Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji K. G. 2017 m. spalio 11 d., apie 10.05 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus – važiuodama Nemuno gatve degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui ir sankryžoje sukdama į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės, esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios R. Ž. bei ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios R. Ž. sveikata– R. Ž. nustatytas dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis ir dešinės čiurnos plyšimas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamoji K. G. savo kaltę nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. spalio 11 d., apie 10.05 val., labai stipriai lijo ir buvo gana tamsu. Savo automobiliu sukdama į kairę iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. nepamatė pėsčiosios, einančios per perėją, ir ją kliudė kaire automobilio puse. Kliudė dešinę koją ir nukentėjusioji pargriuvo. Tada ir iš karto sustojo, bet jau buvo per vėlu. Greitai išlipo iš automobilio, pakėlė nukentėjusiąją, paklausė pavardės, vardo, telefono. Pati iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Greitoji pagalba išsivežė nukentėjusiąją, o pati liko su policijos pareigūnais įvykio vietoje. Vėliau su pareigūnais nuvažiavo į Beržų g., ten užpildė formas. Tada iš karto nuvažiavo į ligoninę, susirado nukentėjusiąją. Tą pačią dieną nukentėjusiąją parvežė namo, palydėjo iki buto, sulaukė jos dukters. Po įvykio visą laiką bendravo su nukentėjusiąja. Ne vieną kartą vežė jai ir maisto, ir vaistų. Ir iš karto, ir po to kelis kartus atsiprašė nukentėjusiosios. Labai išgyvena dėl to įvykio.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Iš nukentėjusiosios R. Ž. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017 m. spalio 11 d., apie 10 val., ėjo Panevėžyje, nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) link prekybos centro (duomenys neskelbtini). Priėjus šviesoforu reguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, jai degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl visiškai sustojo ir kelias sekundes palaukė, kol užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalas. Oro sąlygos buvo prastos, smarkiai lijo lietus, buvo užsidėjusi galvos apdangalą, tačiau jis matomumui netrukdė. Buvo apsirengusi purpurinės spalvos striukę ir tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui apsidairė ir ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę link PC (duomenys neskelbtini). Ėjimo greitis buvo vidutinis, niekada nevaikšto greitai, tačiau visada spėja pereiti gatvę vis dar degant žaliam šviesoforo signalui. Praėjus vieną (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, sustojo viduryje esančioje salelėje, kelias sekundes sustojo ir vėl apsidairė, tačiau važiuojančių automobilių nematė, todėl ėjo toliau. Nuo salelės paėjus maždaug 1 metrą staiga iš dešinės pusės pamatė juodos spalvos automobilio kairės pusės žibintą ir kairės pusės ratą. Iš karto pajuto smūgį. Atsitraukti nuo atvažiuojančio automobilio neturėjo galimybės, nes automobilį pamatė per vėlai. Minėtas automobilis slydo į ją, todėl mano, kad automobilio vairuotoja bandė stabdyti ir išvengti susidūrimo, tačiau automobilis kairės pusės priekine dalimi kliudė jos dešinę koją ir perbloškė ant žemės. Automobilis po susidūrimo iš karto sustojo. Po smūgio nukrito ir staigiai atsistojo, nes buvo labai išsigandusi. Partrenkto juodos spalvos automobilio vairuotoja iš karto išlipo iš automobilio ir išvietė medikus, kurie ją (nukentėjusiąją) išvežė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, ten nustatė dešinio blauzdikaulio lūžimą. Nuvykus pas šeimos daktarę dar nustatė dešinės kojos čiurnos raiščio trūkimą. Po eismo įvykio automobilio vairuotoja ja rūpinasi, perka vaistus. Partrenkusi moteris iki šios dienos 3 kartus nupirkusi vaistų, kurių vertė iki 100 eurų. Eismo įvykio metu jai padaryta tik fizinė žala. Į draudimo bendrovę dėl padarytos žalos kreipėsi, tačiau iki šios dienos jokio atsakymo dėl žalos paskaičiavimo negauna. Automobilio vairuotojai pretenzijų neturi (b. l. 33-36, 46-48).

Iš liudytojo V. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. spalio 11 d., dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, ėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje šaligatviu (duomenys neskelbtini) parduotuvės pusėje, nuo žemdirbių turgaus link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Dar nepriėjęs sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės antroje eismo juostoje stovi nedidelis, šviesios spalvos automobilis. Matė, kaip moteris vedėsi bobutę į savo automobilį. Tačiau bobutė nepaėjo. Perėjo gatvę iki saugumo salelės ir pamatęs, kad bobutė nepaeina, suprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Pasiliko ir laukė, kol atvažiuos policija ir greitoji, tačiau nei su bobute, nei su vairuotoja nekalbėjo. Kaip įvyko pats eismo įvykis nematė, pamatė, tik jau sustojusį automobilį ir moterį, bandančią vestis pėsčiąją į savo automobilį. Atvažiavus pareigūnams ir medikams išėjo namo (b. l. 56-58).

Iš 2017 m. spalio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Važiuojamosios dalies plotis 7,6 m, šaligatvio plotis dešinės pusės 4,3 m, kairės 2,3 m, bordiūrų aukštis 0,20 m, skiriamosios juostos plotis 1,80 m. Matomumas iš vairuotojo pusės dienos metu 70 m. Kelio danga – šlapias asfaltas. Automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje priekine dalimi į rytus. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies ir kairės pusės užpakalinio rato ašies yra po 1,30 m iki važiuojamosios dalies skiriamosios juostos pietinio krašto. Nuo automobilio dešinės pusės užpakalinio rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra 9,2 m. Pietinis (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos dalies plotis yra 7,6 m, šiaurinis – 14,6 m (b. l. 8-12, 18-21).

Iš 2017 m. spalio 11 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapgadintas, stabdymo sistemos būklė tvarkinga, padangų būklė atitinka KET, apšvietimo signalų būklė techniškai tvarkinga (b. l. 13-17).

Iš draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis Seat Ibiza valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos matyti, kad 2017 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 9 iki 11.20 val. buvo silpnas lietus, nuo 11.20 iki 11.30 val. vidutinis lietus, nuo 11.30 iki 11.45 silpnas lietus, nuo 11.45 iki 12 val. vidutinis lietus. Oro temperatūra 6 val. 7,2 °C, 12 val., 7.9 °C (b. l. 29).

Iš 2018 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. 220/2018(05) matyti, kad R. Ž. nustatyta dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, padaryta kietu buku daiktu. Nustatytas dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 77-78).

Iš 2018 m. gegužės 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 575/2018 (05) matyti, kad R. Ž. prie nustatyto dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio papildomai (naujai) nustatytas dešinės čiurnos raiščių plyšimas, kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu patirta trauma. Nustatyti sužalojimai sutrikdo sveikatą daugiau nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 124-125).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. G. 2017 m. spalio 11 d., apie 10.05 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios R. Ž. sveikata – R. Ž. nustatytas dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis ir dešinės čiurnos plyšimas. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios K. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusioji R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 122,32 Eur dydžio turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir žalą prašo priteisti iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) (b. l. 127-129). Civilinė atsakovė teismui pateikė duomenis, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 1383,77 Eur dydžio išmoka, kurią sudaro 133,77 Eur dydžio turtinės žalos ir 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 176-181). Taigi nukentėjusiosios patirta turtinė žala buvo atlyginta visa, o prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies. R. Ž. teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamoji K. G., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 red.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusioji R. Ž. prašo iš draudimo bendrovės priteisti visą likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį, t. y. 3750 Eur. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad jos gyvenimo kokybė po eismo įvykio ženkliai suprastėjo – net ir praėjus beveik metams po įvykio nuolat jaučia skausmą, kas mėnesį lankosi pas gydytojus, judėti gali tik pasiremdama lazdele, jai nuolat reikalinga pagalba, dėl judėjimo ribotumo patiria įvairių nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų, sveikata tik prastėja. Nukentėjusioji teismui pateikė ir šiuos jos teiginius pagrindžiančius medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad iš tiesų R. Ž. vis dar skauda dešinę koją, krypsta ašis į vidų, šlubuoja (b. l. 182-183). Teismas sutinka su nukentėjusiosios nuomone, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į eismo įvykio metu patirtos traumos liekamuosius reiškinius ir pasekmes, nukentėjusiajai yra atlyginta per maža neturtinės žalos dalis, tačiau tuo pačiu, teismo vertinimu, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti ir maksimalios nukentėjusiosios prašomos sumos. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys neatlygintoje dalyje tenkintinas iš dalies nukentėjusiosios R. Ž. naudai iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisiant papildomai 750 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, bendra 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra atitinkanti protingumo bei teisingumo kriterijus ir formuojamą teismų praktiką. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji K. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamoji nuo pat pradžių kaltę pripažino visiškai, yra neteista (b. l. 96), praeityje bausta tik už smulkius administracinius nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 97-98), šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, tačiau ankstesnio darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 99, 139), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašyta, priklausomybės ligų kabinete neregistruota (b. l. 102). Kaltinamoji savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl neatsargaus elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji kaltinamajai atleido, jai jokių pretenzijų neturi. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji K. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad kaltinamajai negali būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, nes nėra atlyginta visa nukentėjusiajai padaryta žala, teismas su tokia prokurorės nuomone nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad kaltinamajai jokių pretenzijų neturi, atleidžia jai ir pageidauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. Antra, iš byloje esančio civilinio ieškinio turinio, taip pat ir nukentėjusiosios bei jos atstovės paaiškinimų akivaizdu, jog žalos atlyginimą prašoma priteisti ne iš kaltinamosios, o iš draudimo bendrovės. Be to, didžioji dalis žalos šiuo metu jau yra atlyginta. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji K. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai susitaikius su nukentėjusiąja R. Ž., baudžiamąją bylą nutraukiant. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajai tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – nustatant 3 mėnesių sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios K. G. išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl K. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti kaltininkei K. G. ir nukentėjusiajai R. Ž. susitaikius.

K. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, t. y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, kuri yra SEB banke, sąskaitos numeris LT70 7044 0600 0026 9468, o dokumentą, patvirtinantį apie sumokėjimą, pristatant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nukentėjusiosios R. Ž. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti neatlygintoje dalyje tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios R. Ž. naudai iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš K. G. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.