Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-10030-631/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
e2YT-10030-631/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05073-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
T. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10030-631/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05073-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. D. po savo sutuoktinės L. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvams priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. D. po savo sutuoktinės, pareiškėjos motinos, L. D. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau dalį jai priklausančio buto priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Paaiškino, kad V. D. po sutuoktinės mirties toliau gyveno bute, deklaravo ten savo gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą. Pareiškėja nurodė, kad mirus tėvui V. D., nori priimti jam priklausiusį palikimą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Pažymėjo, jog įmonė nėra gavusi pranešimų dėl palikėjų V. D. ir L. D. palikimo perėjimo valstybei.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalyje ir 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. D. ir L. D. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 1992 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 23-3145 pagrindu įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal Gyventojų registro 2019 m. gruodžio 12 d. pažymą Nr. GR.1A-13131, pareiškėjos motina L. D. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Vilniaus 16-ame notarės biuro 2019 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. 138/2019 patvirtina, kad po L. D. mirties dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Remiantis Vilniaus 16-ojo notarės biuro 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškimu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėja priėmė mirusio tėvo V. D. palikimą.

Pareiškėja į bylą pateikė komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo knygelę, kurios duomenys patvirtina, jog V. D. po sutuoktinės mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Įvertinus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas V. D. po sutuoktinės L. D. mirties, toliau liko gyventi jų bendrame bute (duomenys neskelbtini), mokėjo privalomus komunalinius mokesčius ir prižiūrėjo butą. Šias aplinkybes pagrindžia Gyventojų registro 2019 m. gruodžio 12 d. pažyma, patvirtinanti V. D. deklaruotą gyvenamąją vietą ir komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo knygelės duomenys.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės L. D. mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausančią ½ dalį buto. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos tėvo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kuris priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos tėvas V. D. po sutuoktinės L. D. mirties turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. D. po sutuoktinės L. D. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip V. D. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas siekiant realizuoti paveldėjimo teisę į palikėjo V. D. turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė