Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. ir jos gynėjai advokatei L. R.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. gynėjos advokatės L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria G. K. pripažinta nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padariusi būdama nepakaltinama.

G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. K. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 7 val. 30 min., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini) namo Nr. 11 laiptinės antrame aukšte, Jonavoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, niekindama elementarias moralės bei elgesio normas, išsakydama korespondenciją nešiojusiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. K. įžeidžiančius žodžius, tyčia ranka sugriebė jai už dešinės rankos, ją spaudė, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir taip laikydama pastūmė ją ant laiptų, dėl ko V. K. suklupo, po to, nukentėjusiajai išbėgus iš laiptinės, nusivijo ją į lauką – tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiajai V. K., sutrukdė jai išnešioti korespondenciją nurodyto namo laiptinėje ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5. Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, G. K. gynėjos advokatės L. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai konfliktas tarp G. K. ir nukentėjusiojo V. K. kilo viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinės antrame aukšte.

10. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamoje byloje G. K. veiksmai pagal kaltinimą įvertinti kaip įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Nagrinėjamoje byloje įžūlus elgesys pagal kaltinimą G. K. veiksmuose apibūdintas kaip išsakyti įžeidžiantys žodžiais, taip pat, panaudotas fizinis smurtas prieš žmogų – G. K. sugriebė nukentėjusiąją už dešinės rankos, ją spaudė, laikydama už rankos pastūmė nukentėjusiąją ant laiptų, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) darbuotoja – nukentėjusioji V. K., atlikdama savo tiesiogines pareigas, buvo užklupti netikėtai, ji patvirtino, kad jautėsi nesaugiai. Akivaizdu, jog G. K., naudodama necenzūrinius žodžius, fizinį smurtą, o vėliau ir išbėgdama paskui nukentėjusiąją iš laiptinės, elgėsi neprognozuojamai, todėl nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti G. K. neadekvačių veiksmų.

11. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatyti šios veikos padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įrodinėjimo procese šis požymis turi būti įrodytas. Teismo nuosprendyje turi būti aiškiai įvardyti, kuo pasireiškė įžūlaus elgesio padariniai viešosios tvarkos aspektu. Šių padarinių nustatymas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė asmeninio konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-120-628/2018). Nagrinėjamu atveju pagal G. K. pareikštą kaltinimą dėl prieš nukentėjusiąją V. K. panaudoto fizinio smurto ir įžūlaus elgesio buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nutrauktas įprastas darbas, konstatuojant, kad dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamojoje byloje apylinkės teismo įvertintus įrodymus (nukentėjusiosios V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodymus, duotus įrodymų tyrimo teisme metu, liudytojų R. S., V. M. parodymus) pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog dėl tokių G. K. atliktų veiksmų korespondencija nebuvo pristatyta, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog iš tiesų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad dėl G. K. veiksmų taip pat buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis. Priešingai, šalia G. K. gyvenanti kaimynė V. M. nurodė, kad konflikto nematė ir negirdėjo, kitų liudytojų, mačiusių įvykį, taip pat nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi asmens nekaltumo principu, įpareigojančiu visas abejones, kurių nepavyko pašalinti išnaudojus visas galimybes, vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn naudai, pašalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, kad G. K. sutrikdė visuomenės rimtį. Šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas, nes teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 3 punktas).

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo konkrečiu atveju G. K. dėl atliktų savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje (pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių bendravimo tvarką), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, jos veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdytas normalus įmonės darbas, ir pagrįstai jos veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas G. K. pakaltinamumo klausimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-118/2018 išvadomis, pagal kurias G. K. inkriminuotos 2017 m. rugpjūčio 4 d. veikos metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. G. K. sirgo psichikos sutrikimu – ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų (F 23.0). Šiuo metu G. K. konstatuojamas Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.3). G. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir teismo posėdyje apklaustų ekspertų S. Simanausko ir V. Juščiuvienės paaiškinimus, kuriais jie patvirtino G. K. diagnozuotą psichikos sveikatos sutrikimą. Ekspertas S. Simanauskas pažymėjo, kad, nors ekspertizės atlikimo metu G. K. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau jos atžvilgiu būtina tęsti stebėjimą, kadangi sutrikimas gali pasikartoti. Taip pat nurodė, kad ekspertizės akte formuluojama išvada yra kategoriška, o formuluotė „galimai“ atsirado dėl taip suformuoto klausimo. Patvirtino, kad išvada dėl psichikos sutrikimo yra kategoriška. Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus bei pačios tiriamosios G. K. būklę. Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog G. K. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinama BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jos atžvilgiu būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

14. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jei įrodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką asmuo padarė būdamas nepakaltinamas, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę. BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Remdamasis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, teismas padarė teisingą išvadą, kad G. K. yra būtina skirti ambulatorinį stebėjimą. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka G. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. G. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jos teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų. Todėl G. K. gynėjos advokatės L. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, kad G. K. sutrikdė visuomenės rimtį, o kitoje dalyje skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų, kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, jog G. K. sutrikdė visuomenės rimtį.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.