Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis, pagal individualios veikos liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004 m. vasario 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 1 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 2) 2004 m. spalio 19 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis – 1 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 3) 2005 m. rugsėjo 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 4) 2008 m. gegužės 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo; 5) 2009 m. gegužės 22 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 1, 3 dalis – subendrinta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 6) 2011 m. gegužės 5 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą – 3 m. terminuoto laisvės atėmimo; 7) 2014 m. gruodžio 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo; 8) 2017 m. vasario 24 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus galutine bausme – 5 m. terminuoto laisvės atėmimo, 2020 m. lapkričio 13 d. paleistas lygtinai 11 mėnesių iš laisvės atėmimo vietos, 2021 m. spalio 13 d. išregistruotas iš Lietuvos Probacijos tarnybos probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. S. 2023 m. balandžio 24 d., apie 19.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, būdamas neblaivus smurtavo prieš savo šeimos narį – ranka suėmė sugyventinei S. S. už veido ir jį spaudė, suėmęs už plaukų juos tempė bei rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą sudavė į šonkaulius, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamojo M. S. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

I.II. Kiti faktiniai duomenys pagal atskiras nusikalstamas veikas.

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (2)

12. VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad kaltinamojo nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu vairuoto automobilio „HYUNDAI i30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina rinkoje nusikaltimo įvykio metu buvo (yra) 2930 Eur (2 t., b. l. 224).

14. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia suėmė už veido ir jį spaudė, suėmęs už plaukų juos tempė ir ne mažiau vieną kartą sudavė kumščiu į šonkaulius savo šeimos nariui – sugyventinei S. S., o taip pat vairavo V. M. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę (automobilį) ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, kai jo iškvėptame ore buvo mažiausiai 2,07 promilės etilo alkoholio, taip pat neturėdamas specialios teisės vairuoti šios rūšies motorinės kelių transporto priemonės. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

15. Kaltinamojo M. S. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suimdamas už veido, tempdamas už plaukų ir suduodamas rankos kumščiu į šonkaulius) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, spaudimas suėmus už veido, tempimas už plaukų ir smūgis kumščiu į šonkaulius, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie dvejus metus, ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai. Kaltinamojo nusikalstama veika byloje pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį taip pat kvalifikuota teisingai. Pirma, patikros alkotesteriu testu nustatyta, kad kaltinamojo iškvepiamame ore nustatytas 2,07 prom. girtumas, kaltinamasis ir pats pripažįsta, kad įvykio išvakarėse jis vartojo alkoholį. Antra, kaltinamasis pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai 2, 8-9), jog automobilį nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Trečia, bylos duomenimis kaltinamasis neturi specialios teisės vairuoti „B“ kategorijos kelių transporto priemones (2 t., b. l. 18).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

16. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį bei jomis sukeltas pasekmes. Tiek vieną, tiek kitą pirmosios veikos atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo arti minimalaus (3 trauminiai poveikiai į kūną (suėmimas už veido ir jo spaudimas, tempimas už plaukų ir smūgis kumščiu į šonkaulius), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio, dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Antruoju atveju kaltinamojo veika kvalifikuoja maždaug rūšinės BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties lygmeniu – kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo vidutinis, jau artimesnis sunkiam, jis neturėjo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones net ir būdamas blaivus, kita vertus, kaltinamasis vairavo santykinai trumpą laiką ir mažą atstumą tinkamai įregistruotą ir techniškai tvarkingą automobilį, realios žalos kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, turtui ar kt. asmenims nepadarė (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamasis suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

17. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teistas 8 kartus (b. l. 82-93), per paskutinius trejus metus 7 kartus baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 213-223), dirba pagal individualios veiklos liudijimą, nesusituokęs. Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jam nėra teikiamos (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

19. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus atitinkamai: veikos (1) – kiek mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, veikos (2) – maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, konstatavus vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir 2 jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (1) veikos atveju ir 1 jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nusikalstamos veikos (2) atveju, kartu kaip iš esmės dar patenkinama įvertinus kaltinamojo asmenybę (17 punktas), atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą ir turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmes : 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausmę; 2) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausmę. Paskiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklę visiško sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas bausmė – 90 parų arešto. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 60 parų arešto. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2023 m. balandžio 24 d. 03.30 val. iki 2023 m. balandžio 24 d. 11.36 val. (1 t., b. l. 38-42, 115-117), vieną sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Visuma aplinkybių, teismo vertinimu teikia pakankamą pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajam arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos (bausmės) atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos ir bausmės vykdymas jam atidėtinas 1 metų laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatant įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val. (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), kartu su intensyvia priežiūra nustatytinos papildomos pareigos visam probacijos laikui, numatytos BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktuose.

20. Kaltinamajam M. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise, ir nors šios nėra teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs, tačiau uždraudimas naudotis tokia specialiąja teise pagal Saugaus eismo keliais įstatymo nuostatas apima ir draudimą ją įgyti ateityje per tam tikrą teismo nustatomą laikotarpį. Specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 4 metams, nustatant šios priemonės vykdymo terminą atsižvelgiama į BK 68 straipsnio 2 dalies, be kita ko, ir į Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies sankciją (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn.), nustatančią analogiško turinio administracinio poveikio priemonės skyrimą asmenims, kurie kelių transporto priemonę vairavo apsvaigę nuo alkoholio iki lengvo girtumo, vadovaujantis proporcingumo principu atitinkama poveikio priemonė už šiurkštesnę ir pavojingesnę veiką turi būti griežtesnė.

21. Kadangi kelių transporto priemonė, kurią naudodamas kaltinamasis įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą (2) – automobilis „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui (V. M.), ir negali būti konfiskuotas natūra (BK 72 straipsnio 4 dalis), taikytina BK 72 straipsnio 5 dalies taisyklė ir iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 2930 eurų.

22. Kaltinamajam M. S. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 40-43) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklę jas visiškai sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyti subendrintą už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, skiriamą bausmę M. S. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo M. S. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) dieną skiriamos jam arešto bausmės.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir skiriamos arešto bausmės vykdymą M. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikui paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. S. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val..

Kartu su intensyvia priežiūra M. S. visam paskiriamos probacijos laikui nustatyti tokias papildomas pareigas : a) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; b) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktai).

Skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų (2930 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.