apkalbėti ar kitaip pakenkti jam neturi. Paaiškino, jog buvo liudininke konflikto vykusio 2012-06-07 nuo 19 iki 19.30 val. Pas ją atėjo kaimynas G. G. su pasiūlymu steigti bendriją, jis rinko parašus, taip pat buvo renkami parašai, kad nebūtų paskirtas įgaliotiniu D. Ž.. Ji pati vykusiame namo savininkų susirinkime nedalyvavo. Jiems besikalbant pro šalį ėjo D. Ž., kuris pasakė, neklausykit šito žmogaus, nes jis yra prasiskolinęs, dėl to nori steigti bendriją, kad padengti skolas. Patvirtino, jog D. Ž. pasakė žodį „ligonis“. Žodžių „idiotas, psichine negalia“ – ji negirdėjo. D. Ž. lipdamas laiptais kažką sakė, vyko tarp jų apsižodžiavimas, tačiau konkrečių užgauliojimų nebuvo. Ji ragino kaimynus nesipykti. R. G. konflikte ji nematė, konflikto metu jie buvo trise: ji, D. Ž. ir G. G.. Pats įvykis užtruko kelias minutes. Jos akivaizdoje D. Ž. nesigyrė savo moksliniu laipsniu, savo išprusimu. Patvirtino, jog ji girdėjo tik žodžius: „neklausykit šito ligonio, nes jisai yra prasiskolinęs“.

Teisme apklausta liudytoja R. G. paaiškino, kad ji yra G. G. žmona. Jie turėjo įsiskolinimą, kuris yra priteistas. D. Ž. pažįsta, pastarasis yra kaimynas, su kuriuo ji apsipykusi nebuvo. 2012-06-07, jos vyras išėjo rinkti parašų prieš remontą, kadangi vykusio susirinkimo metu buvo sprendžiamas šis klausimas. Namo bendrija nėra įsteigta. Ji pati namo susirinkime nedalyvavo. Grįžus vyrui iš susirinkimo, jie apsvarstė su kitais kaimynais, jog remonto kainos netenkina, taip pat netenkina ir susirinkimo metu paskirtas pirmininkas (įgaliotinis). Vyrui išėjus rinkti parašų, ji staiga laiptinėje išgirdo triukšmą, todėl iššoko pro buto duris, kartu priėjo jų 12 metų vaikas. Išėjus į girdimą triukšmą, ji girdėjo, kaip kaimynė S. L. užrakinėjo savo buto duris, o D. Ž., bėgdamas į viršų rėkė per visą laiptinę. Girdėjo, kaip D. Ž. pasakė: „ligonis, su tavim čia iš vis neverta kalbėtis“. Ką dar konkrečiai sakė D. Ž., ji neprisimena, nurodė, jog tai buvo negražu.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad G. G. ir D. Ž. yra jo kaimynai, su D. Ž. susipykęs nebuvo ir pagrindo apkalbėti ar kitaip pakenti jam neturi. Apie 2012-06-07 kilusį tarp kaimynų konfliktą jis sužinojo iš G. G.. Girdėjo tik tai, kas vyko susirinkime, kuriame G. G. buvo žeminamas, šiame susirinkime dalyvavo 12-13 žmonių. Laiptinėje kilusiame konflikte jis pats nedalyvavo. D. Ž. jam rodė teismui pateiktą skundą, kuriuo G. G. jį kaltina. Kadangi tarp jo, t.y. A. M., ir D. Ž. buvo konfliktas dėl A. M. rūkymo laiptinėje, o dėl kiekvienos smulkmenos D. Ž. labai šaukia laiptinėje, todėl mano, jog D. Ž. galėjo pasakyti žodžius nurodytus skunde G. G..

Teisme apklausta liudytoja R. G. paaiškino, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), 6 aukšte. D. Ž. ir G. G. yra jos kaimynai, kuriuos pažįsta. Konfliktas tarp kaimynų vyko namo susirinkimo metu, kuomet buvo renkamas namo įgaliotinis, kuris buvo išrinktas susirinkime dalyvavusių daugiau kaip pusė namo savininkų balsų dauguma. Konfliktas vyksta dėl to, jog įgaliotiniu yra išrinktas D. Ž.. G. G. susirinkimo metu aiškino D. Ž., ar šis sugebės būti įgaliotiniu ir, ar ką pastarasis padarys, į tai D. Ž. paaiškino, kad kodėl ir ne, taip pat paklausė ar pats G. G. nenori tapti įgaliotiniu, tačiau į tai G. G. atsakė, kad ne ir tokios atsakomybės neprisiėmė. Toks ir buvo konfliktas, kuris jos manymu, buvo apsižodžiavimu. Žodžių „ligonio, beraščio, ar ligonio turinčio negalią“, tokių žodžių niekas susirinkimo metu nesakė ir ji negirdėjo, o 2012-06-07 konflikto laiptinėje ji pati nematė.

