Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A., atstovaujamo atstovės advokatės Astos Usevičiūtės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. A.-S. ir valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. A., atstovaujamas atstovės advokatės Astos Usevičiūtės, (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvai T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. A., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu tėvai susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo brolio T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo, gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis T. A. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl jo dukra Ž. A.-S. šioje byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, nes juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimas, turi įtakos ir jos teisėms bei pareigoms. Ji priėmė palikimą po pareiškėjo tėvo T. A. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2025 m. spalio 24 d. Testamentų registro išrašą nustatyta, jog į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo faktų. Mirusioji testamento nepaliko.

3. Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodo, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo – mirusio brolio dukra Ž. A.-S. priėmė pareiškėjo tėvo T. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. 2010 m. liepos 7 d. pareiškėjo tėvas sudarė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus paliko pareiškėjui, kitas turtas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjo tėvo T. A. vardu nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas – 1) 1,7260 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,3668 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie laikytini pareiškėjo tėvų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, t. y. po (duomenys neskelbtini) statybos būdu ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Po motinos J. A. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos turtą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo tėvas, jos sutuoktinis T. A.. Jis liko gyventi šeimos gyvenamajame name, naudojosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais. Šį turtą prižiūrėjo, saugojo, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, draudė būsto draudimu, sudarė elektros energijos sutartis. Tėvas T. A. priėmė po sutuoktinės J. A. mirties namų apyvokos daiktus – baldus, buitinę techniką, įrangą ir pan. bei jais naudojosi. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad T. A. po sutuoktinės mirties neatsisakė palikimo, o jį priėmė ir valdė kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti palikimą.

4. Taip pat, pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip mirusiojo T. A. turto paveldėtojas, kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – J. A. palikimo priėmimas T. A. faktiškai pradėjus jos turtą valdyti. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Neturint paveldėjimo liudijimo po motinos mirties, pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu Ž. A.-S. negalės paveldėti viso tėvų turto bei įregistruoti nekilnojamojo turto kaip jų nuosavybės, nes nėra galimybės kitokia tvarka gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo po J. A. mirties.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų T. A. ir J. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto perėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo Ž. A.-S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant pranešimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo T. A. turtą visa apimtimi (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje.

11. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo mama J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų J. A. palikimo priėmimo faktų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. A. ir T. A. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad mirusiojo T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1,7260 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1994 m. kovo 25 d. Valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 0,3668 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1998 m. spalio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas – 1988 m. birželio 30 d. statinio priėmimo naudoti aktas), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

13. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. A. po sutuoktinės J. A. mirties priėmė jos palikimą ir po to rūpinosi jos turtu kaip savo – priėmė ir naudojosi namų apyvokos daiktais, gyveno šeimos gyvenamajame name, naudojosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius ir pan. Tokiu būdu T. A. faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės J. A. mirties likusį turtą.

14. Pareiškėjo argumentams, kad T. A. priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinės J. A. mirties (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas savo pateiktame atsiliepime į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo Ž. A.-S. atsiliepimo nepateikė, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu suinteresuotas asmuo išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos, t. y. neišreiškė prieštaravimo dėl juridinio fakto nustatymo. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

15. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo palikimo sudėties ir jos nenurodo rezoliucinėje dalyje.

16. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad T. A. būdamas palikėjos J. A. sutuoktinis, po savo sutuoktinės J. A. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad T. A. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad T. A. aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinės J. A. mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjo reikalavimai teismo vertinimu yra pagrįsti ir įrodyti (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 – 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinami visiškai.

17. Šio fakto nustatymas nustatytinas paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

18. Byla vesta elektronine forma, todėl teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 3-5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjo atstovui ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.