- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1481-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17196-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- VĮ „Automagistralė“, UAB DK PZU Lietuva
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno tiltai“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovams VĮ „Automagistralė“, UAB DK PZU Lietuva dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis veiklą per filialą, prašė priteisti iš atsakovų VĮ „Automagistralė“, UAB DK PZU Lietuva solidariai 55094 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad ieškovas ir UAB „Specialusis autotransportas“ 2009-06-11 sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų. 2009-12-04 apie 7 val. ryto kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 305 km, vairuotojui R. M. atsiradus kliūčiai kelyje, teko staigiai stabdyti, to pasekmėje, dėl buvusio plikledžio, vairuotojas nesuvaldė automobilio, ir, nuvažiavęs nuo kelio, apsivertė. Kadangi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudėjui 2010-03-08 buvo išmokėta 59094 Lt draudimo išmoka. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, prižiūrėjo VĮ „Automagistralė“, kuri eismo įvykio vietoje, pagrindinės kelio juostos nebarstė, todėl pagal CK 6.266 str. turi atlyginti žalą dėl kelio, kaip statinio, trūkumų (plikledžio). Atsakovas privalėjo vykdyti jam patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduotų kelio dangų ir kitų elementų techninę priežiūrą tokiomis sąlygomis, kad nuolat užtikrintų gerą kelio techninę būklę ir saugų eismą. Plikledis, susidarė dėl AB „Kauno tiltai“ kaltės, nes ši bendrovė šalia įvykio vietos vykdė viaduko statybos darbus, iškastas žemės gruntas krūvomis buvo supiltas prie pat kelio važiuojamosios dalies, taip sudarant kliūtį vandeniui nutekėti nuo važiuojamosios kelio dalies į kelkraštį, todėl vanduo tirpstant sniegui susikaupė kelio važiuojamojoje dalyje, o naktį pašalus, susidarė plikledis. Kelio danga kitose vietose buvo sausa ir neslidi, todėl vairuotojas negalėjo numanyti apie pavojingas eismo sąlygas ir suvokti, kad pasirinko nesaugų greitį. Tačiau AB „Kauno tiltai“ draudikas atsakovas UAB DK PZU Lietuva atsisakė atlyginti ieškovui žalą, nurodęs, kad dėl eismo įvykio AB „Kauno tiltai“ nėra atsakinga. Tačiau tokia yra neteisinga, kadangi AB „Kauno tiltai“ tinkami nevykdė Statybos įstatyme nustatytų pareigų, kadangi dėl jo veiksmų eismo sąlygos kitiems asmenims tapo nesaugios. UAB DK PZU Lietuva draudimo liudijime numatyta 4000 Lt frančizė, kuria mažintina ieškovo išmokėta žala už eismo įvykyje sugadintą automobilį, todėl priteistinos žalos dydį sudaro 55094 Lt. Už žalą atsakingi yra abu atsakovai solidariai, todėl žala priteistina solidariai iš abiejų atsakovų (CK 6.6 str. 3d., 6.279 str. 1, 4 dalys) (t. I, b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Automagistralė“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad plikledis ant kelio nelaikytinas kelio, kaip statinio, trūkumu, nes tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas. Ieškovas neįrodė, jog atsakovai nepabarstė smėliu kelio ir, kad dėl to įvyko eismo įvykis. Patikrinus kelio ruožą 6.30 val. (20 minučių iki eismo įvykio), buvo nustatyta, kad pagrindinė kelio juosta yra sausa, o lenkimo juosta drėgna, todėl VĮ „Automagistralė“ iš viso nekilo pareiga barstyti neapledėjusio kelio. Taip pat neįrodyta, jog eismo įvykio vietoje buvo plikledis. Dėl eismo įvykio kaltas pats vairuotojas R. M., nes jis, nepasirinkęs saugaus greičio, siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančia transporto priemone, staigiai stabdė ir nesuvaldė vairuojamo automobilio (t. I, b. l. 79-88).
Atsakovas UAB DK PZU Lietuva prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad nuo 2009-12-01 iki 2010-11-30 su AB „Kauno tiltai“ buvo sudarę bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Eismo įvykis kilo vairuotojo R. M. kaltės, kadangi jis nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir nesuvaldė automobilio, ką nustatė policijos pareigūnai. Neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai pagal CK 6.249 str. 5 d. yra pagrindas atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kadangi eismo įvykis įvyko ne dėl AB „Kauno tiltai“ kaltės, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. UAB DK PZU Lietuva sprendimą dėl ieškovo pretenzijos netenkinimo priėmė 2010-06-18, todėl ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą (t. I, b. l. 52-57, t. II, b. l. 30-33).
Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. UAB „Kauno tiltai“ vykdyti darbai eismo įvykiui jokios įtakos neturėjo. Darbai kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo atliekami teisėtai, vadovaujantis rangos sutartimi su darbų užsakovu Lietuvos automobilių kelių direkcija, patvirtintu techniniu projektu ir galiojančiais teisės aktais bei statybos taisyklėmis. Apie tai, kad kelio ruože buvo vykdomi darbai, transporto priemonę vairavęs vairuotojas R. M. buvo aiškiai informuotas pastatytais įspėjamaisiais bei greitį ribojančiais ženklais (t. I, b. l. 74-77).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo UAB „Specialusis autotransportas“ automobilis, už kurį ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, kaltas yra šio automobilio vairuotojas. Ieškovas neįrodė atsakovo VĮ „Automagistralė“ civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neįrodė ir trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 str.). Atsakovo VĮ „Automagistralė“ atžvilgiu taip pat negali būti taikomos CK 6.266 str. nuostatos, nes neįrodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl kelio, kaip inžinerinio statinio, trūkumų. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, nes neaišku, kokia vietovė, koks kelias, ar jo ruožas fotografuotas, nėra jokių įrodymų, kad nufotografuota eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, dėl kurios šalys ginčijasi, vieta, todėl ieškovo pateiktos fotonuotraukos nelaikytos įrodymu CPK 177 str. prasme. Ieškinys atsakovo UAB DK PZU Lietuva atmestas ir tuo pagrindu, jog ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. draudimo teisiniams santykiams nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, kadangi eismo įvykis įvyko 2009-12-04, o ieškovas į teismą kreipėsi 2012-12-03.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis veiklą per filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos yra geros kokybės, jose aiškiai matosi tiek apvirtęs automobilis, tiek kelio ruožas, tiek statomas viadukas. Sprendžiant dėl nuotraukų įrodomosios reikšmės turėjo būti įvertinta, ar yra labiau tikėtina, kad ieškovas pateikė ieškinyje nurodyto eismo įvykio nuotraukas, ar kad šios nuotraukos yra iš kito eismo įvykio vietos. Taip pat nebuvo vertintas televizinės laidos „Reidas“ vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad ieškovo nuotraukose yra atvaizduotas tas pats eismo įvykis, kurį nufilmavo laidos filmavimo grupė. Laidos įraše yra užfiksuota vietos situacija po eismo įvykio, įskaitant kelio ruožą, kuriame susiformavęs plikledis, tačiau dėl šio įrodymo nebuvo pasisakyta. nepasisakė dėl šio įrodymo įrodomosios galios. Plikledis laikytinas kelio, kaip inžinerinio statinio, trūkumu, todėl VĮ „Automagistralė“ kyla atsakomybė pagal CK 6.266 str. Dėl eismo įvykio yra kaltas ne vien tik automobilio vairuotojas, bet ir atsakovo VĮ „Automagistralė“ neveikimas – nepabarstymas smėlio ir druskos mišiniu pirmos eismo juostos, kurioje buvo susiformavęs plikledis, kuris yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Teismas nepagrįstai nesprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, nors tai turėjo padaryti ex officio. Kasacinis teismas 2012-10-23 nutartimi c. b. 3K-7-368/2012 pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai. Todėl iki 2012-10-23 ieškovas pagrįstai manė, kad ieškinio senaties terminas reiškiant ieškinį draudikui yra 3 metai. Be to, atsakovas UAB DK PZU Lietuva prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo pareiškė tik paskutiniame teismo posėdyje, kas patvirtina, kad iki to laiko atsakovas nemanė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas. Todėl atnaujinant ieškinio senaties terminą atsakovo teisės į teisinių santykių stabilumo užtikrinimą pažeistos nebus. Iš ieškovo atsakovui VĮ „Automagistralė“ priteistos bylinėjimosi išlaidos atstovo pagalbai apmokėti (4350 Lt) yra pernelyg didelės ir turėjo būti sumažintos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio išvardintus kriterijus.
