Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-02-17 · Byla Nr. A2.6.-210-902/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
A2.6.-210-902/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
D. R.
Nukentėjusysis
H. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-210-902/2015
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-00102-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2015 m. vasario 17 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. R.,nukentėjusiajam H. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. R., gimusio 1978-09-16, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto (teistumas išnykęs), nebausto administracine tvarka (galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-26 apie 18 val. 41 min. D. R., vairuodamas automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Klaipėdos g. 143A, ir manevruodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 114 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. R. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo atbulomis, tačiau nepajuto sąlyčio su kitu automobiliu, ratas buvo minkštas, vos susilietė, garso negirdėjo, todėl išvažiavo, atsakomybės tikrai nevengė, eismo sąlygos tuo metu taip pat buvo nekokios. Tik kitą dieną sužinojo iš tetos, jog jo ieško policija. Jeigu būtų jutęs kontaktą, vietoje būtų ,,susitvarkę“. Nurodė, jog teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, nes dažnai jam tenka važinėti automobiliu, važiuoja į darbą, pagal poreikį vežioja detales.

Nukentėjusysis H. M. teisme paaiškino, kad 2014-12-26, apie 18.40 val. išėjęs iš ,,Babilonas 2“, atsisėdo į savo automobilį, jį šildė, kai pajuto smūgį į dešinę galinę automobilio dalį. Pamatė atsitrenkusią mašiną. Iššoko iš savo automobilio, bet kitas automobilis – visureigis nuvažiavo. Įsidėmėjo to automobilio numerius. Eismo įvykio metu automobiliui M. P. buvo apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, padarytas apgadinimas nėra didelis, automobilis buvo draustas KASKO draudimu, nuostolis nepaskaičiuotas. Įvykio metu buvo tamsu, bet aikštelė tuo metu buvo apšviesta. Kai jis iššoko iš automobilio, mano, kad kito automobilio vairuotojas jį turėjo matyti. Kitam automobiliui tuo metu buvo iš galo ir dabar nepamena, ar mojo. Kad jis (nukentėjusysis) buvo automobilyje rodė užvestas automobilio variklis bei degė šviesos. Mano, kad kito automobilio vairuotojas turėjo suprasti sukėlus eismo įvykį.

Teisme liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad gavo pranešimą, kad Panevėžyje, Klaipėdos g. 143A, iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis. Jis pats dalyvavo apgadinto įvykio vietoje likusio automobilio apžiūroje ir nustatė apgadinimą ant jo galinės dešinės pusės, ten buvo matyti rato įspaudimo žymė, buvo kito automobilio atsirėmimas, braukimas. Mano, kad kito automobilio vairuotojas privalėjo pajusti įsirėmimą.

Teisme liudytoja apklausta V. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad prie ,,Babilono“, aikštelėje, yra apgadintas automobilis, jiems buvo nurodyti pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio valstybiniai numeriai. Nustatė, kad tai buvo džipas su gale pritvirtinta padanga. Apžiūrėjus automobilį, matė ten po įvykio likusią žymę. Aiškiai buvo matyti, kad su padanga buvo prisiliesta. Ant nukentėjusiojo automobilio apgadinimas nėra didelis, nes tik su padanga buvo atsitrenkta. Apklausė to automobilio vairuotoją ir jis nurodė, jog buvo įvykio vietoje, bet nejuto kliudęs kitą automobilį. Jeigu būtų pajutęs kontaktą, būtų sustojęs ir pildęs eismo įvykio deklaraciją. Jo automobilis buvo draustas. Mano, kad vairuotojas galėjo nepajusti kliudęs kitą automobilį.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. R. paaiškinimo, kur jis nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jam teko manevruoti atbuline eiga automobiliu, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-23621587-14 (b.l. 5-6), policijos pareigūnų – vyr. patrulio D. D. ir vyresn. patrulės V. G. tarnybiniais pranešimais (b.l. 12; 13), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, automobiliams padaryti apgadinimai, vairuotojo paaiškinimas, pareigūnai teisme patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, eismo įvykio vietos schema (b.l. 19), papildomais duomenimis (b.l. 15), fotonuotraukomis apie automobiliams padarytus apgadinimus (b.l. 16-19), nukentėjusiojo H. M. paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis; D. R. vairuotojo pažymėjimu (b.l. 23), iš kurio matyti, jog įvykio metu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-12-26 apie 18 val. 41 min. D. R., vairuodamas automobilį M. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Klaipėdos g. 143A, ir manevruodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., D. R. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojęs eismo įvykio vietoje ir su nukentėjusiuoju viską išsiaiškinę įvykio vietoje, t.y. būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu automobiliai: M. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - nebuvo stipriai apgadinti, kas rodo, jog kontaktas įvykio metu nebuvo stiprus, D. R. vairuojamas automobilis M. P. kitą automobilį kliudė ant bagažinės dangčio esančiu ratu/padanga, ten matyti nedidelė žymė, t.y. kontaktas su Toyota RAV 4 automobiliu įvyko galine dalimi, labai nutolusia nuo vairuotojo dalimi, kas taip pat apribojo vairuotojo arba D. R. galimybę matyti kontakto vietą. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad įvykus kontaktui, jis iš karto išlipo iš automobilio, tačiau negalėjo teismui patvirtinti, kad tikrai rodė kokį tai ženklą – mostą kito automobilio vairuotojui atkreipti dėmesį sukėlus eismo įvykį, o kartu pasielgti pagal KET taisykles – pasilikti eismo įvykio vietoje ir spręsti dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo. Teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės teismui neduoda pagrindo neginčijamai konstatuoti, jog D. R. suprato sukėlęs eismo įvykį, t.y. kliudęs kitą automobilį ir jį apgadinęs – bei pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Šiuo atveju, teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu D. R. ir būtų jautęs kontaktą su kitu automobiliu, tačiau vien tik ši aplinkybė – atsirėmimas į kitą automobilį savaime (nesant buvimo kitų aplinkybių – pvz. įvykį mačiusių asmenų rodomo ženklo – tiesioginio mosto, šūktelėjimo, automobilio garsinio signalo panaudojimo ar automobilio šviesų staigaus perjungimo, avarinės šviesos signalizacijos įjungimo) neduoda pagrindo manyti, kad D. R. kartu turėjo suprasti, kad toks atsirėmimas automobilio galinės dalies minkšta dalimi – rato padanga bet kuriuo atveju turėjo apgadinti kitą automobilį, juo labiau, kai susidūrimo garso nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad teisme liudytojais apklaustų pareigūnų pozicija šiuo klausimu taip pat išsiskyrė, V. G. nuomone, pagal automobiliams nustatytus nedidelius apgadinimus vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, D. R. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį ir tokiu būdu sukelti autoįvykį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nekliudė ištirti eismo įvykio. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus (priešingų duomenų į bylą nepateikta). Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad D. R. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms D. R. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu kaltinamo D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant D. R. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas (teistumas išnykęs), anksčiau buvo baustas administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu administracine tvarka, yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į turtinę padėtį – dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. R. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelniausią administracinės nuobaudos rūšį – baudą, minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų).

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė