Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei V. Š. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsiuntė ieškovei pranešimą dėl nuomonės pateikimo, kuriame prašė ieškovės pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, bei skolos išdėstymo atsakovei. 2020 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė raštą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, bei prašoma priteisti suma būtų išdėstytą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovei ieškinį pripažįstant, ieškovei sutinkant su skolos išdėstymu, teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.

2020 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 14 d. įvykio metu iš (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuo (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos atsakovei V. Š. R., išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai žemiau esančiam draudėjos E. V. turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, buvo apdraudusi šį turtą gyventojų turto draudimu pagal su draudėja E. V. sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jai kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai 412,30 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudikė, atlyginusi draudėjai padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka. Apžiūros metu nustatyta, jog vanduo išsiliejo iš viršuje esančio buto ir apliejo žemiau esantį draudėjos turtą. Taigi atsakovė yra atsakinga už draudėjos turtui padarytą žalą. Tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos žalos ieškovei neatlygino. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginusi atsakovės padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovę. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovė, atlyginusi padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino savo kaltę ir sutiko su priteistina žalos suma, konstatuoja, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, kadangi per nustatytą terminą neatlygino ieškovei nuostolių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 412,30 Eur žalos tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (412,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 0,86 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro banko išrašą, iš viso – 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Dėl priteistos sumos išdėstymo.

CPK 284 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui išdėstyti ar atidėti jo vykdymą atsižvelgus į šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą galima tada, kai to reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas ar atidedamas jo vykdymas tik išimtinais atvejais. Teismas, spręsdamas tokį prašymą, privalo ne tik įvertinti šalių turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar išdėsčius ar atidėjus sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas privalo vadovautis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, bei lygiateisiškumo principu – būtina nustatyti ar išdėsčius (atidėjus) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė V. Š. R. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gauna nedidelę pensiją, yra nustatytas (duomenys neskelbtini), ir pateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju teismas, remdamasis CPK 284 straipsni 1 dalyje įtvirtinta teise, konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymo tvarką, atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį, bei amžių.

Teismo nuomone, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dalimis per dvylika mėnesių, ieškovės interesai nebus pažeisti, kadangi tokio laikotarpio perspektyvoje žala galimai bus atlyginta ir vykdymo išdėstymas bus naudingesnis pačiai ieškovei, palyginus su pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Pažymėtina, kad ieškovė neprieštaravo, kad prašoma priteisti suma būtų išdėstytą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis dvylikos (12) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį, iki einamo mėnesio 25 d., po 34,36 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Tuo tarpu 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovė įpareigotina sumokėti ieškovei įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,45 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniais, 284 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 412,30 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (412,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.

Išdėstyti atsakovei V. Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dėl 412,30 Eur sumos mokėjimo vykdymą dvylikos (12) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, kas mėnesį, iki einamo mėnesio 25 d., po 34,36 Eur įsiskolinimo, bei kartu su paskutine įmoka sumokant 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (412,30 Eur).

Įpareigoti atsakovę V. Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus šiam teismo sprendimui sumokėti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,45 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.