Teisme apklausta liudytoja K. Ž. paaiškino, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), 6 aukšte. D. Ž. ir G. G. yra jos kaimynai. Vykusiame namo susirinkime ginčo tarp D. Ž. ir G. G. ji negirdėjo ir, kad toks konfliktas vyktų, ji pasakyti to negalėtų. 2012-06-07 konflikte laiptinėje, prie 55 buto, ji nebuvo ir apie šį konfliktą nieko nežino.

Teisme apklaustas liudytojas G. P. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), 4 aukšte. Pažįsta D. Ž. ir G. G., kurie yra kaimynai ir nei su vienu jis nėra turėjęs konfliktų. Vykusiame namo susirinkime D. Ž. ir G. G. ginčijosi. 2012-06-07 konflikto laiptinėje jis negirdėjo.

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagal teismų praktiką įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005). Įžeidimas yra tyčinė nusikalstama veika, suvokiant savo veiksmų žeminantį pobūdį kito asmens atžvilgiu ir to siekiant.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų kaltinamojo D. Ž., nukentėjusiojo G. G., liudytojų S. L., R. G. A. M. R. G., K. Ž. ir G. P. duotais parodymais nustatyta, kad 2012-06-07, t.y. iki S. L., D. Ž. ir G. G. pokalbio laiptinėje, vyko namo, adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimas, kurio metu buvo renkamas namo įgaliotinis bei sprendžiami kiti minėto namo savininkams aktualūs klausimai. Taip pat šių apklaustų proceso dalyvių parodymais nustatyta, jog ginčas tarp D. Ž. ir G. G. susirinkimo metu kilo dėl neva neteisėtai išrinkto namo įgaliotinio, kuriuo buvo išrinktas būtent D. Ž.. Kaltinamojo D. Ž., nukentėjusiojo G. G., liudytojų S. L., iš dalies R. G. duotais parodymais nustatyta, jog nesutikdamas su namo gyventojų susirinkime priimtais sprendimais, t.y. po susirinkimo, G. G. pradėjo parašų rinkimo procesą prieš namo įgaliotinio neva neteisėtus rinkimus, bei agituodamas namo gyventojus steigti namo bendriją. Kaip paaiškino liudytoja S. L., jai besikalbant su G. G., prie jų pro šalį ėjęs D. Ž., pasakė, kad neklausyti šito žmogaus, nes jis yra prasiskolinęs, dėl to nori steigti bendriją. To neneigė ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Liudytoja R. G. apklausta teisme patvirtino, jog jiedu su G. G. turėjo įsiskolinimą, kuris buvo priteistas. Teismas vertindamas situaciją iki įvykio ir jo metu daro išvadą, kad tarp D. Ž. ir G. G., kaip namo kaimynų, yra kilęs ginčas dėl vykusio namo savininkų susirinkimo, kurio metu buvo keliami namo savininkams svarbūs ir aktualūs klausimai. Kaltinamasis D. Ž. pripažino, jog jis buvo priėjęs prie besikalbančių G. G. ir S. L., tikslu išsiaiškinti kodėl ir dėl ko renkami parašai, ir ar šis gali susipažinti su G. G. turimu raštu, paaiškindamas, jog ir jis tokią teisę turi ir gali pasirašyti dokumentuose. S. L., betarpiškai dalyvavusios pokalbyje, parodymais nustatyta, jog priėjęs D. Ž. G. G. atžvilgiu pavadino jį „ligoniu“, sakydamas: „neklausykit šito ligonio, nes jisai yra prasiskolinęs“. Kategoriškai patvirtino, kad kitų kaltinime išvardintų žodžių ji negirdėjo, taip pat jos akivaizdoje D. Ž. nesigyrė savo moksliniu laipsniu ar savo išprusimu. Liudytojos R. G. parodymai, tik patvirtina liudytojos S. L. parodymus, jog ji išėjusi į laiptinę girdėjo, kaip D. Ž. pasakė: „ligonis, su tavim čia iš vis neverta kalbėtis“, tačiau ką dar konkrečiai sakė D. Ž., ji neprisimena, tačiau nurodė, jog tai buvo negražu. Liudytojai R. G., K. Ž. ir G. P. paaiškino, jog konflikto metu laiptinėje jie nedalyvavo, jo nematė ir nieko negirdėjo, o liudytojas A. M. paaiškino, jog jis nors ir nedalyvavo laiptinėje vykstančiame konflikte, tačiau mano, jog D. Ž. galėjo pasakyti G. G. kaltinime išvardintus įžeidimus.

Įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo – privataus kaltintojo, liudytojų S. L., iš dalies R. G. parodymus, teismas daro išvadą kad D. Ž. pasakydamas, jog neklausykit šito „ligonio“, turėjo tikslą įrodyti, kad parašus G. G. renka nepagrįstai, tuo norėjo jį pažeminti aplinkinių akyse ir siekė sukurti neigiamą, paniekinantį G. G., kaip asmens vertinimą, nurodė savybę, kad jis „ligonis“. Išsakydamas įžeidžiantį žodį G. G. atžvilgiu, užgauliai jį vadindamas, D. Ž. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad taip įžeidžia D. Ž. ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Iš teisme apklaustos liudytojos S. L. parodymų ir iš visos visumos paskleistos informacijos konteksto, kad: „neklausykit <...>, nes jisai yra prasiskolinęs“, nėra tikrovės neatitinkantys faktai. Kaip paaiškino kaltinamasis D. Ž., jis šią informaciją sužinojo iš Verkių ūkio dokumentų, o be to, šios aplinkybės teisme neginčijo ir pati liudytoja R. G., kuri patvirtino, jog jie turėjo įsiskolinimą, kuris yra priteistas, todėl darytina išvada, jog D. Ž. buvo įsitikinęs, kad tai tikrovę atitinkanti informacija.

