Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. spalio 9 d. 15 val. 48 min. Palangoje, (duomenys neskelbtini) l.- S. D. ir S. G. g., vairuodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,83 promilės) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sukdamas į dešinę, atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį, o po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat nustatyta, jog R. K. neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, o automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais jis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 219, 14, 226 punktus ir padaręs administracinės teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus ir nubaustas pagal:

ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 30 (trisdešimties eurų) bauda;

ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 10 (dešimties) parų administraciniu areštu konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų administraciniu areštu konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – administracinį areštą 20 (dvidešimčiai) parų konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo paskirtą administracinę nuobaudą – 20 parų areštą – pakeisti į baudą.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Pagal jas nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas R. K. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka), įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. K. kaltę pripažino ir dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, be to, jis jau ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių, taip pat ir už kitokius administracinius pažeidimus. Turėdamas galiojančių nuobaudų, vėl padarė du ypač sunkius, pavojingus pažeidimus, kuriais kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, vienu kurių galėjo sukelti itin sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka tokių pasekmių nebuvo sukelta, o pasišalindamas iš įvykio vietos, jis siekė išvengti atsakomybės. Įvertinęs tai, teismas paskyrė griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvams pažymėtina, kad, vadovaujantis įtvirtintu teisingumo principu, administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu privalo atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Sprendžiant paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, administracinių teisės pažeidimų išraše jų viso yra 18, iš kurių 7 jis padarė būdamas neblaivus, 13 yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių 4 padaryti esant neblaiviam, nepaisant to, jis toliau pažeidinėja įstatymus – daro naujus pažeidimus, tai leidžia pagrįstai teigti, jog administracinio poveikio priemonė – bauda – jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro, tai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai.

Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinio skundo prašymą pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą 20 parų areštą į baudą, pažymėtina ir tai, jog administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas sprendžia, kad paskirtas administracinis areštas bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad pats R. K. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo neturi ir negalės įvykdyti administracinės nuobaudos – baudos, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai skirdamas administracinę nuobaudą baudą. Be to, nors R. K. ir teigia, kad jam reikalinga operacija, tačiau byloje esantis ortopedo - traumatologo 2016 m. birželio 8 d. raštas (b. l. 51) nurodo, kad reikalinga kreiptis į Olandijos ligoninę dėl išvadų ir sužinoti implanto modelį, nėra duomenų apie operacijos skubumą, jos atlikimą greitu metu ar duomenų apie tai, jog dėl fizinės, psichologinės būklės jam arešto bausmę būtų atlikti per sunku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog administracinė nuobauda R. K. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnio reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.