- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- BIK-370/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25880-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Jokimaitė (pirm.), Danutė Jočienė, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo D. G. gynėjas kasaciniu skundu prašo: pakeisti skundžiamus teismų sprendimus perkvalifikuojant D. G. padarytą veiką į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnį, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį neturtinės žalos priteisimo dalyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nuteistojo veiką įvertino tik atsižvelgdami į objektyviuosius veikos požymius, iš esmės ignoruodami subjektyviuosius ir klaidingai atskleisdami kaltininko suvokimą. Apeliacinės instancijos teismas nutylėjo žymią dalį teisiamajame posėdyje specialistės pateiktų paaiškinimų. D. G. parodė, kad jis siekė apsiginti nuo girto ir agresyvaus S. R. puolimo, jis staigiai išsitraukė bei užtaisė ginklą ir šovė nukentėjusiajam į kojas; šovinys visiškai atsitiktinai pataikė į arteriją, dėl to įvyko stiprus nukraujavimas ir greita nukentėjusiojo mirtis. Nesant būtinojo priežastinio ryšio nuteistasis negali būti patrauktas atsakomybėn už sukeltas pasekmes. D. G. veikė ne netiesiogine tyčia, bet neatsargiai, nenumatydamas pasekmių.
Kasaciniu skundu taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu padidinti neturtinės žalos atlyginimą. Abiejų instancijų teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiųjų paaiškinimais apie jų dvasinio sukrėtimo mastą ir patirtus išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasaciniu skundu netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nuteisiant D. G. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą grindžiamas nesutikimu su teismų atliktu byloje ištirtų įrodymų (D. G. parodymų, ekspertės paaiškinimų) vertinimu, pateikiant savą vertinimą, ginčijant teismų padarytas išvadas, kad D. G. veikė netiesiogine tyčia bei buvo abejingas galimoms atliekamų savo veiksmų pasekmėms.
Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai teismų padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nenurodyta ir teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.
Kasaciniu skundu taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiesiems V. R., K. R. ir Z. R., tačiau tai grindžiama byloje nustatytų aplinkybių subjektyviu vertinimu. Teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo nukentėjusiesiems padarytos aiškiai netinkamai pritaikius civilinės teisės normas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, reguliuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje, kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo D. G. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.