Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus (toliau – Skyrius) 2017-06-08 sprendimą Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) 2017-08-08 sprendimą Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus; 3) įpareigoti Skyrių skirti pareiškėjai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą vienkartinę draudimo išmoką tarnybos metu mirus T. S. (t. I, b. l. 1–10). Skunde nurodė, kad kreipėsi į Skyrių su prašymu Įstatymo pagrindu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką mirus apdraustajam. Prašymas buvo pateiktas dėl to, kad mirė pareiškėjos brolis, kuris būdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiuoju patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas 2017-01-24 žuvo dėl eismo įvykio. Apdraustojo mirties metu buvo gyva apdraustojo ir pareiškėjos motina O. S., tačiau 2017-02-25 ji mirė, o pareiškėja, būdama jos pirmos eilės įpėdine, priėmė motinos palikimą. Įvertinęs Tauragės vyriausiojo policijos komisariato nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą bei tarnybinio patikrinimo išvadą, Skyrius 2017-03-29 sprendimu Nr. PA­­­­_SP6-11200 apdraustojo žūti pripažino draudžiamuoju įvykiu. Atsakydamas į pareiškėjos prašymą dėl vienkartinės draudimo išmokos, Skyrius 2017-06-08 raštu Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai skirti ir mokėti vienkartinę draudimo išmoką. Skyriaus sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėja pagal teisės aktų nuostatas nėra laikytina apdraustojo šeimos nare, o jai, kaip apdraustojo motinos, mirusios po apdraustojo mirties, turto paveldėtojai, nepriklauso draudimo išmoka, nes apdraustojo motina nepateikė prašymo skirti išmoką apdraustajam mirus. Nesutikdama su Skyriaus sprendimu pateikė skundą Valdybai, kuri 2017-08-08 raštu Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ nurodė, kad Skyriaus sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Valdybos teritoriniai skyriai, spręsdami nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais bei draudimo išmokų skyrimo klausimus, vadovaujasi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai). Paveldėjimo klausimų Valdybos teritoriniai skyriai nesprendžia. Kokio išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo biudžeto priklausė ar nepriklausė O. S. jos mirties dieną ir kas turi teisę jas paveldėti yra ne įstatymo reguliavimo dalykas. Paveldėjimo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos teise paveldėti O. S. turtą, turtines, neturtines ir reikalavimo teises, šiame sprendime nepasisakoma. Pareiškėja su Skyriaus ir Valdybos sprendimais nesutinka, kadangi jie pažeidžia pareiškėjos teises. Skundžiamu sprendimu Skyrius nepripažino pareiškėjo, kaip O. S. turto paveldėtojos, teisių į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, o Valdyba neteisėtai atsisakė spręsti pareiškėjos skundo motyvus dėl nepagrįsto Skyriaus paveldėjimo teisių vertinimo. Įstatymo 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valdybos teritoriniai skyriai ir Skyrius, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Pagal tokį teisinį reguliavimą Skyrius yra vienintelė institucija, valstybės įgaliota spręsti su apdraustojo asmens mirtimi susijusių valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimo klausimus, todėl ginčijami sprendimai iš esmės reiškia, kad pareiškėja neturi kitų teisinių priemonių įgyvendinti savo, kaip O. S. paveldėjimo teises ir teisėtus interesus į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Skundžiami sprendimai prieštarauja Įstatymo 6 straipsnio 7 daliai, 11 straipsnio 3 daliai, 25 straipsnio 5 daliai, 27 straipsniui, Civilinio kodekso 5.1 straipsniui, o be to, Valdybos sprendimas prieštarauja Valdybos tikslams ir uždaviniams ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių principą ir viešąjį interesą. Skyriaus sprendimas atsisakyti pareiškėjai skirti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad iki mirties apdraustojo motina nesikreipė dėl draudimo išmokos, yra neteisėtas. Tokiu motyvu materialinė teisė į draudimo išmoką bei jos atsiradimo pagrindas neteisėtai sutapatintas su procedūrine šios teisės įgyvendinimo tvarka ir priemone. Remiantis lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu Įstatymo normų aiškinimu pripažintina, kad asmeniui, kuris patenka į Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų šeimos narių sudėtį, Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės į vienkartinę draudimo išmoką įgijimui nereikia atlikti jokių veiksmų. Todėl asmens prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra tik šios teisės į draudimo išmoką