Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „A“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 47¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 40 MGL bauda;

3) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalį 3 punktą, 64 straipsnį 3 metus laisvės atėmimo (2016 m. rugsėjo 21 d. paleistas lygtinai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 12.30 val., Vilniuje, adresu Gabijos gatvėje ties pastatu Nr. 25, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promiles etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo apklausoje 2022 m. rugsėjo 28 d. įtariamasis D. P. kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi ir parodė, kad 2022-09-25 nuo pat ankstyvo ryto vartojo alkoholinius gėrimus su vairuoto automobilio savininku ir jo sūnum. Dviese jie išgėrė 2 degtinės butelius, ar dar kažką gėrė vėliau, jau nebeprisimena. Sekančią dieną turėjo vykti į artimo giminaičio laidotuves, todėl jam draugas, automobilio savininko sūnus, davė automobilio raktus. Jis išėjęs į lauką norėjo perstatyti automobilį į kitą kiemą, kadangi anksti ryte planavo išvažiuoti į laidotuves, ir norėjo, kad neužstatytų automobilio. Įsėdus į automobilį, pamatė, kad jo langai labai užrasojo, todėl jis įjungė šildymą, kas įtakojo dar didesnį girtumą, sunkiai orientavosi aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų, tačiau automobilį vis tiek bandė perstatyti į kitą vietą, dėl ko apgadino du automobilius, tai įvyko dėl girtumo. Supratęs, kad apgadino automobilius, jis užgesino automobilį, padėjo raktus ir suprato, kad toliau važiuoti negali, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek prisimena, jį kalbino kažkokia moteris, kurios asmeniškai nepažįsta, greičiausiai ji yra draugo kaimynė, kuri jį ragino pastatyti automobilį, jis paklausė, padėjo raktus ir laukė policijos. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Viską, ką prisimena iš minėtos dienos, jis papasakojo, vėliau tik atvažiavo policijos pareigūnai, kurie supildė protokolus ir įteikė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Nori pasakyti, kad jam minėto automobilio „Citroen“ raktelius davė draugas I. G., o automobilis nuosavybės teise priklauso jo tėvui V. G., nori pasakyti, kad automobilio, kurį vairavo, numerių nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, galimai tie, kurie minėti įtarime. Telefono numerį turi tik automobilio savininko sūnaus, paties automobilio savininko telefono numerio neturi, jis šiuo metu automobilio atsiimti negali, nes jau kelias dienas vartoja alkoholinius gėrimus, galimai neblaivus, nes negali su jais susisiekti. Nori pasakyti, kad vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes 2012 m. atėmė vairuotojo pažymėjimą, nes neblaivus padarė avariją, kur buvo sunkiai sužalotas žmogus. Jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Liudytoja J. B. apklausos metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. 12.20 val. dieną būdama namuose išgirdo stipriai gazuojantį automobilį, pažiūrėjusi per langą pamatė iš kiemo išvažiuojančią mašiną, prie kurios matė kaip priėjo du vyrai, kurie kalbino vairuotoją, prašė jį išlipti iš automobilio, ji iškart suprato, kad vairuotojas galimai neblaivus. Pamačiusi, kaip minėtas automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo link suoliuko parūkyti, stipriai svirduliuodamas, ji paskambino į policiją ir pranešė apie stebimą galimai girtą vairuotoją. Kuriam laikui buvo atsitraukusi nuo lango, po ko vėl pažiūrėjusi per langą pamatė, kad automobilis užvažiavęs ant bardiūro į krūmus. Nori pasakyti, kad į lauką išėjusi nebuvo, viską stebėjo per langą, tik vėliau savo vyrui pasakė, kad nueitų iki stebimo automobilio ir kad neleistų išvažiuoti girtam vairuotojui, nes kieme būna daug mažų vaikų, todėl buvo susirūpinusi ir nepaleido minėto vyro iš akiračio. Prisimena tik tai, kad girto vairuotojo vairuojamas automobilis buvo „Citroen“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Minėto vyro ji nepažįsta, galimai kaimyno draugas. Vyras pasakė, kad girtas vairuotojas apgadino du automobilius, paties apgadinimo momento ji nematė. Vėliau matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, daugiau nieko nematė.

J. B. 2022 m. rugsėjo 25 d. paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-o skyriaus vyriausiosios patrulės A. B. 2022 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 12.30 val. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu D. R. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą (ROIK 0121000573201), kad Gabijos g. 25 atvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą rado ant vejos pastatyta „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame sėdintį vyrą už vairo, kuris prisistatė kaip D. P. Vėliau į juos kreipėsi liudininkė J. B., kuri matė, kaip minėtas vyras (D. P.) atvažiavo į kiemą, pasistatęs automobilį išėjo parūkyti, ir vėliau vėl atsisėdo už automobilio „Citroen“ vairo. Automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. P. sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, sunkiai orientavosi, todėl su alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Pirmas pūtimas 12.41 val. – 2,98 prom., antras pūtimas 13.04 val. – 2,82 prom. Minėtas pilietis apgadino du automobilius „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo įformintas eismo įvykis Nr. 07-22-9582185 ir surašytas AN protokolas ROIK 22182948012. Abiejų apgadintų automobilių savininkai nesurasti, paliktos pažymos dėl eismo įvykio. Minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Minsko pi. 21 su UAB „Tornadas“ vilkiku „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui D. P. įteiktas šaukimas atvykti 2022 m. rugsėjo 28 d. 13 val. į Vilniaus AVPK 6 PK. Specialiosios priemonės nenaudotos. Filmuota „BODY1733“, „BODY1728“.

Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų matyti, kad automobilis „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G.

Iš VĮ ,,Emprekis‘‘ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų matyti, kad vidutinė „Citroen Xsara Picasso“, 2006 m. gamybos rinkos kaina Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėn. sudarė 1 530 Eur (su PVM).

Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad užfiksuoti D. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alcotest 7510 Nr. ARJK0111 pirmo patikrinimo metu 12.41 val. nustatytas 2,98 promilės ir antro patikrinimo metu 13.04 val. 2,82 promilės apsvaigimas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 2,82 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-09-25 nuo pat ankstyvo ryto vartojo alkoholinius gėrimus su vairuoto automobilio savininku ir jo sūnum. Dviese jie išgėrė 2 degtinės butelius, ar dar kažką. Sekančią dieną turėjo vykti į artimo giminaičio laidotuves, todėl jam draugas, automobilio savininko sūnus, davė automobilio raktus. Jis išėjęs į lauką norėjo perstatyti automobilį į kitą kiemą, kadangi norėjo, kad neužstatytų automobilio. Įsėdus į automobilį, pamatė, kad jo langai labai užrasojo, todėl jis įjungė šildymą, kas įtakojo dar didesnį girtumą, sunkiai orientavosi aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų, tačiau automobilį vis tiek bandė perstatyti į kitą vietą, dėl ko apgadino du automobilius. Supratęs, kad apgadino automobilius, užgesino automobilį, padėjo raktus ir suprato, kad toliau važiuoti negali, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jį kalbino nepažįstama moteris, kuri jį ragino pastatyti automobilį, jis paklausė, padėjo raktus ir laukė policijos. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie supildė protokolus ir įteikė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais – jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas, liudytojos J. B. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo paskirti mažesnę baudą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281-1 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. praeityje teistas 3 kartus. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad D. P. dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas atsižvelgdamas į prieš tai paminėtąsias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bus pasiekti D. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, 90 MGL dydžio. Teismo nuomone, ši bausmė ir jos dydis atsižvelgus į ankščiau paminėtas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, priežasčių kaltinamajam skirti mažesnę baudą teismas nenustatė.

D. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti D. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilio vertę valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

D. P. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat apgadinu du kitus automobilius. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 28 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

D. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – V. G. Atsižvelgdamas į tai, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertės išieškojimo iš kaltinamojo. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Citroen“ vidutinė kaina Lietuvoje 1 530 Eur (su PVM). Teismo nuomone, konfiskuotino turto pinigų sumos išieškojimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė D. P. padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. P. išieškotina visa automobilio vertė su PVM, tai yra 1 530 Eur.

D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės-teisės vairuoti kelių transporto priemones- sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 140 straipsnio tvarka D. P. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 28 d.

– išieškoti ir konfiskuoti automobilio „Citroen“ vertę atankančią pinigų sumą – 1 530 Eur.

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 – 25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 mėnesių terminą sumokant baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas;

LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas;

LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio/teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis arba nuteistas juridinis asmuo pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis ar nuteistas juridinis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.