Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-149-579/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-11
Bylos Nr.
1S-149-579/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
A. Z.
Advokatai
Mindaugas Jonaitis
Byla Nr. 1S-149-579/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14161-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 11 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Z. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 1 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 1.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo viduje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus asmeniniam konfliktui su A. Ž., tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius A. Ž. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, ir smogė A. Ž. peiliu į galvą, veidą, kaklą, krūtinę, rankas, padarydamas 26 trauminiais poveikiais A. Ž. durtinius-pjautinius sužalojimus, t. y. durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, durtines-pjautines žaizdas kakle, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, pjautines žaizdas kaktoje, kairiame paakyje, nosies nugarėlėje, kairiame ir dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, kaklo dešinėje pusėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, dešiniame rieše, dėl to dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimu, sukėlus nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną ir A. Ž. mirus įvykio vietoje, tyčia nužudė A. Ž..

2. A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 11 d. nutartimi A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 11 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. Z. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 11 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, bei padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis A. Z. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

5. Skunde tvirtinama, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus. Kaltinamojo teigimu, jis yra įkalintas jau daugiau nei vienerius metus (nuo 2020 m. balandžio 11 d.), neatsižvelgiant į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, prieš suimant dirbo. Skundo autorius pažymi, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo, priešingai, nori, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir apygardos teismas priimtų teisingą sprendimą. Be to, teigiama, kad jo (A. Z.) praeitis nėra tokia nusikalstama kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis nėra pripažintas recidyvistu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo autoriaus manymu, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pakeista keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Papildomai gautame skunde įvardintame dokumente A. Z. nurodo, jog kaltinamasis aktas yra suklastotas, sunaikinti galimi įrodymai, ikiteisminis tyrimas buvo šališkas.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo A. Z. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė A. Z. skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. Z. skundą bei įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti V. Ž., A. Ž., S. Ž., T. J. ir kitų asmenų apklausų protokoluose, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, iš dalies paties kaltinamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

9. Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas (tame tarpe ir galimas jų sunaikinimas ar suklastojimas). Šie klausimai sprendžiami baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Atsižvelgiant į tai, klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiantis aukštesnysis teismas nenagrinėja skundo argumentų dėl šališkai atlikto ikiteisminio tyrimo, sunaikintų įrodymų ir suklastoto kaltinamojo akto, kadangi tokio pobūdžio aplinkybių vertinimas priklauso bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

10. A. Z. kaltinamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Šiaulių apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

11. Skundžiama nutartimi kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

12. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Skundo autorius A. Z. kaltinamas padaręs vieną labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų). Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant galimą skundo autoriaus slapstymosi nuo teismo riziką, buvo atsižvelgta ne tik į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Iš tiesų, kaltinamasis A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Tačiau nors A. Z. skunde teigia, kad jis iki sulaikymo dirbo, bet, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, duodamas parodymus kaltinamasis nurodė, jog dirbo pagal atskirus iškvietimus ir nuolatinio, legalaus darbo neturėjo. Be to, skundo autorius A. Z. yra išsituokęs. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo turimus tam tikrus socialinius ryšius, tačiau nesudaro pagrindo šių ryšių vertinti kaip pakankamų paneigti galimą kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo riziką. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis A. Z. anksčiau buvo teistas. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurią kaltinamas padaręs A. Z., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Skundo autorius anksčiau teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, galimai nusikalto neišnykus teistumui. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad A. Z. nevengdavo vartoti alkoholio. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu skundo autorius taip pat buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, be to, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis irgi galimai padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrus laisvės apribojimo bausmę, A. Z. buvo įpareigotas tris mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bet, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, per teismo nustatytą laikotarpį kaltinamasis net tris kartus surastas apsvaigęs nuo alkoholio (2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. neblaivumas nustatytas alkotesteriu, 2017 m. gruodžio 21 d. būdamas akivaizdžiai neblaivus patikrinimo alkotesteriu vengė). Išdėstytos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja skundo autorių, apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti visuotinai pripažintų elgesio normų, nesistengiantį pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog A. Z. nebuvo pripažintas recidyvistu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl kaltinamojo asmenybės padaryti. Nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia manyti, jog, būdamas nesuimtas, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis A. Z. kardomajame kalinime laikomas 14 mėnesių. Tokios suėmimo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Įvertinus tai, kad byloje buvo būtina atlikti specialių žinių reikalaujančius tyrimus, apklausti nemažai liudytojų (nukentėjusiųjų), be to, įvertinant situaciją dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios įvesti suvaržymai taip pat turi įtakos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmei, daroma išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai operatyviai, be nepagrįstų delsimų, tuo labiau kad bylos nagrinėjimas yra iš esmės baigtas ir numatyta procesinį sprendimą skelbti 2021 m. birželio 23 d. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė taip pat nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad skundo autoriui taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybės ir jam inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumui, kaltinamojo A. Z. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Priešingai nei deklaratyviai teigiama skunde, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo A. Z. skirti kurią nors vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo A. Z. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi A. Z. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 11 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisJolanta ČepukėnienėEvaldas Gražys