- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- AN2-13-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02894-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-jo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas M. D. 2020 m. gegužės 31 d. kreipėsi į policiją dėl to, jog (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje agresyvus asmuo keikėsi necenzūriniais žodžiais, jį įžeidinėjo, grasino nužudyti, grasindamas vijosi rankoje laikydamas plytą, kurią norėjo mesti į pareiškėją.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja G. T. 2020 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius V. O. (V. O.) veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, požymių.
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą. Atsižvelgus į pateiktą skundą ir, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. M. 2020 m. rugsėjo 16 d. pakartotinai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi V. O. veiksmuose nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad V. O. veiksmais nebuvo siekta tyčia sudrumsti aplinkinių rimtį ir viešąją tvarką, jo veiksmuose nėra ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
6. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.
6.1. Pareiškėjas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių V. O. kaltę. Grasinimus ir keiksmus įrodo garso įrašas iš įvykio vietos. Vijimąsi su ginklu įrodo pareiškėjo ir V. O. (pastarasis teisme pripažino, kad buvo užsimojęs metaliniu semtuvu, kuris, pasak pareiškėjo, prilygsta kirviui) parodymai bei faktas, kad pateikti vaizdo įrašai yra iškarpyti.
6.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai jis pats (M. D.) inicijavo konfliktą, o V. O. siekė jį užbaigti. Tvirtina neįžeidinėjęs V. O., nepuolęs jo fiziškai. Pasak pareiškėjo, teismas išvadą dėl konflikto inicijavimo grindė tuo, kad jis (M. D.), būdamas klientų aptarnavimo vietoje, uždavinėjo klausimus asmeniui, dirbančiam klientų aptarnavimo srityje ir kurio darbo dalis yra atsakyti į klientų klausimus, o V. O. esą neliko nieko kito, kaip tik atsakyti necenzūriniais žodžiais, grasinimais bei fiziniais veiksmais išvaryti pareiškėją.
6.3. Apelianto manymu, V. O. galimai ne pirmą kartą veliasi į konfliktus. Šis asmuo nerašė jokio pareiškimo, neprašė ir nesakė jam išeiti. Pabrėžia, kad V. O. net ir teisme su pareiškėju elgėsi nepagarbiai. Iš V. O. parodymų matyti, kad jis link dujų baliono įvykio metu ėjo tikslingai, žinodamas, kad ten yra ginklų, kuriuos pasitelkęs V. O. galėtų įgyvendinti grasinimus, tai yra užmušti apeliantą. Akcentuoja, kad V. O. pripažino buvęs užsimojęs metaliniu semtuvu, kurį pareiškėjas prilygina kirviui. Tuo pačiu nurodoma, kad apeliantas nuolat nešioja akinius, nes yra toliaregis, todėl V. O. negalėjo matyti jo žvilgsnio. V. O. teiginiai apie nenormalias pareiškėjo akis tėra išsigalvojimai.
6.4. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nebuvo išsaugoti bylos nagrinėjimui reikšmingi įrodymai. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nepaėmė pažeidimo įrankio – plytos. Be to, byloje esantys vaizdo įrašai yra iškarpyti. Galiausiai nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teisėja kaltininką pripažįsta nukentėjusiuoju, o nukentėjusįjį M. D. – kaltininku. Tokie teisėjos veiksmai, apelianto vertinimu, laikytini piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimu.
Atsiliepimas
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su skundu ir nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai, nes nenustatyti ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamos nutarties, nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei skundo argumentais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta (nepradėta) pagrįstai.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimus dėl ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas – tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Siekiant nustatyti, ar buvo padarytas šis apelianto nurodytas administracinis nusižengimas, buvo atliktas įvykio aplinkybių tyrimas. Buvo gauti tiek pareiškėjo (b. l. 22), tiek ir jo nurodomo įvykio kaltininko V. O. parodymai (b. l. 12), gauti vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos (b. l. 23-24, 45), atlikta jų peržiūra (b. l. 11, 22, 30). Atlikus nurodytus veiksmus ir įvertinus gautus duomenis, buvo priimtas procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (tokio pobūdžio procesiniai sprendimai buvo priimti du kartus). Pareiškėjas nesutiko nei su tokiu nutarimu, nei su vėliau sekusia teismo nutartimi, kuria jo skundas buvo netenkintas.
10. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio galima pastebėti, kad apeliantas yra linkęs akcentuoti ir analizuoti atskiras įvykio detales. Vis tik sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra vertinami ne atskiri duomenys, o jų visuma, atsižvelgiama į bendrą įvykio kontekstą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. O. ir pareiškėjo nesieja jokie tarpusavio ryšiai, nėra duomenų, kad iki šioje byloje aptariamo įvykio jie būtų vienas kitą pažinoję. V. O. buvo degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad būtent apeliantas priėjo prie V. O. ir pradėjo pokalbį. Nors iš skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas tvirtina V. O. užkalbinęs kaip asmenį, dirbantį klientų aptarnavime ir turintį pareigą atsakyti į klientų klausimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prie V. O. prisiartino ir jį užkalbino tuo metu, kai pastarasis buvo ne degalinės viduje, o tvarkė aplink degalinę esančią teritoriją. Pats apeliantas tiek tyrimo metu, tiek ir teisme (b. l. 22, 46-50) pripažino, kad V. O. užkalbino pastarojo paklausdamas apie toje pačioje degalinėje anksčiau dirbusį savo draugą E., t. y. uždavė su V. O. darbo funkcijomis niekaip nesusijusį klausimą. Šio pokalbio, sprendžiant tiek pagal jo turinį, tiek pagal vietą, niekaip negalima laikyti kaip kliento ir jį aptarnaujančio darbuotojo pokalbiu. Dėl šios priežasties suprantamas ir paaiškinamas vaizdo įrašuose užfiksuotas V. O. elgesys – matyti, kad pastarasis vengė kontakto su pareiškėju, šalinosi nuo jo, nekreipdamas į pastarąjį pernelyg didelio dėmesio toliau dirbo savo darbą. Tuo tarpu pareiškėjas elgėsi priešingai – neatstojo nuo V. O. ir keletą minučių sekiojo vaikščiodamas iš paskos po degalinės teritoriją. Kai kuriais momentais netgi užstojo kelią nuo jo mėginančiam pasitraukti V. O. Tuo pačiu pabrėžtina, kad apeliantas yra gerokai jaunesnis už V. O., savo veidą jis dengė ne tik veido kauke, bet ir kapišonu, kas, suprantama, galėtų apsunkinti asmens atpažinimą. Pats aptariamas įvykis nutiko anksti ryte, prietemoje, aplink nesant kitų asmenų. Suprantama, jog tokioje situacijoje, kai be jokios pagrįstos priežasties kurį laiką neatstoja nepažįstamas žmogus, atsižvelgiant į paros metą, aplinkinių žmonių nebuvimą, apsunkintą galimybę atpažinti asmenį, V. O. turėjo pagrindą išsigąsti dėl neaiškių pareiškėjo ketinimų (galimo užpuolimo ar pan.), juolab, kad V. O. įtarė pareiškėją esant neblaivų (toks faktas byloje nėra objektyviai nustatytas, tačiau analogiškai apelianto būseną aprašė ir policijos pareigūnai, pažymėję, kad nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neadekvati, kas yra reikšminga aplinkybė vertinant V. O. veiksmus).
11. Analizuodamas V. O. veiksmus, teismas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad šis būtų panaudojęs plytą. Pirmiausia aplinkybę dėl plytos panaudojimo paneigė pats V. O. (b. l. 12, 46-50). Antra, byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota gana nemaža teritorija, kurioje nematyti jokių besimėtančių plytų, kurios esą galėjo būti panaudotos prieš pareiškėją. Taip pat pažymėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip V. O. jau po konflikto, su savimi neturėdamas jokios plytos, užeina į degalinės patalpas. Jei konflikto metu iš tiesų būtų buvusi panaudota plyta, V. O. nuėjus į degalinės patalpas pats pareiškėjas būtų galėjęs nesunkiai surasti minėtą plytą ir pateikti ją policijos pareigūnams. Teismas versiją dėl plytos panaudojimo atmeta kaip nepasitvirtinusią.
12. Kita dalimi skunde nurodytų argumentų yra išsakomas subjektyvus apelianto samprotavimas dėl vienų ar kitų aplinkybių ar veiksmų (pavyzdžiui, neva V. O. anksčiau yra vėlęsis į kitus konfliktus; tai, ar V. O. galėjo pamatyti apelianto žvilgsnį ir pan.), kurie neturi esminės įtakos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepadėjimo) pagrįstumui. Galima pastebėti, kad pareiškėjas V. O. veiksmuose siekia įžvelgti nepagrįstai didelį pavojingumą – su savimi V. O. turėtas darbo priemones, kuriomis pastarasis pagąsdino pareiškėją, be pagrindo prilygino daug pavojingesniam daiktui – kirviui. Galima sutikti tik su tuo, kad byloje esantis garso įrašas iš tiesų patvirtina, kad V. O. ištarė grubią ir necenzūrinę frazę apelianto atžvilgiu, vis tik pabrėžtina, kad nei šis veiksmas, nei kiti V. O. veiksmai neturėjo tokio pavojingumo, kokį jiems siekia priskirti pareiškėjas. Be to, V. O. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą ir viešosios rimties sutrikdymą. Jais viso labo buvo siekiama nuvyti apeliantą, pagąsdinti, siekiant apginti save nuo galimų neteisėtų pastarojo veiksmų.
13. Teismas šioje nutartyje jau pasisakė byloje nesant objektyvių duomenų, jog įvykio metu V. O. būtų prieš pareiškėją panaudojęs plytą, dėl ko nepagrįsta kritika, kad policijos pareigūnai neišsaugojo plytos, kaip esą šiai bylai reikšmingo įrodymo. Taip pat negalima sutikti su skundo argumentais, kuriais tvirtinama, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai yra iškarpyti. Tokį skundo teiginį paneigia byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 23 d. atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo; minėtame rašte nurodoma, kad įrašai nėra iškarpyti, jie yra su tarpais, kadangi kameros sureguliuotos taip, kad įrašus darytų tik tada, kai fiksuojamas judesys (b. l. 43).
14. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl šioje byloje esą padaryto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimo, taip pat bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šie teiginiai apeliaciniame skunde nėra plačiau argumentuojami. Iš skundo turinio matyti, kad tokį apelianto vertinimą nulėmė ne tiriant bylą ir nagrinėjant ją teisme padaryti konkretūs pažeidimai, bet bendras asmens nepasitenkinimas proceso eiga, priimtais procesiniais sprendimais, kurie neatitinka apelianto lūkesčių. Šioje vietoje tikslinga pažymėti, kad asmens netenkinantis procesinis sprendimas pats savaime nėra pagrindas išvadai, jog byla ištirta ir išnagrinėta neišsamiai, šališkai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, o atliekant tyrimą ir vėliau bylą nagrinėjant teisme buvo padaryti kokie nors pažeidimai, taip pat ir skunde įvardijamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas. Šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas procesinių pažeidimų nenustatė, sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. D. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.