įgyvendinimo tvarkos priemonė. Priešingai negu pasisakyta Skyriaus sprendime, prašymas skirti draudimo išmoką neturi teisinės reikšmės draudimo išmokos atsiradimui, t. y. nesukuria teisės į draudimo išmoką. Kadangi teisės į vienkartinės draudimo išmokos gavimą atsiradimo teisiniu pagrindu yra apdraustojo mirties faktas ir momentas, ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo prašymo skirti draudimo išmoką pateikimo, o apdraustojo mirties metu buvo gyva jo motina O. S., konstatuotina, kad Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies pagrindu O. S. atsirado materialinė teisė į Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Įstatymas nenustato, kad Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus pasibaigtų mirus šios teisės savininkui, taip pat Įstatyme nėra nurodyta, kad ši teisė yra nepaveldima. Teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai įpareigoja viešojo administravimo subjektus savo reguliavimą vykdyti teisėtai, proporcingai, protingai, pagrįstai ir aiškiai. Todėl šiuos teisės principus pažeidžiantis administracinis aktas laikytinas prieštaraujančiu tikslams ir uždaviniams, dėl kurių jį priėmusi institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinas neteisėtu. Valdybos sprendimo motyvas, kad Valdybos teritoriniai skyriai nesprendžia paveldėjimo klausimų vertintinas kaip pažeidžiantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus taip pat tikslus ir uždavinius, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsakovė Valdyba prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 40–43). Atsiliepime nurodė, kad 2017-05-23 prašyme pareiškėja prašė neskirti išmokos jos brolio T. S. tėvui, o skirti išmoką jai, nes po motinos mirties ji paveldėjo motinos neįgyvendintą teisę į išmoką. Prie prašymo pareiškėja nepridėjo paveldėjimo teisės liudijimo apie palikimo priėmimą, liudijantį: kad jos motina O. S. priėmė sūnaus T. S. palikimą. Taigi, pareiškėja Įstatymo prasme neesanti mirusiojo asmens šeimos narė, prašė Skyriaus skirti jai vienkartinės draudimo išmokos dalį, į kurią T. S. mirties dieną turėjo teisę jo motina O. S., motyvuodama tuo, kad pareiškėja yra O. S. turto paveldėtoja, tačiau prie prašymo nepridėjo dokumento, liudijančio šį faktą. Skyrius 2017-06-08 sprendime Nr. (10.16)2R-1278 nurodė, kad pareiškėja nėra mirusiojo asmens (T. S.) šeimos narė, todėl skirti jai vienkartinę draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo, o mirusiojo asmens motina O. S. nebuvo pateikusi prašymo dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, todėl Skyriaus 2017-06-08 sprendimu Nr. (10.16)2R-1278 pareiškėjos prašymas buvo netenkintas. Valdybos 2017-08-08 sprendimu Nr. (11.1)I-4913 pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas. Pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas pareiškėja gali prašyti išmokėti jai tik tas išmokas, kurių negavo pats nukentėjusysis T. S., bet ne O. S. Kokio išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto priklausė ar nepriklausė O. S. jos mirties dieną ir kas turi teisę jas paveldėti yra ne Įstatymo reguliavimo dalykas. Prie skundo Valdybai pridėtas 2017-03-07 liudijimas apie palikimo priėmimą suteikia teisę pareiškėjai, kaip O. S. įpėdinei, gauti reikalingus dokumentus, pažymas ir informaciją apie mirusiajam priklausantį turtą, jo prievoles (įsipareigojimus). Valdybos sprendime nurodyta, kad dėl pažymos ar informacijos apie O. S. mokėtinas valstybinio socialinio draudimo išmokas gavimo pareiškėja turėtų kreiptis į Valdybos teritorinį skyrių bendra tvarka (pateikti prašymą dėl tokios pažymos išdavimo), o paveldėjimo klausimai sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl dėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos teise paveldėti O. S. turtą, turtines, neturtines ir reikalavimo teises, skundžiamame sprendime Valdyba nepasisakė. Pareiškėja prašo panaikinti ginčijamus sprendimus ir skirti jai vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, vadovaudamasi iš esmės tais pačiais argumentais – kad paveldėjusi motinos turtą, ji paveldėjo ir motinos teisę kreiptis dėl išmokos. Toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi, teikdama 2017-05-23 prašymą Skyriui, pareiškėja nepateikė liudijimo apie motinos palikimo perėmimą (jis buvo išduotas tik 2017-08-22), be to, pareiškėja nepagrįstai prašo skirti jai išmoką, nes jai įstatymų nustatyta tvarka galėtų būti išmokėtos tik tos išmokos, kurios buvo paskirtos, bet neišmokėtos jos motinai. Tačiau, kaip minėta, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus pareiškėjos motinai nebuvo paskirta.

