- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- A-525-366-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl atsisakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „NEO GROUP“ skundu (t. I, b.l. 4–6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2008 m. spalio 2 d. atsisakymą pripažinti aplinkos oro monitoringo tyrimų duomenis tinkamais ir pripažinti tokius duomenis tinkamais.
Nurodė, kad Departamentas 2008 m. spalio 2 d. pareiškėjui atsiuntė raštą Nr. (9.32.)-LV4-6024, kuriuo atsisakyta įvertinti įmonės pagal poveikio aplinkos orui monitoringo programą atlikto oro monitoringo rezultatus, t.y. nurodyta, jog pareiškėjo pateikti aplinkos monitoringo duomenys yra nepatikimi. Teigė, kad aplinkos monitoringo duomenys yra patikimi, todėl nesutiko su Departamento vertinimu. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-628 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 230 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisto Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-05-15 įsakymą Nr. 230) (toliau – ir Tvarka) 21.1.2. punktą ir nurodė, kad ginčijamus matavimus atlikusi Didžiosios Britanijos laboratorija RPS Group PLC (toliau – ir Laboratorija) teigė, jog neįmanoma paimti patikimų mėginių per Tvarkoje nurodytą 30 minučių laiko tarpą. Tvarkoje nėra nurodytas tyrimų atlikimo metodas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai taip pat nenumato aplinkos oro tyrimų atlikimo metodologijos. Atlikdama tyrimus, Laboratorija vadovavosi Didžiosios Britanijos kompetentingų institucijų (Anglijos ir Velso aplinkos apsaugos agentūros) išleistais tyrimus atliekančioms institucijoms privalomais nurodymais, todėl Laboratorijos atliktų matavimų duomenys turėtų būti pripažinti tinkamais. Pažymėjo, kad Laboratorija tyrimų protokoluose nurodė tyrimams atlikti naudojusi metodą EN ISO 13649, tačiau vėliau savo atsakyme patikslino, jog naudojamą metodą sudarė pagal Didžiosios Britanijos kompetentingų institucijų (Anglijos ir Velso aplinkos apsaugos agentūros) išleistus nurodymus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenurodo, kokį metodą reikėtų pasirinkti, o Didžiosios Britanijos patirtis aplinkos oro tyrimuose yra nepalyginamai didesnė, vertintina, jog Laboratorijos pasirinktas metodas yra tinkamas tyrimams atlikti, o gauti duomenys yra patikimi.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 25–26) prašė skundo netenkinti.
Nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 7 d. pateikė acetaldehido ir 2-metil-1,3 dioksilano matavimų, kuriuos pareiškėjo užsakymu atliko Laboratorija, rezultatus. Pagal Tvarkos 21.1.2 punktą teršalų koncentracijų matavimus šalia ūkinės veiklos objekto aplinkos ore mėginių ėmimo trukmė yra 30 min. ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 471/582), ribinė aplinkos oro užterštumo vertė nurodyta pusės valandos arba paros matavimams vertinti. Nagrinėjamu atveju Laboratorija oro mėginius acetaldehido ir 2-metil-1,3 dioksolano nustatymui ėmė: 2008 m. balandžio 22 d. – 5 valandas, 2008 m. gegužės 28 d. – ilgiau nei 5 valandas, 2008 m. birželio 25 d. – ilgiau nei 6 valandas, todėl Laboratorijos mėginių paėmimo trukmė neatitinka nustatytų reikalavimų ir matavimų rezultatai negalėjo būti vertinami. Be to, nurodytas metodas BS EN 13649 nėra tinkamas mažoms dujinių organinių junginių koncentracijoms aplinkos ore nustatyti. Pagal Įsakymo Nr. 471/582 nuostatas ribinė aplinkos oro užterštumo vertė: acetaldehido – 0,01 mg/m3 (gali būti nustatinėjama tiek pusės valandos, tiek paros (24 val.) matavimams vertinti); 2-metil-l,3 dioksilano – 0,2 mg/m3 (gali būti nustatinėjama tik pusės valandos matavimams vertinti), tuo tarpu metodo BS EN 13649 mažiausia nustatymo riba – 0,5 mg/m3.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. sprendimu (t. I, b.l. 196–199) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą aplinkos oro monitoringo ataskaitą už 2008 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius, skundžiamame rašte Nr. (9.32.)