Taip pat nukentėjusysis – privatus kaltintojas G. G. kaltino D. Ž., jog šis jį išvadino „idiotu“, „bepročiu“, užgauliai atsiliepė apie G. G. išsilavinimą, protinę „negalią“, o įspėtas ir paprašytas nutraukti savo tokį elgesį toliau tęsė - esą jis, t.y. D. Ž., turintis daktaro laipsnį ir gali spręsti, kada kitas žmogus gali kalbėtis ir turėti savo nuomonę. Šios kaltinime nurodytos aplinkybės nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino, todėl iš kaltinimo šalintinos. Teisme apklausta liudytoja S. L., tiesiogiai dalyvavusi pokalbyje, paaiškino, jog žodžių „idiotas“, „psichine negalia“ – ji negirdėjo, D. Ž. lipdamas laiptais kažką sakė, vyko tarp jų apsižodžiavimas, tačiau konkrečių užgauliojimų nebuvo, taip pat jos akivaizdoje D. Ž. nesigyrė savo moksliniu laipsniu, savo išprusimu. Liudytoja R. G., G. G. žmona, paaiškino, jog ji, išėjusi į laiptinėje girdimą triukšmą, matė ir girdėjo, jog D. Ž., bėgdamas į viršų, rėkė per visą laiptinę, girdėjo, kaip D. Ž. pasakė: „ligonis, su tavim čia iš vis neverta kalbėtis“, tačiau ką daugiau konkrečiai sakė D. Ž., ji neprisimena ir nurodė, jog tai buvo negražu. Kiti teisme apklausti liudytojai laiptinėje vykusio konflikto metu nedalyvavo ir teigė, jog nieko negirdėjo. Kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinime išdėstytų aplinkybių nukentėjusysis – privatus kaltintojas teismui nepateikė, o liudytojo A. M. išsakyta nuomonė, jog D. Ž. galėjo pasakyti įžeidžiančius žodžius nurodytus skunde, teismas neturi pagrindo besąlygiškai tikėti, jo parodymus laiko neobjektyviais, nes pats liudytojas konflikto metu laiptinėje nebuvo, be to, kaip jis pats paaiškino, jis su D. Ž. ankščiau turėjo konfliktą dėl rūkymo laiptinėje.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog D. Ž. 2012-06-07, laikotarpiu nuo 19 val. iki 19.30 val., viešai, namo esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 55 durų, žodžiu, įsiterpdamas į nukentėjusiojo G. G. pokalbį su S. L., užgauliai pažemino pastarąjį vadindamas „ligoniu“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp G. G. ir D. Ž. vyksta ginčas dėl namo savininkų susirinkime išrinko namo įgaliotinio, o teismui patvirtinančių įrodymų apie tai, jog susirinkimas būtų pripažintas neteisėtu privatus kaltintojas teismui nepateikė, bei į tai, jog konfliktui atsirasti įtakos turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, namo gyventojų parašų rinkimas prieš išrinktą susirinkime namo įgaliotinį D. Ž., į tai, jog abi šalys provokuoja viena kitą, tačiau drastiškų fizinių veiksmų nesiima, daro išvadą, kad yra pagrindas D. Ž. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Pagal BK 37 straipsnį veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais ir ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus. Padarytos veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai. Tokiu atveju turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, kuriais vadovavosi kaltininkas, tikslai, kurių siekė darydamas tą nusikaltimą, kaltininko asmenybės ypatumai ir pan.

Iš bylos matyti, kad G. G. didelės žalos nebuvo padaryta (turtinės žalos nebuvo padaryta), buvo užgauta tik jo savigarba (orumas ir garbė), D. Ž. nusikalstamą veiką padarė žodžiu įžeisdamas G. G.. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad G. G. padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiais, tačiau ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens vertybėms. Dėl to D. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Byloje G. G. pareiškė 7000 litų civilinį ieškinį dėl D. Ž. nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieškinį.

2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 40 4.5 punkte nurodyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendime nurodo baudžiamąjį įstatymą, nurodo skiriamos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, panaikina procesines prievartos priemones. Nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Siekdamas teisingumo principo įgyvendinimo ir teigiamo poveikio D. Ž. sąmonei taip, kad jis ateityje niekada nebedarytų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, teismas jam skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Ž. pripažinti padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. Ž. paskirti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT 26 73000 1000 245 5919, banko kodas 7300, o mokėjimo kvitą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, pateikiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui į šią bylą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.