Atsakovas Skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 66–68). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja, Įstatymo 27 straipsnio prasme, neesanti mirusiojo šeimos narė, pateikė prašymą Skyriui skirti jai vienkartinės draudimo išmokos dalį, į kurią T. S. mirties dieną turėjo teisę jo motina O. S., motyvuodama tuo, kad pareiškėja yra O. S. turto paveldėtoja. Prie 2017-05-23 prašymo pareiškėja pridėjo 2017-02-20 liudijimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad mirus T. S., palikimą priėmė O. S. Skyrius 2017-06-08 sprendime Nr. (10.16)2R-1278 pareiškėjai pateikė informaciją, kad vadovaujantis Įstatymu ji negali būti priskirta mirusiojo asmens šeimos nariams, todėl skirti ir mokėti jai vienkartinę draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo, o mirusiojo asmens motina O. S. nebuvo pateikusi prašymo dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo. Pareiškėja pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas gali prašyti išmokėti jai tik tas išmokas, kurių negavo pats nukentėjusysis T. S., be ne O. S.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus (toliau – Skyrius) 2017-06-08 sprendimo Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) 2017-08-08 sprendimo Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos teisės į Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą vienkartinę draudimo išmoką tarnybos metu mirus T. S..

Nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tarnybiniu pranešimu pripažino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. S. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp tarnyboje atliktų pareigų ir pareigūno mirties (t. I, b. l. 19–22).

Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2017-05-23 prašymą, 2017-06-08 sprendime Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ nurodė, kad mirusiojo motina O. S. nepateikė prašymo skirti išmoką apdraustajam mirus bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra T. S. šeimos narys, teisinio pagrindo skirti ir mokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, nėra (t. I, b. l. 11, 12).

Pareiškėja su 2017-07-07 skundu (gautas 2017-07-07, reg. Nr. GP-1218) kreipėsi į Valdybą, prašydama panaikinti Skyriaus 2017-06-08 raštą Nr. (10.16)2R-1278 ir pareiškėjos prašymą dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo tarnybos metu mirus T. S. tenkinti (t. I, b. l. 48–52).

Valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2017-07-07 skundą, 2017-08-08 sprendimu Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ konstatavo, kad Skyriaus 2017-06-08 sprendimas Nr. (10.16)2R-1278 yra teisėtas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Sprendime taip pat nurodė, kad paveldėjimo klausimai sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl dėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos teise paveldėti O. S. turtą, turtines ir reikalavimo teises, šiame sprendime nepasisakoma (t. I, b. l. 13, 14).

Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro 2017-03-07 išduoto liudijimo apie palikimo priėmimą duomenimis, 2017-02-25 mirus O. S. palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – G. J. Liudijime nurodyta, kad šis dokumentas suteikia teisę iš visų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, privačių struktūrų, tame tarpe, bet neapsiribojant, iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų, fondų, gauti reikalingus dokumentus, pažymas, gauti visą informaciją apie mirusiajam priklausantį turtą, jo prievoles/įsipareigojimus (t. I, b. l. 18).

Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro 2017-08-22 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenimis, turtą, kurio savininkė yra O. S. paveldėjo G. J.. Paveldimą turtą sudaro: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos su priklausančiomis palūkanomis, esančios Šilutės kredito unijos sąskaitoje bei piniginės lėšos su priskaičiuotomis palūkanomis, esančiomis banko Swedbank sąskaitoje (t. I, b. l. 25, 26).

Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta įstatymo paskirtis – nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Įstatymo 2 straipsnis nustato, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui mirus, vienkartinė draudimo išmoka skiriama asmeniui (asmenims), turinčiam (turintiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (prašymus) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (kurie) pateikiamas (pateikiami) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos.

Įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio, dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui; mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė) (2 dalis).

Nuostatų 47 punktas nustato apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri apskaičiuojama Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius. Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje gaunamas asmens prašymas skirti išmoką. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba gauti ne visi duomenys, kurių reikia išmokai skirti, ir prašymo išmokai skirti priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai.