-LV4-6024 konstatavo, kad Laboratorijos atlikto mėginių paėmimo trukmė bei tyrimams atlikti panaudotas metodas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl matavimų rezultatai negali būti vertinami. Atsižvelgė į Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (toliau – ir Departamento nuostatai), 8.9 bei 8.11 punktus ir pažymėjo, kad ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringą, inter alia oro (poveikio aplinkos orui) monitoringą, reglamentuoja Tvarka. Įvertinęs pareiškėjo atstovo paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas pripažįsta faktą, jog mėginių paėmimas truko ilgiau negu nurodyta teisės aktuose. Oro monitoringas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Tvarkos 21.1.2 punkto nuostata yra imperatyvi, t. y. privaloma, jos savo valia subjektai negali keisti, jos nesilaikymas negali būti grindžiamas technologiniais apsunkinimais bei kitose valstybėse galiojančiais reikalavimais, toks aiškinimas prieštarautų viešosios teisės principams ir yra negalimas. Nurodė, kad acetaldehido ir 2-metil-1,3 dioksolano kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, nustatytus Įsakymu Nr. 471/582, kuriuo patvirtintos teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, ribinės aplinkos oro užterštumo vertės yra skaičiuojamos mg/m3 per pusę valandos arba vidutine 24 valandų (paros) verte. Atsižvelgdamas į liudytojos B. Š. parodymus, tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad dėl mėginių ėmimo trukmės iš Laboratorijos atliktų tyrimų rezultatų negalima nustatyti, ar pareiškėjo išmetamas teršalų kiekis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus normatyvus. Nustatė, kad Laboratorija tyrimams atlikti naudojo metodą, aprašytą standarte BS EN 13649. Remdamasis atsakovo atsiliepime bei atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, Europos standartizacijos komiteto (CEN/TC 264) Europos standarto EN 13649:2001, kuris yra perimtas kaip Lietuvos standartas, 1 skyriumi, Įsakymu Nr. 471/582 patvirtintos lentelės 1 ir 243 punktais, liudytojos B. Š. parodymais, sutiko su atsakovo argumentais, kad Laboratorijos pasirinktas metodas neatitiko Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir standartų. Pažymėjo, jog net ir nesant nuostatų, įpareigojančių pasirinkti konkretų tyrimo metodą, jį pasirenkant turi būti paisoma Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės norminių aktų bei Lietuvos Respublikos perimtų standartų reikalavimų. Be to, byloje neginčijamas faktas, jog Laboratorija yra tinkama vykdyti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų laboratorinius matavimus. Kita vertus, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir ištirtus įrodymus, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju Laboratorijos pritaikyta mėginių ėmimo trukmė bei pasirinktas metodas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų keliamų reikalavimų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė vertinti atliktus tyrimus.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 1–6), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą ir pripažinti 2008 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesių pareiškėjo aplinkos oro monitoringo tyrimų duomenis tinkamais. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Atsižvelgia į Tvarkos 21.1.2 punktą ir nurodo, jog Tvarkoje nurodyta mėginių ėmimo trukmė (30 min.) nustatyta atsižvelgiant į Įsakymą Nr. 471/582, pagal kurį teršalų ribinės aplinkos oro vertės nurodytos pusės valandos ir vidutinės 24 valandų matavimams rengti, todėl ūkio subjektai, atlikdami oro monitoringą, privalo matavimus atlikti tokiu būdu, jog matavimų rezultatus būtų galima sulyginti su Įsakyme Nr. 471/582 nustatyta ribine pusės valandos ar vidutine 24 valandų aplinkos oro užterštumo verte. Daro išvadą, kad Tvarkos 21.1.2 punkte nurodyto mėginių ėmimo trukmės reikalavimo negalima aiškinti pažodžiui. Teigia, kad tyrimo metodams keliami reikalavimai yra susiję tik su tuo, jog matavimų rezultatai kuo tiksliau užfiksuotų realiai aplinkos ore esančių medžiagų koncentraciją ir tokius rezultatus būtų galima palyginti su nustatytomis teršalų ribinėmis vertėmis. Konstatuoja, jog Tvarkos 21.1.2 punkte nurodytas mėginių ėmimo trukmės reikalavimas turėtų būti vertinamas ne kaip nustatantis konkretaus tyrimo mėginio ėmimo trukmę, o nustatantis matavimo rezultatų išraišką, kuri atspindėtų medžiagos pusės valandos ribinę aplinkos oro užterštumo vertę. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. D1-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-68) 10 punktas.
2. Laboratorija pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog, remiantis Lietuvoje įteisintais standartais, siekiant matavimų tikslumo, Laboratorija mėginius ėmė ilgesnį laiko tarpą nei nurodyta Tvarkoje, tačiau gauti rezultatai yra nurodytų metodų pagrindu įteisinti ir palyginami su Įsakyme Nr. 471/582 nurodytomis teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo vertėmis, kadangi ataskaitose apie periodinį teršalų išmetimo į atmosferą 2008 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais patikrinimą nurodytais laikotarpiais buvo imama keletas mėginių 30 min. laikotarpiu ir rezultatai pateikti atlikus keleto 30 min. trukmės bandinių rezultatų analizę. Pabrėžia, jog būtent Laboratorijos paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes kelis kartus nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui teisę teikti įrodymus – kviesti apklausti liudytoju tyrimus atlikusios Laboratorijos atstovą.
4. Tyrimo metodo EN 13649 standarto 1 dalyje nurodytos aptikimo ribos yra tik apytikslės ir negali būti laikomos neginčytinu kriterijumi pripažinti tokio metodo taikymą negalimu, esant žemesnėms tiriamų medžiagų koncentracijų vertėms. Todėl tikslios medžiagų aptikimo ribos turėtų būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis kitais normatyvinių dokumentų reikalavimais ir įteisintais metodais. Tai patvirtina ir Laboratorijos pateikti paaiškinimai. Be to, pagal B. Š. paaiškinimus Departamentas netiria, kokios yra konkrečiam tyrimui atlikti naudoto metodo aptikimo ribos, todėl negali tiksliai nustatyti, ar Laboratorijos taikytas metodas yra tinkamas, ar ne.
5. Pareiškėjas ir anksčiau Departamentui yra teikęs analogiškus 2007 – 2008 metų tyrimų duomenis, dėl kurių pretenzijų iš Departamento nebuvo gauta. Todėl pareiškėjas tikėjosi, kad pagal jo užsakymą tyrimus atliekanti Laboratorija juos atlieka tinkamai ir rezultatai nebus ginčijami. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 12–13) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Atsižvelgdamas į ABTĮ 57 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir išaiškino. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, tinkamai taikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos.
2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde painioja aplinkos oro monitoringo tyrimus su stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kontrole, nes remiasi Įsakymu Nr. D1-68, tokiu būdu išeidamas už administracinės bylos nagrinėjimo ribų.
3. Nurodo, kad Laboratorijos gautų tyrimų rezultatų neginčija, tačiau negali jų lyginti, kadangi mėginiai paimti pažeidžiant aplinkos ore paimtų mėginių ėmimo trukmę (30 min.) ir nesilaikyta nustatyto laiko tarpo tarp tokių mėginių ėmimo (vertinant pagal aplinkos oro užterštumo ribinę vertę taršos matavimams vertinti).
4. Pažymi, jog metodas BS EN 13649 taikomas stacionariųjų šaltinių išmetamiems teršalams matuoti, o ne mažoms dujinių organinių junginių koncentracijoms nustatyti aplinkos ore.
5. Departamentas pareiškėjo aplinkos oro monitoringo tyrimų duomenų anksčiau nėra vertinęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl Departamento 2008 m. spalio 2 d. rašte Nr. (9.32.)-LV4-6024 išdėstyto atsisakymo vertinti UAB „NEO GROUP“ pateiktą aplinkos oro monitoringo ataskaitą už 2008 metų balandžio, gegužės, birželio mėnesius. Toks atsisakymas motyvuotas tuo, jog oro mėginių atitinkamų medžiagų koncentracijai aplinkos ore nustatyti ėmimo trukmė neatitiko numatytosios teisės aktuose.
Sprendžiant kilusį ginčą, taikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Tvarkos su vėlesniais jos pakeitimais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-09 įsakymu Nr. D1-628) nuostatos. Minėtos Tvarkos 21 punktas nustato, jog ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo planas yra rengiamas atskiroms dalimis ir, inter alia, numato, jog teršalų koncentracijos matavimai šalia ūkinės veiklos objekto aplinkos ore atliekami imant mėginius, kurių trukmė – 30 min. Pabrėžtina, jog byloje nenustatyta ir nebuvo pateikta duomenų, kad tokia Tvarka yra negaliojanti arba pakeista, atitinkamai pakeičiant nurodytas teisės normas.
Kaip matyti iš byloje pateiktų UAB „NEO GROUP“ ataskaitų apie periodinį teršalų išmetimo į atmosferą patikrinimą už 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius (b.l. 83 – 90), Laboratorijos atlikti matavimai neatitiko Tvarkoje nustatyto mėginių ėmimo trukmės reikalavimo, t. y. tokie matavimai truko ilgiau nei 30 min. Nors pareiškėjas teigė, kad, atliekant matavimus, kai kurių jų trukmė atitiko Tvarkos reikalavimus, byloje nepateikta tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų. Pateikti duomenys patvirtina priešingą išvadą – kad atitinkamų medžiagų koncentracijos ore mėginiai buvo imami nesilaikant nustatyto mėginių ėmimo trukmės reikalavimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog mėginiai atitinkamų medžiagų koncentracijai aplinkos ore nustatyti turi būti imami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais ir privalomais teisės aktais. Pareiškėjas teigė, jog Didžioji Britanija turi didesnę patirtį aplinkos oro tyrimuose, todėl, Lietuvos Respublikoje nesant tinkamo reglamentavimo, turėtų būti vadovaujamasi būtent minėtoje šalyje įtvirtintais reikalavimais. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu tokie pareiškėjo teiginiai dėl didesnės patirties aplinkos oro tyrimų srityje būtų teisingi, jis negalėtų paneigti išvados, jog šiuo atveju mėginiai paimti nesilaikant nustatytų reikalavimų, juo labiau negalėtų būti pagrindu nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Taip pat nurodytina, jog ta aplinkybė, kad Įsakyme Nr. 471/582 ir jį keitusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakyme Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ acetaldehido ribinė aplinkos oro užterštumo vertė nurodyta pusės valandos ir paros laikotarpiais, negali pati savaime paneigti Tvarkoje nustatytos privalomos mėginių ėmimo trukmės.
Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodyta aplinkybe, jog standarte EN 13649 nustatyta tvarka nagrinėjamu atveju netaikytina. Kartu nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdyje B. Š. nurodytomis aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju mėginius paėmus ne Tvarkoje nustatyta tvarka, atitinkamos medžiagos koncentracijos ore kiekis negali būti vertinamas (b.l. 191).
Pabrėžtina, jog šiuo atveju ginčo esmė yra ne tai, ar Laboratorijos taikytas metodas ir jo pagrindu gauti rezultatai galėtų būti tokie, kaip ir taikant Tvarkoje reikalaujamą metodą, ar atitinkamai Laboratorijos taikyto metodo pagrindu gauti rezultatai gali būti tinkamai įvertinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o tai, ar pareiškėjo pateiktose ataskaitose nurodyti rezultatai gauti pritaikius tinkamai, Lietuvos teisės aktuose nustatytą privalomą metodą. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo pateiktose ataskaitose už 2008 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius nurodyti rezultatai gauti nesilaikant Tvarkoje nustatyto reikalavimo, pagal kurį mėginių ėmimo trukmė turi būti 30 min., o pareiškėjui nepateikus duomenų, įrodančių, jog mėginių ėmimo trukmė atitiko tokius reikalavimus, konstatuotina, jog Departamentas pagrįstai 2008 m. spalio 2 d. raštu Nr. (9.32.)-LV4-6024 atsisakė vertinti UAB „NEO GROUP“ pateiktas aplinkos oro monitoringo ataskaitas už 2008 metų balandžio, gegužės, birželio mėnesius.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartyje (b.l. 172–173) išsamiai įvertino pareiškėjo prašymą šaukti liudytoju jo nurodytą asmenį bei motyvavo atsisakymą tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus, įgyvendinti kitas savo procesines teises, todėl nepagrįstais pripažintini pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas ir jo procesines teises.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas ginčo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.