Atsiliepimas
VĮ „Automagistralė“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad iš ieškovo pateiktų nuotraukų neaišku kurioje kelio vietoje yra padarytos šios nuotraukos, kas jas ir kokiu tikslu padarė, neįmanoma identifikuoti jose nufotografuotos transporto priemonės, neįmanoma nustatyti plikledžio susiformavimo būdo ir fakto. Dažniausiai plikledžio fakto neįmanoma nustatyti net tiesiogiai matant kelio dangą. Iš nuotraukose pavaizduotų dėmių neįmanoma nustatyti, kada šios neaiškios kilmės dėmės ant kelio dangos atsirado. Apeliantas neįrodė, kokią įtaką teismo sprendimo teisėtumui turėjo laidos „Reidas“ nenurodymas sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Laidos įrašas yra padarytas ne eismo įvykio metu, o gerokai po eismo įvykio, jame nėra jokios objektyvios informacijos apie eismo įvykio eigą. Apeliantas nepaaiškino, kokiu būdu teismas pažeidė CK 6.266 str. normas, nelaikydamas, jog plikledis yra kelio, kaip inžinerinio statinio, trūkumas. Ledas ant kelio atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų, tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas. Todėl ledas negali būti kvalifikuotinas kaip kelio (statinio) trūkumas, nes negali būti laikomis kelio sudedamąja dalimi. Ieškovas nepagrįstai atsakovu civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.266 str. įtraukė VĮ „Automagistralė“, nes kelio priežiūros funkcijas eismo įvykio vietoje eismo įvykio dieną vykdė ne jis, o trečiasis asmuo AB „ Kauno tiltai“. Pagal Rekomendacijas VĮ „Automagistralė“ maksimalios išlaidos už advokato paslaugas šioje byloje turėtų sudaryti 4110 Lt. Tačiau byla yra sudėtinga, atsakovo atstovė turėjo rūpintis dokumentų pateikimu, kurių nepateikė AB „Kauno tiltai“, o ieškovas bylinėjimosi išlaidų sumažinti neprašė. Todėl tik 240 Lt didesnės nei rekomenduotinos sumos priteisimas yra pagrįstas.
Atsakovas UAB DK PZU Lietuva atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Paaiškino, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų bei neginčija sprendime išdėstytų motyvų dėl trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą turėjo spręsti ex officio. Ieškovas nenurodo jokios teismų praktikos, kad santykiai, susiklostantys reiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, būtų vertinami kaip atsirandantys iš delikto. Nei ginčo įvykio datai, nei vėliau CK 1.125 str. 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma nekito.
Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ieškinys atmestas pagrįstai, ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos būtinosios atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinį skundą ieškovas remia trimis argumentais – kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus dėl atsakovų atsakomybės dėl autoįvykio ir juo padarytos žalos, kad nepagrįstai taikė senaties terminą ir priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.
Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos įstatymo įtvirtintos sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str. 1 d.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių (CK 6.247 str.); 3) asmens kaltė dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir 4) kilusi žala, turto netekimas ar nuostoliai (CK 6.249 str.). Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas šias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis. UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė, kaip AB „Kauno tiltai“ civilinę atsakomybę apdraudusio asmens atsakomybė taip pat gali kilti tik tuomet, kai nustatyta, kad AB „Kauno tiltai“ atliko veiksmus, ar neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti ir būtent dėl šių veiksmų įvyko autoįvykis, dėl autoįvykio yra AB „Kauno tiltai“ kaltė ir būtent dėl AB „Kauno tiltai“ veiksmų (neveikimo) nukentėjusiajam atsirado žala. Apeliantas teisingai nurodo, kad kiekvienu atveju įrodymai byloje vertinami atsižvelgiant į įrodymų visumą, pateiktą į bylą. Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant tam tikri faktai gali būti nustatyti bei kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-513/2004 pabrėžia, jog bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.
Ieškovas atsakovų atsakomybę dėl autoįvykio ir žalos autoįvykiu padarymo įrodinėja remdamasis dvejais į bylą pateiktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga - vairuotojo R. M. paaiškinimu, kad ant kelio dangos buvo susidaręs plikledis bei administracinio teisės pažeidimo protokole policijos darbuotojo nurodymu, kad kelio danga buvo slidi, apledėjusi (t. I, b. l. 18, 22, 23) ir autoįvykio vietos fotonuotrauka (t. I, b. l. 44). Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga tvirtina, kad dėl autoįvykio kaltu pripažintas vairuotojas nepasirinkęs saugaus greičio, bei kita automašina, užtvėrusi jam kelią ir privertusį staigiai stabdyti (t. I, b. l. 18-23). Todėl daryti išvadai, kad autoįvykis įvyko dėl to, kad buvo slidus kelias ir automobilis važiuodamas slidžiu keliu apvirto vien tik dėl šios priežasties, yra nepagrįsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad fotonuotraukos, darytos 2009-12-04 08:51 val., kuriose matyti kelkraštyje apvirtusi mašina, nepakanka įrodyti, kad autoįvykis įvyko dėl slidaus kelio. Pateiktose fotonuotraukose matyti, kad žemių pylimas yra supiltas ne prie važiuojamosios dalies, tačiau už kelkraščio ir nuo kelio nutekėjęs sušalęs vanduo laikosi už kelkraščio. Kelių eismo taisyklių 133 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (t. I, b. l. 21) patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad vairuotojas pažeidė šį kelių eismo taisyklių reikalavimą ir dėl to įvyko autoįvykis. Duomenų, kad nutarimas buvo panaikintas ar pakeistas vairuotojui nesutinkant dėl kaltės, į bylą nepateikta. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad autoįvykio priežastis buvo ne slidus kelias, bet vairuotojo kelių eismo taisyklių nesilaikymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-7-368/2012) yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš žalą padariusio asmens draudiko, kai draudėjas yra atsakingas prieš nukentėjusįjį, draudėjas yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Todėl regresinis ieškinys draudėjo draudikui reiškiamas tokiais pat terminais, kaip ir dėl žalos atlyginimo. Žala automobiliui buvo padaryta 2009-12-04, ieškinys teismui pareikštas 2012-12-03 (2012-12-01 ir 02 dienos buvo nedarbo dienos), todėl ieškininės senaties terminą pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai, nes trejų metų ieškininės senaties terminas nebuvo suėjęs (CK 1.125 str. 8 d.). Tačiau ieškinį atmetus dėl atsakovų kaltės neįrodymo, taikytas ieškininės senaties terminas teismo sprendimo esmės nekeičia. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bylos esmės nekeičia, todėl neaptariamos.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Atsakovas VĮ „Automagistralė“ pateikė mokėjimo dokumentus už advokato pagalbą šioje byloje viso 4350 Lt sumai (t. II, b. l. 45-56). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 8.2 p. už atsiliepimo į ieškinį surašymą (t. I, b. l. 79) maksimaliai gali būti atlyginta 3000 Lt, remiantis 8.18 p. už dalyvavimą teismo posėdžiuose viso 4 val. 15 min. - 637,50 Lt, remiantis 8.16 p. už pareiškimų dėl ekspertizės skyrimo, įrodymų išreikalavimo surašymą (t. I, b. l. 134, 218, t. II, b. l. 17) viso 360 Lt. Taigi viso priteistina suma už advokato pagalbą turėtų būti 3997,50 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė 4350 Lt, ieškovui reikalaujant ši suma mažintina iki 3997,50 Lt.
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą VĮ „Automagistralė“ prašo priteisti 2250 Lt ir pateikia šios sumos sumokėjimo advokatei pateisinamus dokumentus. Remiantis Rekomendacijų 8.11 p. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą maksimaliai atlygintina suma yra 1500 Lt. Todėl iš ieškovo VĮ „Automagistralė“ naudai priteisiama 1500 Lt advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti iš IF P&C Insurance AS filialo (j. a. k. 302279548) atsakovo VĮ „Automagistralė” (j. a. k. 181270531) naudai priteistą atstovavimo išlaidų 4350 Lt sumą iki 3997,50 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt septynių Lt 50 ct).
Priteisti IF P&C Insurance AS filialo (j. a. k. 302279548) atsakovo VĮ „Automagistralė” (j. a. k. 181270531) naudai 1500 (tūkstantį penkis šimtus Lt) advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.