Minėta, kad Įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio, dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui; mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė) (2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. mirus, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniu pranešimu buvo pripažinta, kad, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. S. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp tarnyboje atliktų pareigų ir pareigūno mirties (t. I, b. l. 19–22). Apdraustajam mirus, Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti vienkartinę draudimo išmoką įgijo apdraustojo motina O. S., kuri turėjo teisę per tris mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos kreiptis dėl vienkartinės draudimo išmokos. Pareiškėjos teigimu, apdraustojo žūtis pripažinta draudžiamuoju įvykiu Skyriaus 2017-03-29 sprendimu Nr. Nr. PA­_SP6-11200, taigi O. S. turėjo teisę iki 2017-06-29 kreiptis dėl vienkartinės draudimo išmokos, tačiau 2017-02-25 mirė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jos pareiškėja kreipėsi į Skyrių su 2017-05-23 prašymu skirti vienkartinę draudimo išmoką. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2017-05-23 prašymą, 2017-06-08 sprendime Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ nurodė, kad mirusiojo motina O. S. nepateikė prašymo skirti išmoką apdraustajam mirus bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra T. S. šeimos narys, teisinio pagrindo skirti ir mokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, nėra (t. I, b. l. 11, 12). Valdyba 2017-08-08 sprendimu Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ konstatavo, kad Skyriaus 2017-06-08 sprendimas Nr. (10.16)2R-1278 yra teisėtas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Sprendime taip pat nurodė, kad paveldėjimo klausimai sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl dėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos teise paveldėti O. S. turtą, turtines ir reikalavimo teises, šiame sprendime nepasisakoma (t. I, b. l. 13, 14). Vertinant byloje esančius duomenis matyti, jog teisės pateikti prašymą dėl vienkartinės draudimo išmokos atsiradimo momentu t. y. Skyriaus 2017-03-29 sprendimu Nr. Nr. PA­_SP6-11200. apdraustojo žūtį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, apdraustojo motina, turėjusi teisę gauti šią išmoką, jau buvo mirusi (O. S. mirė 2017-02-25). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai kreipiantis į Skyrių su 2017-05-23 prašymu skirti vienkartinę draudimo išmoką, Skyriui buvo žinoma aplinkybė, jog O. S. mirusi, o jos palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė – dukra G. J. Minėta, kad Nuostatų 47 punktas nustato, jog apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri apskaičiuojama Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius. Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba gauti ne visi duomenys, kurių reikia išmokai skirti, ir prašymo išmokai skirti priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Valdybos teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai. Taigi, Skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą išmokėti vienkartinę draudimo išmoką ir nustatęs, jog nėra pateiktas pareiškėjos teisę į vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinantis dokumentas, turėjo per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pranešti pareiškėjai, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai. Nagrinėjamu atveju atsakovė Valdyba atsiliepime teismui nurodė, jog pareiškėja teikdama 2017-05-23 prašymą Skyriui, nepateikė liudijimo apie motinos palikimo priėmimą (jis buvo išduotas tik 2017-08-22), tačiau pareiškėjai kreipusis į Skyrių su 2017-05-23 prašymu, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus išmokai skirti, nors remiantis Nuostatų 59 punktu bei gero viešojo administravimo principo imperatyvu, Skyrius tokią pareigą turėjo. Papildomai atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog apdraustasis T. S. žuvo 2017-01-24, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017-02-24 pripažino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. S. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp tarnyboje atliktų pareigų ir pareigūno mirties, 2017-02-25 mirė T. S. motina O. S., taigi, O. S. įgijo teisę į vienkartinę draudimo išmoką, tačiau šia teise nepasinaudojo, kadangi mirė, todėl darytina išvada, kad O. S. teisę į vienkartinę draudimo išmoką įgijo jos paveldėtojai. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad pareiškėjai kreipusis į Skyrių nebuvo priimti procedūriniai sprendimai, pagrindžiantys jos teisę į vienkartinę draudimo išmoką, nepaneigia šios teisės buvimo. Teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2017-06-08 sprendimas Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai skirti vienkartinę draudimo išmoką bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-08-08 sprendimas Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“, kuriuo Skyriaus 2017-06-08 sprendimas Nr. 910.16)2R-1278 paliktas nepakeistas, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad tokie sprendimai naikinami, o Skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-05-23 prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. J. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2017-06-08 sprendimą Nr. (10.16)2R-1278 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-08-08 sprendimą Nr. (11.1)I-4913 „Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-05-23 prašymą.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta Balčytienė Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė