- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- T-2070-825/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nuteistasis
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nedalyvaujant V. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo V. M. prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme gautas V. M. prašymas, kuriuo prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal naujai įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 62 str. nuostatas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 42 straipsnio „Bausmių rūšys“ antroji dalis (keista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 5 d.) numato, kad padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas (Baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio nusikaltimo padarymo metu bei nuosprendžių priėmimo diena redakcija) 62 straipsnis „Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas“ numatė, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kai yra šios sąlygos, teismas gali: paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnio 2 dalyje, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver17).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnis „Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas“ numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kai yra šios nurodytos sąlygos, teismas gali: paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje, arba (keistas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu padarius nusikaltimus numatytus baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir nuteisė 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmės dalį pridėjo prie 2011 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2012 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesius laisvės atėmimo bausmės ir galutinę bausmę paskyrė 9 (devynerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmetė.
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, V. M. 9 (devynerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, įvertino, kad galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, bausmė nėra aiškiai per švelni.
Teismų 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sprendimai motyvuoti. Teismo parinktos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, tinkamai individualizuoti. Naujų aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. nuostatos sprendimų priėmimo dienomis galiojo.
Teismui taikyti naujai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nuostatas pagrindo nėra, todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str.,
nutaria:
nuteistojo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.