- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-901-287/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00847-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankui, nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. Š. ir A. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. M. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos L. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos mama buvo našlė ir mamai mirus ji liko vienintele pirmos eilės turto paveldėtoja pagal įstatymą, nes vienintelis jos brolis mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties liko jo du sūnūs: A. Š. ir A. Š., kuriuos kaip antros eilės įpėdinius įtraukė į pareiškimą suinteresuotais asmenimis. Po mamos L. Š. mirties liko jos vardu registruotas turtas: 0,2000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kitą turtą mama pardavė dar būdama gyva. Ji manydama, kad po mamos mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą privalo kreiptis per 6 mėnesius, 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į notarų biurą. Notarė savo nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes kaip jai paaiškino, ji praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (LR CK 5.50 str.). Tuo pačiu notarė išdavė liudijimą, patvirtinantį faktą, kad po mamos mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, bei paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes kito kelio gauti paveldėjimo liudijimą nėra. Įstatymas numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Ji yra vienintelė dukra ir mama rūpinosi viena. Iki pat mirties mama gyveno pas ją, nes buvo labai ligota ir savarankiškai gyventi viena nebegalėjo. Po mamos mirties liko asmeniniai jos daiktai: pačios austos staltiesės, senovinė komoda, sieninis laikrodis, todėl mano, kad palikimą ji yra priėmusi, faktiškai jį valdydama. Taip pat prideda VĮ Registrų centro išrašą, kad, po mamos mirties niekas nepriėmė palikimo į jos paliktą turtą. Kadangi rašytinių įrodymų teismui pateikti negali, todėl juridinę reikšmę turintį faktą įrodinės liudytojų pagalba.
Pareiškėja R. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ji mamą pas save prižiūrėjo ir slaugė iki mirties keturis su puse metų. Mama tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime turėjo sodybą, kurią dar būdama gyva pardavė, nes jau buvo jai nupjauta koja, persirgusi dviem insultais, nebevaldė vienos pusės kūno, todėl nepajėgi buvo pati savarankiškai tvarkytis. Tą mamos sodybą ji iki šiol dar apžiūri, o vienus metus visapusiškai prižiūrėjo, nes už sodybą dar ne visi pinigai sumokėti, todėl pirkėjas ten negyvena ir viešai neskelbiamas. Turimą žemės sklypą mama nuomojo sklypo kaimynui A. V., kuris ten augino ir grūdines kultūras, ir daržoves. Nuoma buvo žodinio susitarimo pagrindu. Nuomos mokesčio neprašė. Po mamos mirties ji toliau tą žemę nuomoja tam pačiam žmogui žodiniu sutarimu. Už tą žemę ji pati mokėjo žemės mokestį mamos vardu, bet neišsaugojo kvitų. Po mamos mirties jai paliko mamos senoviniai servizai, paveikslai, spintos, komodos, kilimai, aukso dirbiniai ir kiti daiktai, kurie mamai apsigyvenant pas ją, buvo perkraustyti iš mamos buvusių namų. Kadangi ji mama rūpinosi ir prižiūrėjo iki mirties, jai paliko mamos daiktai, ji toliau nuomoja mamos vardu esantį žemės sklypą, todėl mano, kad mamos palikimą priėmė, faktiškai valdydama turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog kaip valstybės atstovė nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjos pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti, todėl teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad R. M. po L. Š. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui ir prašo teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad mokesčių inspekcija paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Informuoja, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. Š. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad po palikėjos L. Š. mirties jos dukra R. M. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui ir prašo teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir nebuvo gauta prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Š. ir A. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimais ir prieš teismo posėdį iš jų gauti pranešimai, jog su R. M. pareikštu reikalavimu sutinka, jokių pretenzijų į močiutės L. Š. turtą neturi.
Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gerai pažįsta R. M., pažinojo ir jos mamą, kuri kai visai nebeturėjo sveikatos, apsigyveno pas dukrą ir ji nueidavo kartais jos mamos pažiūrėti, kai R. reikėdavo su kokiais reikalais išvykti iš namų. Tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime yra ir R. mamos sodybėlė, kurią R. prižiūri. Kad ta sodyba būtų parduota jai nėra žinoma. R. M. viena mamą prižiūrėjo ir ja rūpinosi iki mirties, todėl ji gali patvirtinti, kad R. tikrai priėmė mamos palikimą.
Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jam su savo drauge M. M. teko ne kartą lankytis (duomenys neskelbtini) R. M. namuose ir jis matė, kad ten būdavo močiutė (R. M. mama), kuriai jos dukra nešdavo valgyti, ją prižiūrėdavo, o daugiau niekas jai nepadėjo ir močiute nesirūpino. Koks liko palikimas po M. mamos mirties ir kas jį priėmė jis nežino, tik tvirtina, kad vienintelė R. M. rūpinosi savo mama.
Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. yra jos tėčio žmona, todėl ji matė ir žino, kad pas M. gyveno jos mama, kuri pernai (duomenys neskelbtini) mirė. Ji matė, kaip R. M. savo mama rūpinosi, ją prižiūrėjo, pamaitindavo, kviesdavo gydytojus. Daugiau jokių giminaičių, kurie rūpintųsi, nebuvo. Jeigu koks palikimas liko, tai ji mano, jog turi priklausyti R. M., nes ji vienintelė savo mama rūpinosi. Kad R. M. kreipėsi į teismą, tai tikriausiai praleido terminą kreiptis į notarą.
Iš gimimo liudijimo, santuokos liudijimo ir santuokos sudarymo įrašo matyti, kad R. (Š.) M. yra L. Š. ir A. Š. dukra.
Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. Š. vardu yra registruotas žemės sklypas 0,2000 ha ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad L. Š. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kad ji buvo našlė, kad turėjo dukrą R. M. ir kad sūnus A. Š. miręs.
Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po L. Š. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro nutarimo matyti, kad notarė atsisakė išduoti R. M. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po motinos L. Š. mirties, kadangi ji pateikė prašymą praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notarų biurui jokių įrodymų apie tai, kad ji faktiškai palikimą yra priėmusi.
Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatorės L. Š. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos R. M. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja R. M., įrodinėdama savo mamos L. Š. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad mamą pasiėmė gyventi į savo namus ir keturis su puse metų iki mamos mirties ją slaugė ir rūpinosi, nes mama dėl patirtų insultų, nupjautos kojos nebegalėjo savarankiškai gyventi ir tvarkytis, kad prižiūrėjo mamos sodybą tame pačiame kaime, kurią mama pati buvo pardavusi, bet pirkėjas dar joje negyveno, kad toliau tęsė mamos vardu registruoto žemės sklypo nuomą žodiniu sutarimu, kad mokėjo už tą žemę mamos vardu mokesčius. Pareiškėja nurodė, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes manė, kad terminas kreipimuisi yra šeši mėnesiai ir per tuos šešis mėnesius padavė pareiškimą notaro biurui. Pareiškėjos R. M. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. R., L. P., M. M. parodymai.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas ir žemės sklypai, faktiškas jų valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo ir žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su namu ir žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėja R. M. po mamos L. Š. mirties toliau nuomojo mamos vardu registruotą žemės sklypą tam pačiam nuomotojui, mokėjo mokesčius už žemę, faktiškai valdė mamos jai paliktus kilnojamuosius daiktus, kurie buvo perkraustyti kartu su mama į jos namus, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po savo mamos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.